Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos alergologė ir klinikinė imunologė Gabija Brusokienė (Biliūtė)
Užnosinis lašėjimas – tai pojūtis, kad nosies ar prienosinių ančių gleivės nuteka į gerklę (ryklę) ir kaupiasi ant gerklės užpakalinės sienelės. Dėl to dažnai atsiranda nuolatinis noras atsikrenkšti, „prasivalyti gerklę“, gali varginti kosulys, kutenimas, perštėjimas ar užkimimas.
Svarbu suprasti, kad gleivių nutekėjimas į ryklę iš esmės yra normalus reiškinys. Kvėpavimo takai visą laiką gamina sekretą (gleives), kurios drėkina gleivinę, sulaiko dulkes, mikroorganizmus ir alergenus. Paprastai šios gleivės nepastebimai juda į nosiaryklę ir yra nuryjamos. Užnosinio lašėjimo problema atsiranda tuomet, kai šis natūralus „apsivalymas“ pradeda būti aiškiai juntamas arba kai gleivės ima kauptis ir užsilaikyti.
Kaip veikia nosies „apsivalymo“ mechanizmas?
Nosies ir sinusų gleivinę dengia mikroskopinės blakstienėlės. Jos ritmiškai juda ir stumia gleivių sluoksnį viena kryptimi – į nosiaryklę. Tam, kad gleivės lengvai judėtų, jos turi būti tinkamos konsistencijos (nei per tirštos, nei per sausos), o blakstienėlių judesiai turi būti pakankamai efektyvūs.
Kai gleivių pagaminama per daug, jos tampa klampesnės (tirštesnės) arba kai blakstienėlių darbas sulėtėja, gleivės gali užsilaikyti nosiaryklėje. Tuomet atsiranda lašėjimo pojūtis, dažnas krenkštimas, ypač rytais arba atsigulus.
Kodėl užnosinis lašėjimas atsiranda?
Dažniausiai užnosinio lašėjimo pojūtį lemia vienas arba keli iš šių mechanizmų:
- Gali būti pagaminama daugiau sekreto nei įprastai – pavyzdžiui, alergijos, infekcijos ar lėtinio uždegimo metu.
- Sekretas gali tapti tirštesnis ir sunkiau slinkti užpakaline ryklės sienele, ypač esant sausam orui, nepakankamam skysčių vartojimui arba užsitęsusiam uždegimui.
- Gali sutrikti natūralus gleivių transportas, kai gleivinė paburksta, nosies landos susiaurėja ar pablogėja blakstienėlių veikla.
- Kai kuriems žmonėms didelę reikšmę turi padidėjęs ryklės ir gerklų jautrumas: net ir nedidelis gleivių sukelia dirginimą, atsiranda nuolatinis poreikis atsikrenkšti.
Dažniausiai susideda keli mechanizmai vienu metu, todėl simptomai gali būti nepastovūs: vieną savaitę vargina labiau, kitą – mažiau.
Norisi nuolat atsikrekšti, vargina kosulys, kutenimas, perštėjimas ar užkimimas?
Dažniausi užnosinio lašėjimo simptomai
Užnosinis lašėjimas retai pasireiškia vien tik gleivių bėgimo jausmu. Dažniausiai žmonės apibūdina, kad gerklėje nuolat jaučia gleives, rytais sunku „atsikosėti“, dieną kartojasi krenkštimas, o naktį ar atsigulus pradeda varginti kosulys. Kai kuriems pacientams pasireiškia užkimimas, balso nuovargis, kutenimas ar deginimo pojūtis, kartais – nemalonus skonis burnoje. Svarbu žinoti, kad pojūčio stiprumas ne visada tiksliai atspindi gleivių kiekį – kartais dominuoja padidėjęs ryklės jautrumas.
Užnosinio lašėjimo priežastys: kodėl jis atsiranda?
Alerginis rinitas (alerginė sloga)
Alerginė sloga atsiranda tada, kai imuninė sistema reaguoja į alergenus (pvz., žiedadulkes, namų dulkių erkučių daleles, gyvūnų pleiskanas). Dėl alerginės reakcijos gleivinė patinsta, suaktyvėja sekreto gamyba, o uždegimas gali trikdyti blakstienėlių veiklą. Tokiais atvejais užnosinis lašėjimas gali būti vienas iš pagrindinių simptomų, kartu su čiauduliu, nosies ar akių niežėjimu, nosies užgulimu, vandeninga sloga. Dažnai stebimas sezoniškumas arba aiškus ryšys su aplinka.
Nealerginis rinitas (nealerginė sloga)
Nealerginė sloga pasireiškia panašiai, tačiau nėra susijusi su alergija. Nealerginį rinitą gali provokuoti šaltas oras, temperatūros kaita, aštrus maistas, alkoholis, kvapai, dūmai, aerozoliai, kai kurie vaistai ar hormoniniai pokyčiai. Dalies pacientų atveju svarbus nervinės reguliacijos komponentas: gleivinė tampa „hiperreaktyvi“ ir į dirgiklius reaguoja gausesne sekrecija. Užnosinis lašėjimas tuomet gali būti nuolatinis, o klasikinių alergijos požymių (niežėjimas, čiaudulys) dažniausiai nebūna.
Ūminė virusinė infekcija (peršalimas)
Peršalimo metu gleivinė patinsta, sekretas keičia savybes, dažnai tampa tirštesnis, o natūralus gleivių pasišalinimas sulėtėja. Dėl to rytais, atsigulus ar naktį pacientai gali jausti gleivių tekėjimą į gerklę, pasireiškia krenkštimas, kosulys ar pojūtis, kad gerklėje kaupiasi gleivės. Daugeliu atvejų simptomai laikini, tačiau kartais lieka užsitęsęs gleivinės dirglumas ir pojūčiai išlieka kurį laiką, kai karščiavimo ar ūmių simptomų jau nebėra.
Rinosinusitas (sinusų ir nosies gleivinės uždegimas), nosies polipai
Kai uždegimas apima prienosines ančius ir nosies gleivinę, sekretas gali tapti tirštesnis, jo gamyba padidėti, o nutekėjimas pasunkėti. Lėtiniam rinosinusitui būdingas ilgalaikis nosies užgulimas, uoslės susilpnėjimas, veido spaudimas, tirštesnės išskyros, kartais – nosies polipai. Užnosinis lašėjimas šiuo atveju dažnai yra nuolatinis ir reikšmingai blogina gyvenimo kokybę.
Gerklų-ryklės refliuksas (laringofaringinis refliuksas)
Kai skrandžio turinys kyla aukštyn ir dirgina ryklę bei gerklas, atsiranda užkimimas, krenkštimas, „gumulo“ jausmas, kosulys, perštėjimas. Refliuksas gali didinti gerklės jautrumą, todėl net normalus gleivių kiekis tampa labai juntamas. Refliuksas ne visada pasireiškia rėmeniu, todėl pacientai kartais nustemba, kad „gerklės“ simptomai gali būti susiję su virškinimo traktu.
Dėl užsitęsusios slogos SUAUGUSIUS konsultuojantys gydytojai alergologai ir LOR gydytojai:
Dėl užsitęsusios slogos VAIKUS konsultuojantys gydytojai alergologai ir LOR gydytojai:
Kitos, retesnės užsitęsusios slogos priežastys
Užnosinį lašėjimą gali stiprinti sausas patalpų oras, rūkymas, kai kurios sisteminės būklės, kai gleivės tirštėja arba gleivinė tampa pažeidžiamesnė. Paveldimi blakstienėlių funkcijos sutrikimai yra reti ir dažniausiai pasireiškia nuo vaikystės su dažnomis kvėpavimo takų infekcijomis.
Kaip gydytojas nustato užnosinio lašėjimo priežastį?
Kadangi užnosinis lašėjimas yra pojūtis, vieno universalaus tyrimo nėra. Diagnostika remiasi paciento simptomų analize ir klinikine apžiūra. Gydytojui svarbu, kiek laiko trunka simptomai, ar jie sezoniniai, kas juos provokuoja, ar yra nosies užgulimas, čiaudulys, akių simptomai, uoslės pokyčiai, veido spaudimo jausmas, ar būdingi refliukso požymiai.
Priklausomai nuo situacijos, atliekama nosies apžiūra ir nosies endoskopija, prireikus – alergologiniai tyrimai (odos dūrio mėginiai arba tiriami specifiniai antikūnai kraujyje). Įtariant lėtinį rinosinusitą, gali būti reikalinga prienosinių ančių kompiuterinė tomografija. Jei vyrauja refliukso simptomai, taikomas refliukso valdymo planas ir, esant indikacijoms, papildomas ištyrimas.
Ką daryti namuose, kad sumažėtų gleivės gerklėje?
Dažnai padeda paprasti, bet nuoseklūs žingsniai. Dalis priemonių yra naudingos beveik visais atvejais, nes mažina gleivių klampumą ir gerina jų pasišalinimą. Reguliarus skysčių vartojimas padeda, kai gleivės tirštos. Patalpų oro drėkinimas ir vėdinimas svarbūs šildymo sezono metu. Nosies plovimas druskos tirpalu dažnai tampa viena efektyviausių priemonių: jis mechaniškai pašalina sekretą, alergenus ir dirgiklius, padeda mažinti paburkimą ir pagerina natūralų gleivių judėjimą. Taip pat verta riboti dūmus, kvapus ir kitus dirgiklius, kurie palaiko gleivinės uždegimą.
Jeigu įtariamas refliuksas, dažnai padeda nevalgyti 2-3 valandas prieš miegą, mažinti riebaus ir aštraus maisto, alkoholio kiekį, koreguoti kūno svorį, o kai kuriems – pakelti lovos galvūgalį.
Gydymo principai: kas svarbiausia?
Efektyviausias gydymas yra nukreiptas į priežastį, o ne vien į patį „gleivių pojūtį“. Jei priežastis alerginė, paprastai skiriamas priešuždegiminis gydymas į nosį ir, esant indikacijoms, papildomos antialerginės priemonės. Jei tai nealerginis rinitas, gydymas parenkamas pagal vyraujantį mechanizmą ir provokuojančių veiksnių kontrolę. Esant rinosinusitui, gydymas dažniausiai yra nuoseklus ir gali būti ilgalaikis. Kartais reikalinga ausų, nosies, gerklės gydytojo konsultacija. Jei vyrauja refliuksas, svarbios gyvenimo būdo priemonės ir, kai reikia, medikamentinis gydymas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją nedelsiant?
Jeigu užnosinis lašėjimas tęsiasi ilgiau nei 8-12 savaičių, dažnai kartojasi arba reikšmingai blogina miegą, balsą ir gyvenimo kokybę, verta atlikti kryptingą ištyrimą. Skubiau kreiptis reikėtų, jei atsiranda aukšta temperatūra ir ryškus bendras silpnumas, stiprus vienpusis veido skausmas, patinimas aplink akis ar regėjimo pokyčiai, kraujingos išskyros iš nosies be aiškios priežasties, ryškus rijimo sutrikimas ar springimas, progresuojantis užkimimas ar kosulys, dusulys ar švokštimas.
Dažniausi pacientų klausimai apie užnosinį lašėjimą
Ar užnosinis lašėjimas visada reiškia sinusitą?
Ne. Sinusitas yra viena iš galimų priežasčių, tačiau labai dažnai užnosinį lašėjimą sukelia alerginė ar nealerginė sloga, o kartais – refliuksas ar gleivinės dirglumas po infekcijos.
Kodėl užnosinis lašėjimas labiau vargina naktį arba rytais?
Atsigulus keičiasi sekreto pasiskirstymas, sulėtėja natūralus nutekėjimas, o ryklė gali būti jautresnė po nakties. Jei papildomai yra nosies užgulimas ar refliuksas, naktiniai simptomai sustiprėja.
Ar normalu nuolat krenkšti?
Nuolatinis krenkštimas dažnai yra užnosinio lašėjimo ar ryklės dirginimo požymis. Vis dėlto, jei krenkštimas užsitęsia, svarbu išsiaiškinti priežastį ir parinkti tikslinį gydymą.
Naujausi straipsniai:
Literatūra:
- Sahin-Yilmaz A, Naclerio RM. Anatomy and physiology of the upper airway. Proc Am Thorac Soc 2011;8:31-9.
- Fryar CD, Carroll MD, Gu Q, Afful J, Ogden CL. Anthropometric reference data for children and adults: United States, 2015e2018. Vital Health Stat 3 2021;36:1-44.
- Bucher S, Schmid-Grendelmeier P, Soyka MB. Altered viscosity of nasal secretions in postnasal drip. Chest 2019;156:659-66.
- Tarmizi NE, Hamizan AW, Ng CS, Gendeh HS, Guan LS, Zahedi FD, et al. The nasal endoscopic features of postnasal drip: a cross sectional study. Int Arch Otorhinolaryngol 2023;28:e95-100.
- Hassanzad M, Derakhshan KF, Ghaffaripour H, Naeini AS, Emami H, Velayati AA. Evaluation of quality of life in terms of sinonasal symptoms in children with cystic fibrosis. Biomol Concepts 2019;10:91-8.
- Chen Q, Shen Y, Zheng J. A review of cystic fibrosis: Basic and clinical aspects. Animal Model Exp Med 2021;4:220-32.
- Cabrini G, Rimessi A, Borgatti M, Pinton P, Gambari R. Overview of CF lung pathophysiology. Curr Opin Pharmacol 2022;64:102214.
- Butterfield R. Primary ciliary dyskinesia. Pediatr Rev 2017;38:145-6.
- Parra-Ferro M, Justice JM, Lobo BC, Munger SD, Schlosser RJ, Mulligan JK. Utilization of nasal mucus to investigate the pathophysiology of chronic rhinosinusitis. Am J Rhinol Allergy 2022;36:872-83.
- Kato K, Song BH, Howe CL, Chang EH. A comprehensive systematic review of the association between airway mucins and chronic rhinosinusitis. Am J Rhinol Allergy 2019;33:433-48.
- Nur Husna SM, Tan HT, Md Shukri N, Mohd Ashari NS, Wong KK. Allergic rhinitis: a clinical and pathophysiological overview. Front Med (Lausanne) 2022;9:874114.
- Papadopoulos NG, Guibas GV. Rhinitis subtypes, endotypes, and definitions. Immunol Allergy Clin North Am 2016;36:215-33.
- Gelardi M, Ciprandi G. Ciliocytophthoria of nasal epithelial cells after viral infection: a sign of suffering cell. Acta Biomed 2019;90:7-9.
- Murphy GF, Brody AR, Craighead JE. Exfoliation of respiratory epithelium in hamster tracheal organ cultures infected with Mycoplasma pneumoniae. Virchows Arch A Pathol Anat Histol 1980;389:93-102.
- Bose S, Grammer LC, Peters AT. Infectious chronic rhinosinusitis. J Allergy Clin Immunol Pract 2016;4:584-9.
- Lee RJ, Cohen NA. Role of the bitter taste receptor T2R38 in upper respiratory infection and chronic rhinosinusitis. Curr Opin Allergy Clin Immunol 2015;15: 14-20.
- Phillips KM, Singerman KW, Sedaghat AR. Individual symptom visual analog scale severity scores for determining EPOS guideline-based chronic rhinosinusitis disease control. Rhinology 2022;60:229-35.