Atopinis dermatitas: kodėl tai ne tik odos, bet ir imuninės sistemos liga

Atopinis dermatitas - kodėl tai ne tik odos, bet ir imuninės sistemos liga

Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos alergologė ir klinikinė imunologė Gabija Brusokienė (Biliūtė)

Atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių uždegiminių ligų pasaulyje. Tikriausiai tai ir viena dažniausiai nesuprastų ligų. Ją vis dar įprasta vadinti odos problema, kuriai pakanka drėkinamojo kremo ir kantrybės. Pacientai metų metus keičia kosmetiką, atsisako maisto produktų, bijo jiems paskirtų vaistų ir girdi, kad reikia tiesiog palaukti, kol praeis.

Šiuolaikinis supratimas yra kitoks. Atopinis dermatitas yra lėtinė, sisteminė, imuninės sistemos valdoma uždegiminė liga. Labiausiai ji matoma odoje, tačiau jos mechanizmai ir pasekmės toli peržengia odos ribas.

Šiame straipsnyje paaiškinu, kas iš tikrųjų vyksta organizme sergant atopiniu dermatitu, kokia yra reali ligos našta, kaip ji diagnozuojama ir gydoma šiandien. Taip pat aptariu 3 plačiai paplitusius įsitikinimus apie dietas, hormoninius tepalus ir tai, kad liga „užaugs ir praeis“. Būtent jie dažniausiai atitolina veiksmingą pagalbą.

Atopinis dermatitas: avarbiausios straipsnio mintys

  • Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė imuninės sistemos liga, kuri labiausiai pasireiškia odoje. Pažeistas odos barjeras ir uždegimas palaiko vienas kitą, todėl vien drėkinimas šio rato nenutraukia.
  • Liga dažnai eina kartu su astma, alerginiu rinitu, maisto alergija ir eozinofiliniu ezofagitu. Sunkesnės jos formos siejamos su didesne nerimo, depresijos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
  • Ligos sunkumą geriau parodo niežulys, miegas ir gyvenimo kokybė nei paraudusios odos plotas.
  • Maždaug 1 iš 4 suaugusių pacientų suserga jau būdamas suaugęs. Tai nėra vien vaikų liga.
  • Dietos, kai produktų atsisakoma be įrodyto ryšio su liga, atopinio dermatito eigą pagerina menkai arba visai nepagerina. Jos gali sukelti tikrą maisto alergiją.
  • Hormoninių tepalų baimė yra dažna. Tačiau dažnesnė problema yra ne per intensyvus, o per silpnas ar per trumpas priešuždegiminis gydymas.
  • Palaikomasis, vadinamasis proaktyvus, gydymas reikšmingai sumažina paūmėjimų skaičių.
  • Per pastarąjį dešimtmetį atsiradęs tikslinis gydymas iš esmės pakeitė sunkios ligos prognozę. Sisteminiai hormonai ilgalaikiam ligos valdymui netinka.

Kas yra atopinis dermatitas ir kaip dažnai jis pasitaiko

Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė, pasikartojanti uždegiminė odos liga. Jai būdingas niežulys, sausa oda ir egzeminiai (uždegiminiai) bėrimai. Liga pasireiškia bangomis: paūmėjimus keičia ramesni laikotarpiai.

Žodis „lėtinė“ čia yra esminis. Uždegimas odoje nėra trumpalaikis ir neišnyksta kartu su bėrimu. Net ramiais laikotarpiais, kai oda atrodo sveika, joje išlieka barjero pažeidimo ir imuninės sistemos aktyvumo požymių. Todėl atopinis dermatitas gydomas ne tik paūmėjus. Jį reikia kontroliuoti nuolat, panašiai kaip astmą ar kitas lėtines uždegimines ligas.

Diagnozė nustatoma kliniškai, tai yra gydytojas ją nustato įvertinęs ligos istoriją ir odos pokyčius. Nėra vieno kraujo tyrimo, kuris atopinį dermatitą patvirtintų ar paneigtų.

Tai labai dažna liga. 2024 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje, kurioje apibendrinti 310 tyrimų su daugiau nei 25 mln. žmonių, atopiniu dermatitu sirgo 11,1 % vaikų ir paauglių bei 6,3 % suaugusiųjų. Sunkią ligos formą turėjo nuo 1,9 iki 7,2 % sergančių vaikų ir nuo 2,8 iki 15,6 % sergančių suaugusiųjų, priklausomai nuo tirtos populiacijos. 2025 m. tarptautiniame tyrime atopiniu dermatitu sirgo 9,6 % 16 metų ir vyresnių žmonių.

Skaičiai tyrimuose skiriasi, nes naudojami skirtingi diagnostikos kriterijai ir tiriamos skirtingos populiacijos. Tačiau bendra kryptis aiški. Tai viena dažniausių lėtinių ligų, o suaugusiųjų tarp sergančiųjų yra gerokai daugiau, nei įprasta manyti.

Vargina niežulys, sausa oda, egzeminiai bėrimai?

Registruokitės vaikų ar suaugusių alergologų konsultacijoms Vilniuje!

Kas vyksta organizme sergant atopiniu dermatitu

Atopinį dermatitą lemia du tarpusavyje susiję procesai: pažeistas odos barjeras ir imuninės sistemos uždegimas. Jie stiprina vienas kitą ir sudaro uždarą ratą. Prie šio rato prisideda pakitusi odos mikroflora ir niežulys.

Pažeistas odos barjeras

Viršutinis odos sluoksnis veikia kaip apsauginė siena. Sveika oda sulaiko drėgmę ir neleidžia prasiskverbti dirgikliams, alergenams ir mikroorganizmams. Sergant atopiniu dermatitu, ši siena veikia prasčiau. Pro odą išgaruoja daugiau vandens, todėl ji tampa sausa, o pro pažeistą barjerą lengviau prasiskverbia tai, kas ją dirgina.

Geriausiai ištirta genetinė barjero sutrikimo priežastis yra filagrino geno mutacijos. Filagrinas yra baltymas, svarbus odos barjerui ir jos drėgmei. Vis dėlto ši mutacija nėra būtina ligos sąlyga. Ji nustatoma maždaug 20 % pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu, o maždaug pusė mutacijos nešiotojų atopiniu dermatitu apskritai neserga. Tai reiškia, kad barjeras gali būti pažeistas ne tik dėl genų, bet ir dėl paties uždegimo.

Antro tipo uždegimas

Imunologiškai atopinis dermatitas yra vadinamojo 2 tipo uždegimo liga. Šį uždegimą valdo tam tikros imuninės sistemos signalinės molekulės, vadinamos citokinais. Svarbiausi iš jų yra interleukinai IL-4 ir IL-13. Jie tiesiogiai slopina odos barjerui svarbių baltymų, tarp jų filagrino, gamybą ir keičia odos riebalų apykaitą. Kitas citokinas, IL-31, veikia odos nervines skaidulas ir sukelia niežulį.

Dėl to šiandien kalbama apie du vienas kitą papildančius ligos modelius. Pagal pirmąjį, iš pradžių pažeidžiamas odos barjeras, o tai įjungia imuninį atsaką. Pagal antrąjį, iš pradžių atsiranda uždegimas, o jis po to pažeidžia odos barjerą. Daugumai pacientų abu keliai veikia vienu metu. Tai paaiškina, kodėl vien odos drėkinimas lėtinio uždegimo nesustabdo.

Pakitusi odos mikroflora

Sveikoje odoje gyvena daug įvairių mikroorganizmų. Sergančiųjų atopiniu dermatitu odoje ši įvairovė sumažėja, ir išplinta auksinis stafilokokas. Kai kuriuose tyrimuose jis randamas daugiau nei 90 % pacientų odoje. Ši bakterija ne tik pasinaudoja pažeistu barjeru, bet ir pati stiprina uždegimą. Jos išskiriamos medžiagos ardo jungtis tarp odos ląstelių, slopina natūralių odos antimikrobinių medžiagų gamybą ir skatina IL-31 gamybą, taigi ir niežulį.

Niežulio ir kasymosi ratas

Niežulys sergant atopiniu dermatitu nėra tik simptomas. Jis yra paties ligos mechanizmo dalis. Pažeistos odos ląstelės išskiria pavojaus signalus, pavyzdžiui, IL-33. Šie signalai skatina 2 tipo citokinų, tarp jų IL-31, gamybą, o IL-31 tiesiogiai dirgina nervines skaidulas. Kasymasis dar labiau pažeidžia barjerą ir sustiprina uždegimą, todėl ratas užsisuka iš naujo.

Ne tik oda: atopinis maršas ir gretutinės ligos

Tas pats 2 tipo uždegimas, kuris vyksta odoje, gali reikštis ir kituose organuose. Todėl atopinis dermatitas šiandien vertinamas kaip sisteminė liga.

Vis dėlto atopinis dermatitas labai dažnai būna vienintelė liga. Daugelis žmonių serga tik juo ir niekada neturi astmos, alerginio rinito ar maisto alergijos. Gretutines ligas svarbu įvertinti, tačiau jos yra galimybė, o ne neišvengiama atopinio dermatito dalis.

Atopinis maršas

Atopiniu maršu vadinama dažna seka, kai pirmiausia pasireiškia atopinis dermatitas, o vėliau prisideda maisto alergija, alerginis rinitas ir astma. Viena iš galimų priežasčių yra įsijautrinimas per odą. Pro pažeistą odos barjerą prasiskverbę alergenai gali paskatinti alerginį imuninės sistemos atsaką, tai yra IgE antikūnų gamybą, anksčiau, nei tas pats alergenas pasiekia kvėpavimo takus ar žarnyną.

Rizika nėra vienoda visiems. Ji didžiausia, kai liga prasideda anksti, yra sunki ir kai jau nustatytas jautrumas alergenams. Apžvalgų duomenimis, astma išsivysto maždaug 70 % vaikų, sergančių sunkiu atopiniu dermatitu. Sergant lengva forma, ji išsivysto 20-30 % vaikų, o bendrojoje populiacijoje maždaug 8 %. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra neišvengiama grandinė. Dauguma vaikų, sergančių lengva atopinio dermatito forma, astma neserga. Dalis mokslininkų siūlo kalbėti ne apie vieną kryptį, o apie atopinį daugialigiškumą, kai ligos gali vystytis skirtingais keliais.

Dėl atopinio dermatito SUAUGUSIUS konsultuojantys gydytojai alergologai

Dėl atopinio dermatito VAIKUS konsultuojantys gydytojai alergologai:

Atopinio dermatito simptomai

Kitos gretutinės ligos

Sergantiesiems atopiniu dermatitu dažniau pasitaiko ir kitų būklių.

  • Kitos alerginės ligos. Astma, alerginis rinitas, maisto alergija ir eozinofilinis ezofagitas, tai yra alerginis stemplės uždegimas, galintis apsunkinti rijimą.
  • Emocinės sveikatos sutrikimai. Sisteminių apžvalgų duomenimis, nerimas ir depresija vargina maždaug 20-30 % suaugusiųjų, sergančių atopiniu dermatitu. Tai reikšmingai daugiau nei bendrojoje populiacijoje.
  • Širdies, kraujagyslių ir medžiagų apykaitos ligos. 2025 m. sisteminė apžvalga parodė, kad sergantiesiems vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu didesnė miokardo infarkto, krūtinės anginos, širdies nepakankamumo, insulto, arterinės hipertenzijos, sutrikusios kraujo riebalų apykaitos ir metabolinio sindromo rizika.
  • Autoimuninės ligos. Metaanalizės duomenimis, tikimybė sirgti autoimunine liga sergantiesiems atopiniu dermatitu yra maždaug 1,7 karto didesnė.
  • Odos infekcijos. Pažeistas barjeras ir sumažėjusi natūralių odos antimikrobinių medžiagų gamyba didina bakterinių ir virusinių odos infekcijų riziką.


Praktinė išvada paprasta. Sergantį atopiniu dermatitu žmogų reikia vertinti plačiau nei vien jo odą. Kvėpavimo takų simptomai, rijimo ar virškinimo nusiskundimai ir emocinė savijauta taip pat turi būti aptarti konsultacijos metu.

Nematoma našta: niežulys, miegas ir gyvenimo kokybė

Bene didžiausias atotrūkis tarp to, ką mato aplinkiniai, ir to, ką patiria pacientas, atsiranda vertinant ligos sunkumą. Paraudusios odos plotas tik iš dalies atspindi, kaip stipriai liga veikia žmogaus gyvenimą.

Niežulys

Tyrime, kuriame dalyvavo 380 suaugusiųjų, sergančių vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu, 85,8 % nurodė, kad niežulys juos vargina kasdien. 70,5 % per pastarąsias dvi savaites jautė sunkų arba nepakeliamą niežulį, o 62,8 % teigė, kad niežulys trunka bent 12 valandų per parą.

Miegas

Miegą galima objektyviai išmatuoti aktigrafu, tai yra prie riešo tvirtinamu judesių jutikliu. Tokiame tyrime suaugusieji, sergantys atopiniu dermatitu, miegojo vidutiniškai beveik valanda trumpiau nei sveikieji. Naktį jie nemiegodami praleisdavo apie 44 minutėmis daugiau ir nubusdavo maždaug ketvirtadaliu dažniau. Prastesnė buvo ir jų pačių vertinama miego kokybė. Tarptautiniame tyrime 45 % pacientų nurodė, kad miego trūkumą patiria kas 1-3 dienas.

Gyvenimo kokybė ir emocinė našta

Dideliame JAV populiacijos tyrime suaugusieji, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau vertino savo sveikatą kaip prastą, turėjo prastesnius psichikos sveikatos rodiklius ir daug labiau sutrikusią gyvenimo kokybę. Šie skirtumai išliko net atsižvelgus į socialinius veiksnius ir kitas ligas. Tyrimai taip pat parodė, kad būtent miego sutrikimai yra svarbi grandis tarp ligos sunkumo ir emocinės sveikatos.

Kaip ligos sunkumas įvertinamas konsultacijoje

Kadangi išvaizda ne viską pasako, gydytojas klausia ir apie tai, ko negali pamatyti. Prieš konsultaciją verta apgalvoti šiuos klausimus:

  • Ar niežulys žadina naktį? Kiek kartų?
  • Kiek valandų per parą jaučiate niežulį?
  • Ar dėl odos atsisakėte kokios nors veiklos: sporto, baseino, mėgstamos aprangos ar susitikimų?
  • Kiek dienų per pastarąjį mėnesį oda buvo gerai kontroliuojama?
  • Ar naudojate paskirtą gydymą taip, kaip paskirta? Jei ne, kas trukdo?


Ligai įvertinti naudojamos ir standartizuotos skalės. EASI ir SCORAD indeksais ligos išplitimą ir sunkumą įvertina gydytojas. POEM klausimynu savo simptomus įvertina pats pacientas. DLQI klausimynas parodo, kiek liga veikia gyvenimo kokybę, o niežulio stiprumas vertinamas skaičių skale nuo 0 iki 10. Šios priemonės leidžia matuoti pokytį, o ne remtis vien įspūdžiu.

Sunku suvaldyti atopinį dermatitą?

Registruokitės vaikų ar suaugusių alergologų konsultacijoms Vilniuje!

Atopinis dermatitas suaugusiesiems: tai ne vien vaikų liga

Vienas dažniausių įsitikinimų yra tas, kad atopinis dermatitas yra vaikų liga, dažnai sakoma „užaugs ir praeis“. Daliai vaikų liga tikrai nurimsta. Tačiau sisteminė apžvalga parodė, kad maždaug 26 % suaugusiųjų, sergančių atopiniu dermatitu, susirgo jau būdami suaugę. Kitaip tariant, maždaug kas ketvirtas suaugęs pacientas neišaugo vaikystės ligos. Jis susirgo vėliau. Suaugusiųjų paplitimo duomenys, nuo 6,3 iki 9,6 %, rodo, kad tai anaiptol ne maža grupė.

Suaugus prasidėjusi liga dažnai atrodo kitaip. Toje pačioje apžvalgoje suaugusiesiems dažniau pasitaikė pėdų dermatitas, o rečiau klasikiniai bėrimai alkūnių ir kelių linkiuose. Praktikoje suaugusiųjų atopinis dermatitas dažnai pasireiškia veide, kaklo srityje, akių vokuose ir plaštakose. Vyraujantis skundas neretai yra ne bėrimas, o nuolatinis niežulys ir sustorėjusi, ryškesniu raštu tapusi oda. Gydytojai tokią odą vadina lichenifikuota.

Įsitikinimo, kad liga „užaugs ir praeis“, kaina yra didelė. Suaugusiam žmogui su egzema neretai sakoma, kad jis tiesiog turi „jautrią odą“. Todėl jis nepatenka pas specialistą, jo ligos sunkumas neįvertinamas, ir jis lieka be gydymo plano. Tuo metu liga toliau veikia miegą, darbingumą ir emocinę sveikatą.

Kokias kitas ligas gydytojas turi atmesti

Kai liga prasideda suaugus, ypač svarbu įsitikinti, kad tai tikrai atopinis dermatitas. Panašiai gali atrodyti kelios kitos būklės.

  • Alerginis kontaktinis dermatitas. Tai alergija medžiagai, su kuria liečiasi oda, pavyzdžiui, kosmetikos sudedamajai daliai, metalui ar konservantui. Jis gali būti atskira diagnozė arba prisidėti prie to, kad atopinis dermatitas blogai pasiduoda gydymui. Kilus abejonių, atliekami lopiniai (aplikaciniai) mėginiai.
  • Odos T ląstelių limfoma. Tai reta odos limfomos forma. Ją svarbu atmesti, ypač jei liga prasidėjo vėlai, blogai pasiduoda gydymui ar yra netipiškai išplitusi.
  • Kitos odos ligos. Psoriazė, niežai, seborėjinis dermatitas ir reakcija į vaistus.
  • Pirminiai imunodeficitai. Retais atvejais egzemos tipo bėrimai ir labai didelė IgE koncentracija kraujyje būna įgimto imuninės sistemos sutrikimo požymis.


Europos atopinės egzemos gairėse pabrėžiama, kad prieš pradedant sisteminį gydymą svarbu atmesti šias diagnozes ir įvertinti galimą kontaktinę alergiją. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar prastos gydymo eigos priežastis nėra tai, kad gydymas taikomas ne taip, kaip paskirta.

Atopinio dermatito ištyrimas: ką iš tikrųjų verta tirti

Atopinio dermatito diagnozė nustatoma kliniškai, pagal ligos istoriją, bėrimų pobūdį, jų vietą ir eigą. Laboratoriniai tyrimai reikalingi ne diagnozei patvirtinti, o konkrečiam klausimui atsakyti.

Jautrumas alergenui dar nėra alergija

Alergijos tyrimai, pavyzdžiui, specifinių IgE antikūnų nustatymas kraujyje ar odos dūrio mėginiai, parodo įsijautrinimą. Tai reiškia, kad organizmas atpažįsta alergeną. Tačiau teigiamas rezultatas nepasako, ar kontaktas su tuo alergenu iš tikrųjų sukelia simptomus. Klinikinė rezultato reikšmė paaiškėja tik sugretinus tyrimo rezultatus su tuo, ką žmogus patiria. Abejotinais atvejais atliekamas provokacinis mėginys, kai įtariamo produkto duodama gydytojo priežiūroje.

Sergant atopiniu dermatitu, ši detalė ypač svarbi. Sergančiųjų bendrojo IgE koncentracija kraujyje dažnai būna padidėjusi, todėl platūs tyrimai duoda daug teigiamų, bet kliniškai nereikšmingų rezultatų. Plačius tyrimus atliekame tik tada, kai įtariame provokuojantį veiksnį, po gydytojo konsultacijos. Tyrimus atlikti dėl visa ko nerekomenduojama. 

Alergija nėra atopinio dermatito priežastis. Kadangi atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, jautrumas alergenams jo nesukelia. Alergenai, pavyzdžiui, dulkių erkėms, žiedadulkėms ar maistui, kai kuriems pacientams gali tik paūminti jau esamus simptomus. Dažnai būna net priešingai: jautrumas alergenams išsivysto dėl to, kad pro pažeistą odos barjerą prasiskverbia alergenai. Todėl net nustačius alergiją ir jos vengiant, uždegimas odoje išlieka, ir jį vis tiek reikia gydyti.

Tyrimai, kurių atlikti neverta

Maisto specifinių IgG ir IgG4 antikūnų tyrimai netinka nei maisto alergijai, nei maisto netoleravimui nustatyti. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos darbo grupė nurodo, kad IgG4 antikūnai prieš maistą rodo tik tai, kad žmogus tą maistą valgė. Jie siejami su normaliu organizmo prisitaikymu prie maisto, vadinamuoju imunologiniu toleravimu, o ne su padidėjusiu jautrumu. 2023 m. tos pačios akademijos maisto alergijos diagnostikos gairėse pateikta stipri rekomendacija nenaudoti IgG4 ir kitų nepatvirtintų tyrimų.

Trumpai apie atopinio dermatito tyrimus

  • Diagnozė yra klinikinė. Nė vienas kraujo tyrimas jos nepakeičia.
  • Specifiniai IgE tiriami tada, kai yra konkretus klinikinis įtarimas, o ne „dėl visa ko“.
  • Teigiamas IgE rezultatas be simptomų nėra priežastis vengti produkto.
  • Maisto IgG ir IgG4 tyrimai maisto alergijai ar netoleravimui nustatyti netinka.
  • Kai suaugusiojo liga blogai pasiduoda gydymui, verta apsvarstyti odos lopo mėginius dėl kontaktinės alergijos.

Ar dieta gydo atopinį dermatitą?

Ieškoti „kaltojo produkto“ ir jo atsisakyti yra bene dažniausias kelias, kuriuo pacientai eina savarankiškai. Dažniausiai jis rezultato neduoda.

Ką rodo tyrimai

2022 m. sisteminėje apžvalgoje buvo apibendrinta 10 atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose dalyvavo 599 pacientai. Eliminacinė dieta, tai yra tam tikrų produktų atsisakymas, atopinio dermatito sunkumą pagerino tik nedaug, o duomenų patikimumas buvo žemas. Kliniškai reikšmingai liga pagerėjo 50 % dietos laikiusių pacientų ir 41 % dietos nesilaikiusių. Skirtumas siekė vos 9 procentinius punktus. Niežulys tarp grupių reikšmingai nesiskyrė.

Svarbu ir tai, ko apžvalga nerado. Dieta, sudaryta pagal tyrimų rezultatus, nebuvo pranašesnė už dietą, sudarytą be tyrimų. Kitaip tariant, „dieta pagal testus“ šiuose duomenyse papildomos naudos nedavė.

Kodėl produktų nereikėtų atsisakyti savarankiškai

Tos pačios apžvalgos autoriai atkreipia dėmesį į duomenis, rodančius, kad eliminacinės dietos gali padidinti tikros, IgE sukeltos maisto alergijos riziką tam produktui, kurio buvo atsisakyta. Organizmas tarsi „pamiršta“, kad ilgai nevartotas maistas yra saugus. Grįžus prie produkto po ilgos pertraukos, gali pasireikšti greita alerginė reakcija, kurios anksčiau nebuvo, kartais ir sunki.

Antra rizika tylesnė, bet dažnesnė. Tai prarastas laikas. Kol ieškoma „kaltojo produkto“, uždegimas lieka negydomas, nors veiksmingų gydymo galimybių šiandien yra daugiau nei bet kada.

Kada mityba vis dėlto svarbi

  • Kai yra įrodyta IgE sukelta maisto alergija su aiškiais, pasikartojančiais simptomais. Tada produkto vengiama kaip alergijos, o ne kaip dermatito gydymo.
  • Kai kūdikio ar mažo vaiko sunkus, gydymui nepasiduodantis dermatitas verčia įtarti maisto alergiją. Tada tyrimai atliekami tikslingai, kartu aptariant galimą riziką.
  • Kai įtariamos ne IgE sukeltos reakcijos į maistą. Jas vertina specialistas.


Visais atvejais dietą skiria, stebi ir peržiūri gydytojas. Ji neturi būti taikoma neribotą laiką.

Straipsnio autorė suaugusių gyd. alergologė ir klinikinė imunologė Gabija Brusokienė:

Gydytojo alergologo konsultacija Vilnius

Hormoniniai tepalai: baimė ir faktai

Hormoninių tepalų, tiksliau vietinių gliukokortikoidų, baimė yra plačiai paplitusi ir net išmatuota. Tarptautiniame tyrime, kuriame baimė vertinta specialia TOPICOP skale, vidutinis baimės balas siekė 44,7 %, o didžiausias buvo su baimėmis susijusios skalės dalies balas, 54,7 %. 2026 m. Slovėnijoje atliktame tyrime tėvų baimės balas siekė vidutiniškai 48,2 %. Didžiausią įtaką baimei turėjo internete rasta informacija apie galimą žalą, o stipresnė ji buvo tada, kai vaiko liga buvo sunkesnė.

Ką iš tikrųjų rodo saugumo duomenys

Apžvalgoje, apėmusioje 35 atsitiktinių imčių tyrimus su 3576 dalyviais, odos plonėjimas nustatytas mažiau nei 1 % dalyvių. Jis pasitaikė panašiai dažnai ir tarp gydytų, ir tarp placebą gavusių žmonių. Tyrimai su sveika oda rodo, kad rizika priklauso nuo preparato stiprumo. Silpnų gliukokortikoidų grupėje odos storis nepakito, o labai stiprių preparatų grupėje viršutinis odos sluoksnis suplonėjo vidutiniškai apie 26 %.

Todėl praktinė išvada nėra kad vaistas nekenkia. Ji tikslesnė. Rizika priklauso nuo preparato stiprumo, kūno srities ir vartojimo trukmės, todėl ji valdoma tinkamai parenkant gydymą, o ne jo vengiant. Praktikoje daug dažnesnė problema yra per trumpas ir per silpnas gydymas, dėl kurio uždegimas lieka nenumalšintas.

Proaktyvus atopinio dermatito gydymas: kaip išvengti paūmėjimų

Proaktyvus gydymas reiškia, kad numalšinus paūmėjimą priešuždegiminis tepalas toliau tepamas retai, dažniausiai du kartus per savaitę. Jis tepamas tose vietose, kuriose bėrimai buvo anksčiau ir yra linkę kartotis, net jei oda tuo metu atrodo sveika. Toks gydymas veikia būtent todėl, kad lėtinis uždegimas odoje išlieka ir tada, kai jo nematyti.

Keturių atsitiktinių imčių tyrimų su 718 pacientų duomenimis, per 16-20 savaičių bent vienas paūmėjimas pasireiškė 28 % proaktyviai gydytų pacientų ir 61 % tų, kurie tepė tik tepalo pagrindą be veikliosios medžiagos. Metaanalizė parodė, kad proaktyviai tepant gliukokortikoidą flutikazono propionatą, paūmėjimų rizika sumažėjo maždaug perpus. Tepant kalcineurino inhibitorių takrolimuzą, ji sumažėjo maždaug penktadaliu. Vaikams 0,03 % takrolimuzo tepalas, tepamas du kartus per savaitę 12 mėnesių, paūmėjimų riziką sumažino maždaug 30 %.

Jei jaučiate nerimą dėl tepalo

Baimė dėl hormoninių tepalų tyrimuose dažnesnė būtent tarp tų, kurie daugiau informacijos ieško internete. Jei jaučiate nerimą, pasakykite tai gydytojui. Atviras pokalbis padeda labiau nei raginimas tiesiog tepti reguliariai.

Paprašykite konkretaus plano: koks preparatas, kokiai kūno sričiai, kiek dienų ir kas toliau. Aiškus, raštu pateiktas gydymo planas ir paciento mokymas mažina baimę ir padeda laikytis gydymo.

Šiuolaikinis atopinio dermatito gydymas

Kadangi atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė liga, šiandien gydymo tikslas apibrėžiamas kaip ilgalaikė ligos kontrolė. Tai reiškia kuo mažiau paūmėjimų, kuo silpnesnį niežulį, normalų miegą ir gyvenimą be apribojimų. Gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą ir pakopomis stiprinamas, jei kontrolės pasiekti nepavyksta.

Emolientai yra pagrindas, o ne priedas

Emolientai yra specialios drėkinamosios ir odos barjerą atkuriančios priemonės. Jie reguliariai naudojami visose gydymo pakopose, taip pat ir ramiais laikotarpiais. Emolientą reikia tepti dosniai ir dažnai, o po prausimosi tepti ant dar drėgnos odos.

Ar emolientais galima išvengti ligos?

Šis klausimas ilgą laiką buvo atviras. Du dideli tyrimai neparodė, kad emolientai apsaugotų nuo atopinio dermatito. Tai BEEP tyrimas Jungtinėje Karalystėje su 1394 didelės rizikos kūdikiais ir PreventADALL tyrimas Norvegijoje bei Švedijoje. BEEP tyrime emolientų grupėje buvo daugiau odos infekcijų. Penkerių metų stebėjimas patvirtino, kad kūdikiams, kuriems emolientai pirmaisiais gyvenimo metais buvo tepami kasdien, nesumažėjo nei atopinio dermatito, nei maisto alergijos, astmos ar šienligės rizika.

2025 m. paskelbtas CASCADE tyrimas su 1247 kūdikiais iš bendrosios populiacijos davė kitokį rezultatą. Iki 24 mėnesių amžiaus atopinis dermatitas buvo diagnozuotas 36,1 % emolientus naudojusių ir 43,0 % kontrolinės grupės kūdikių. Duomenys lieka nevienareikšmiai, todėl emolientų naudojimas ligos profilaktikai kol kas nėra visuotinė rekomendacija. Vis dėlto šis klausimas dar nėra galutinai atsakytas.

Vietinis priešuždegiminis gydymas

Kai oda paūmėja, vien emolientų nepakanka. Reikia priemonių, kurios slopina uždegimą.

  • Vietiniai gliukokortikoidai yra pagrindinė paūmėjimų gydymo priemonė. Jų stiprumas parenkamas pagal kūno sritį ir ligos sunkumą. Jų saugumas aptartas ankstesniame skyriuje.
  • Vietiniai kalcineurino inhibitoriai, takrolimuzas ir pimekrolimuzas, ypač tinka jautrioms vietoms: veidui, akių vokams, kaklui ir odos raukšlėms. Jie naudojami ir proaktyviai.
  • Naujesnės vietinių vaistų grupės, tai yra PDE4 inhibitoriai, arilo angliavandenilių receptoriaus moduliatoriai ir vietiniai JAK inhibitoriai, įtrauktos į 2025 m. Amerikos dermatologijos akademijos gairių atnaujinimą. Jų prieinamumas skirtingose šalyse nevienodas.

     

Fototerapija ir klasikinis sisteminis gydymas

Kai vietinio gydymo nepakanka, svarstoma fototerapija, tai yra gydymas specialia ultravioletine šviesa, arba sisteminis gydymas, kai vaistai vartojami per burną ar leidžiami. Europos gairėse aptariami ciklosporinas, metotreksatas, azatioprinas ir mikofenolato mofetilis. Ciklosporinas ir sisteminiai gliukokortikoidai veikia greitai, todėl anksčiau buvo naudojami paūmėjimams gydyti arba kaip pereinamasis gydymas.

Vis dėlto sisteminiai gliukokortikoidai, tai yra hormonų tabletės ar injekcijos, netinka ilgalaikiam ligos valdymui. 2025 m. Amerikos dermatologijos akademijos gairių atnaujinime pateikta sąlyginė rekomendacija jų suaugusiesiems nenaudoti. Jie paliekami tik ūmiems sunkiems paūmėjimams ir trumpam laikotarpiui, kol pereinama prie kito sisteminio gydymo.

Tikslinis gydymas

Per pastarąjį dešimtmetį atsirado vaistų, kurie veikia konkrečius atopinio dermatito uždegimo mechanizmus. Jie skirstomi į dvi grupes. Biologiniai vaistai yra antikūnai, kurie blokuoja konkrečius uždegimo signalus, pavyzdžiui, IL-4, IL-13 ar IL-31. JAK inhibitoriai yra tabletės, slopinančios signalų perdavimą uždegimą palaikančiose ląstelėse.

2025 m. Europos atopinės egzemos gairėse aptariami biologiniai vaistai dupilumabas, tralokinumabas, lebrikizumabas ir nemolizumabas bei JAK inhibitoriai abrocitinibas, baricitinibas ir upadacitinibas. Gairėse atskirai aptartos vaikų, paauglių, nėščiųjų ir žindančių moterų situacijos.

Lyginamųjų tyrimų ir realios praktikos duomenimis, šių vaistų veiksmingumas ir saugumas skiriasi. Todėl vaistas parenkamas individualiai. Vertinamas amžius, gretutinės ligos, ankstesnis gydymas, gydymo metu reikalingi laboratoriniai tyrimai ir paties paciento prioritetai. Prieinamumas ir kompensavimo sąlygos skirtingose šalyse taip pat nevienodi.

Šiame skyriuje vaistų grupės ir veikliosios medžiagos minimos tik šviečiamuoju tikslu, remiantis tarptautinėmis gairėmis. Tai nėra rekomendacija vartoti konkretų vaistą. Sprendimą dėl gydymo priima gydytojas kartu su pacientu, įvertinęs individualią situaciją.

Kasdienė atopinio dermatito priežiūra ir provokuojantys veiksniai

Kasdieniai įpročiai gydymo nepakeičia, bet gali reikšmingai sumažinti paūmėjimų dažnį.

  • Emolientą tepkite kasdien, taip pat ir tada, kai oda atrodo gerai.
  • Rinkitės trumpesnį ir ne karštą dušą ar vonią. Po jos odą švelniai nusausinkite ir emolientą tepkite ant dar drėgnos odos.
  • Venkite kosmetikos su kvapiosiomis medžiagomis ir gerai išskalaukite skalbinius.
  • Dėvėkite medvilnę ir kitus orui pralaidžius audinius. Vilna tiesiai ant odos dažnai dirgina.
  • Venkite perkaitimo ir gausaus prakaitavimo. Žiemą atkreipkite dėmesį į sausą patalpų orą.
  • Stresas ir miego trūkumas iš tikrųjų veikia ligos eigą. Tai ne vien „psichologinis“ paaiškinimas, o ligos mechanizmo dalis.
  • Mitybos savarankiškai nekeiskite, nepasitarę su gydytoju.


Taip pat verta žinoti, ko daryti neverta. 2023 m. Amerikos dermatologijos akademijos gairėse pateikta sąlyginė rekomendacija nenaudoti vietinių antihistamininių vaistų, antiseptikų ir antimikrobinių preparatų įprastam atopinio dermatito gydymui.

Kada kreiptis į alergologą ir klinikinį imunologą

Verta kreiptis, jei atpažįstate bent vieną iš šių situacijų:

  • Niežulys trikdo miegą arba trunka didelę paros dalį.
  • Paūmėjimai kartojasi dažnai, arba gydymas padeda tik tol, kol tepatės.
  • Dėl odos pakeitėte kasdienį gyvenimą: sportą, aprangą, darbą ar socialinius planus.
  • Kartu pasireiškia kvėpavimo takų simptomai, įtariama maisto alergija ar sunku ryti.
  • Liga prasidėjo suaugus arba pasikeitė jos pobūdis.
  • Jums buvo atlikti platūs alergijos tyrimai, kurių rezultatų niekas neįvertino kartu su simptomais.
  • Bijote paskirto gydymo ir dėl to jo nenaudojate.


Konsultacijos metu ligos sunkumas įvertinamas standartizuotomis skalėmis, peržiūrimas iki šiol taikytas gydymas ir aptariami provokuojantys veiksniai. Prireikus alergijos ištiriamos tikslingai. Kartu sudaromas individualus gydymo planas. Jame numatoma, kaip valdyti paūmėjimus ir kaip palaikomuoju gydymu juos retinti.

Atopinio dermatito nereikia tiesiog pergyventi. Supratus, kaip liga veikia, ir turint aiškų gydymo planą, daugumai pacientų pavyksta pasiekti, kad oda būtų rami, niežulys nevargintų, o miegas ir kasdienis gyvenimas būtų be apribojimų.

Dažniausi klausimai

Ar atopinis dermatitas yra užkrečiamas?

Ne. Tai imuninės sistemos ir odos barjero liga, kuri neperduodama nuo žmogaus žmogui. Tačiau pažeista oda yra imlesnė bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, todėl paūmėjimo metu gali prisidėti antrinė infekcija.

Ar atopinis dermatitas išgydomas?

Šiandien kalbama apie ligos kontrolę, o ne apie visišką išgydymą. Daliai vaikų liga nurimsta savaime. Suaugusiesiems tikslas yra pasiekti ir išlaikyti kontrolę: mažai paūmėjimų, silpnas niežulys, normalus miegas. Su šiuolaikiniu gydymu tai pavyksta daug dažniau nei prieš dešimtmetį.

Ar tikrai reikia tepti emolientą, kai oda atrodo gera?

Taip. Emolientas yra gydymo dalis, o ne kosmetika. Jis palaiko odos barjerą ir ilgina laiką tarp paūmėjimų, todėl naudojamas nuolat.

Ar hormoniniai tepalai plonina odą?

Rizika yra, bet ji priklauso nuo preparato stiprumo, kūno srities ir naudojimo trukmės. Atsitiktinių imčių tyrimų duomenimis, odos plonėjimas nustatytas mažiau nei 1 % dalyvių. Praktikoje dažnesnė problema yra per trumpas ir per silpnas gydymas, dėl kurio uždegimas lieka nenumalšintas.

Ar sergant atopiniu dermatitu verta daryti maisto netoleravimo testus?

Ne. Maisto specifinių IgG ir IgG4 tyrimai maisto alergijai ar netoleravimui nustatyti netinka, ir tarptautinės gairės jų nerekomenduoja. Teigiamas IgG4 rezultatas rodo, kad tą maistą valgėte, o ne kad jis jums kenkia.

Man dieta padėjo. Ar tai reiškia, kad tyrimai klysta?

Nebūtinai. Daliai pacientų ryšys su konkrečiu produktu tikrai yra, ir tada dieta pagrįsta. Metaanalizės rodo ką kita. Kai dieta taikoma visiems iš eilės ir be įrodyto ryšio su produktu, vidutinė nauda yra maža, o rizika prarasti toleravimą reali. Todėl ryšį svarbu įrodyti, o ne spėti.

Ar atopinis dermatitas gali prasidėti suaugus?

Taip. Sisteminės apžvalgos duomenimis, maždaug kas ketvirtas suaugęs pacientas susirgo jau būdamas suaugęs. Tada liga dažnai atrodo kitaip: pažeidžiamas veidas, kaklas, plaštakos, o vyraujantis skundas būna niežulys.

Ar stresas sukelia atopinį dermatitą?

Stresas ligos nesukelia, bet gali išprovokuoti paūmėjimus ir sustiprinti niežulį. Ryšys veikia ir priešinga kryptimi. Nuolatinis niežulys ir miego trūkumas didina nerimo ir depresijos riziką.

Ar vaikui, sergančiam atopiniu dermatitu, būtinai išsivystys astma?

Ne. Rizika didesnė, kai liga prasideda anksti, yra sunki ir kai nustatytas jautrumas alergenams. Tačiau tai nėra neišvengiama seka. Būtent todėl svarbu ligą kontroliuoti ir stebėti, ar neatsiranda kvėpavimo takų simptomų.

Kada verta svarstyti sisteminį gydymą?

Tada, kai tinkamai taikytas vietinis gydymas nepadeda pasiekti ligos kontrolės, kai liga plačiai išplitusi ar sunki, arba kai niežulys ir miego sutrikimai reikšmingai trikdo gyvenimą. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus gretutines ligas ir galimybes stebėti gydymą.

Straipsnis parengtas remiantis tarptautinėmis klinikinėmis gairėmis ir moksline literatūra, kurios sąrašas pateiktas žemiau. Paskutinį kartą atnaujinta 2026 m. spalio mėn.

Šis straipsnis yra šviečiamojo pobūdžio ir skirtas bendrai informacijai. Jis nepakeičia gydytojo konsultacijos, individualaus ištyrimo ar gydymo skyrimo. Straipsnyje pateikti duomenys remiasi jo parengimo metu prieinamomis tarptautinėmis gairėmis ir moksline literatūra, o rekomendacijos laikui bėgant gali keistis. Dėl savo ar savo vaiko sveikatos būklės visada pasitarkite su gydytoju.

© Klinika ImunoTera. Tekstą naudoti ar platinti be leidimo draudžiama.

Facebook
Twitter
LinkedIn

Literatūra:

  1. Bylund S, Kobyletzki LB, Svalstedt M, Svensson Å, et al. Prevalence of atopic dermatitis: a systematic review and meta-analysis. PMID: 39134072
  2. Epidemiology of atopic dermatitis: a global worldwide study. Clin Exp Dermatol. 2025;50(10):2054.
  3. Blockage of the IL-31 pathway as a potential target therapy for atopic dermatitis. PMC9961325
  4. IL-31/IL-33 axis in atopic dermatitis. PMC12564740
  5. IL-4/IL-13-driven dysregulation of epidermal lipid metabolism in atopic dermatitis: an immunometabolic link between type 2 inflammation and barrier dysfunction. PMC13297085
  6. The role of skin dysbiosis and quorum sensing in atopic dermatitis. PMC12162026
  7. Silverberg JI. Comorbidities of atopic dermatitis in adults and children. J Am Acad Dermatol. 2026;94(5S):S10–S13. PMID: 42209105
  8. Dharmage SC, Lowe AJ, Matheson MC, et al. Atopic dermatitis and the atopic march revisited. Allergy. 2014.
  9. Current evidence of epidermal barrier dysfunction and thymic stromal lymphopoietin in the atopic march. PMC9487324
  10. Zheng T, Yu J, Oh MH, Zhu Z. The atopic march: progression from atopic dermatitis to allergic rhinitis and asthma. PMC3062798
  11. The atopic march and atopic multimorbidity: many trajectories, many pathways. J Allergy Clin Immunol. 2019.
  12. Psychological distress and quality of life in a community-based sample of adults with atopic dermatitis. PMC12897151
  13. Cardiovascular and metabolic outcomes associated with moderate-to-severe atopic dermatitis: a systematic review and meta-analysis. World Allergy Organ J. 2025.
  14. Atopic dermatitis associated with autoimmune, cardiovascular and mental health comorbidities: a systematic review and meta-analysis. Eur J Dermatol. 2022.
  15. Simpson EL, Bieber T, Eckert L, et al. Patient burden of moderate to severe atopic dermatitis: insights from a phase 2b clinical trial of dupilumab in adults. J Am Acad Dermatol. 2016;74:491–498.
  16. Sleep and quality of life in adults with atopic dermatitis: cross-sectional study. PMID: 39315915
  17. Patient-reported burden in adults with atopic dermatitis: an international qualitative study. Arch Dermatol Res. 2024. PMC11162389
  18. Silverberg JI, Gelfand JM, Margolis DJ, et al. Patient burden and quality of life in atopic dermatitis in US adults: a population-based cross-sectional study. Ann Allergy Asthma Immunol. 2018;121:340–347.
  19. Epidemiology and burden of sleep disturbances in atopic dermatitis in US adults. PMID: 33675326
  20. Lee HH, Patel KR, Singam V, Rastogi S, Silverberg JI. A systematic review and meta-analysis of the prevalence and phenotype of adult-onset atopic dermatitis. J Am Acad Dermatol. 2019;80(6):1526–1532. PMID: 29864464
  21. Wollenberg A, Kinberger M, Arents B, et al. European guideline (EuroGuiDerm) on atopic eczema: living update. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2025. doi:10.1111/jdv.20639
  22. Atopic dermatitis and food allergy: best practices and knowledge gaps. A work group report from the AAAAI Allergic Skin Diseases Committee. J Allergy Clin Immunol Pract. 2022.
  23. Stapel SO, Asero R, Ballmer-Weber BK, et al. Testing for IgG4 against foods is not recommended as a diagnostic tool: EAACI Task Force Report. Allergy. 2008. PMID: 18489614
  24. Santos AF, Riggioni C, Agache I, et al. EAACI guidelines on the diagnosis of IgE-mediated food allergy. Allergy. 2023. doi:10.1111/all.15902
  25. Oykhman P, Dookie J, Al-Rammahy H, et al. Dietary elimination for the treatment of atopic dermatitis: a systematic review and meta-analysis. J Allergy Clin Immunol Pract. 2022;10(10):2657–2666. PMID: 35987995
  26. Food allergy and atopic dermatitis. PMC11250528
  27. Topical corticosteroid phobia in atopic dermatitis: international feasibility study of the TOPICOP score. PMID: 28439896
  28. Topical corticosteroid phobia in childhood atopic dermatitis: a study using the TOPICOP score. 2026. PMID: 41797838
  29. Topical corticosteroids for atopic dermatitis. PMC11407601
  30. Schmitt J, von Kobyletzki L, Svensson A, Apfelbacher C. Efficacy and tolerability of proactive treatment with topical corticosteroids and calcineurin inhibitors for atopic eczema: systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Br J Dermatol. 2011;164(2):415–428.
  31. Guidelines of care for the management of atopic dermatitis in pediatric patients. J Am Acad Dermatol. 2026.
  32. Santer M, Ridd MJ, Francis NA, et al. Emollient bath additives for the treatment of childhood eczema (BATHE): multicentre pragmatic randomised controlled trial. BMJ. 2018.
  33. Chalmers JR, Haines RH, Bradshaw LE, et al. Daily emollient during infancy for prevention of eczema: the BEEP randomised controlled trial. Lancet. 2020;395:962–972.
  34. Bradshaw LE, Wyatt LA, Brown SJ, et al. Emollients for prevention of atopic dermatitis: 5-year findings from the BEEP randomized trial. Allergy. 2023. PMID: 36263451
  35. Simpson EL, Michaels LC, Ramsey K, et al., CASCADE Consortium. Emollients to prevent pediatric eczema: a randomized clinical trial. JAMA Dermatol. 2025. doi:10.1001/jamadermatol.2025.2357
  36. Davis DMR, Frazer-Green L, Alikhan A, et al. Focused update: guidelines of care for the management of atopic dermatitis in adults. J Am Acad Dermatol. 2025. PMID: 40531067 Taip pat 2023 m. vietinio ir 2024 m. sisteminio gydymo gairės.
  37. European guideline (EuroGuiDerm) on atopic eczema: living update. PMC12376260
  38. Liao Q, Pan H, Guo Y, et al. Comparative efficacy and safety of dupilumab versus newly approved biologics and JAKi in pediatric atopic dermatitis: a systematic review and network meta-analysis. PLoS One. 2025;20(2):e0319400.
  39. Comparative real-world effectiveness and safety of biologics and JAK inhibitors in atopic dermatitis. Front Med. 2025. doi:10.3389/fmed.2025.1658843
  40. Suárez-Fariñas M, Tintle SJ, Shemer A, et al. Nonlesional atopic dermatitis skin is characterized by broad terminal differentiation defects and variable immune abnormalities. J Allergy Clin Immunol. 2011;127(4):954–964. PMID: 21388663.