Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos gydytoja
suaugusių alergologė ir klinikinė imunologė Milda Liaudanskė
Atlikus bendrą kraujo tyrimą kartais pastebima, kad eozinofilų skaičius yra didesnis nei įprastai. Pamačius tokį rezultatą, neretai kyla klausimas: ar tai reiškia, kad turiu alergiją? O gal padidėję eozinofilai yra rimtesnės ligos požymis?
Nors alerginės ligos iš tiesų yra viena iš dažnų eozinofilų padidėjimo priežasčių, eozinofilija gali atsirasti ir dėl daugelio kitų sveikatos sutrikimų. Todėl vien kraujo tyrimo rezultato nepakanka nei alergijai, nei kitai konkrečiai ligai diagnozuoti.
Kas yra eozinofilai ir kam jie reikalingi?
Eozinofilai – tai viena iš baltųjų kraujo kūnelių, arba leukocitų, rūšių. Jie yra mūsų imuninės sistemos dalis ir padeda organizmui reaguoti į įvairius aplinkos veiksnius.
Eozinofilai gaminami kaulų čiulpuose, iš kurių patenka į kraują, o vėliau – į organizmo audinius. Jų aptinkama kvėpavimo takuose, virškinamajame trakte ir kitose organizmo vietose.
Anksčiau eozinofilai daugiausia buvo siejami su alergijomis ir apsauga nuo parazitų. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad jų veikla gerokai platesnė. Eozinofilai dalyvauja reguliuojant imuninį atsaką, palaikant audinių pusiausvyrą ir uždegimo procesuose.
Svarbu suprasti, kad patys eozinofilai nėra kenksmingos ląstelės. Jie atlieka organizmui reikalingas funkcijas. Problema gali kilti tuomet, kai jų susikaupia per daug, jie tampa pernelyg aktyvūs ir prisideda prie užsitęsusio uždegimo ar audinių pažeidimo.
Koks eozinofilų skaičius laikomas padidėjusiu?
Vertinant kraujo tyrimą svarbiausias yra absoliutus eozinofilų skaičius, o ne vien jų procentinė dalis tarp visų leukocitų.
Įprastai eozinofilų skaičius kraujyje neviršija 0,5 × 10⁹/l (500 ląstelių viename mikrolitre).
Pagal eozinofilų skaičių išskiriami trys padidėjimo laipsniai:
Eozinofilijos laipsnis | Eozinofilų skaičius kraujyje |
Lengva | Daugiau kaip 0,5, bet mažiau kaip 1,5 × 10⁹/l |
Vidutinė | 1,5-5,0 × 10⁹/l |
Sunki | Daugiau kaip 5,0 × 10⁹/l |
Kai eozinofilų skaičius pasiekia arba viršija 1,5 × 10⁹/l, vartojamas terminas hipereozinofilija. Pagal atnaujintą tarptautinį ekspertų sutarimą, kraujo hipereozinofilija patvirtinama šį padidėjimą nustačius bent du kartus, tarp tyrimų praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms.
Vis dėlto, jei yra įtarimų, kad eozinofilai pažeidžia organus, ištyrimo ar gydymo negalima atidėti vien tam, kad būtų sulaukta pakartotinio tyrimo.
Svarbu ir tai, kad eozinofilų skaičius ne visada tiksliai atspindi ligos sunkumą. Kai kurios eozinofilų sukeliamos ligos gali pažeisti konkretaus organo audinius net ir tada, kai jų skaičius kraujyje nėra labai padidėjęs.
Susiduriate su neaiškiais odos, pilvo, kvėpavimo simptomais?
Kodėl padidėja eozinofilų skaičius?
1. Alerginės ligos
Viena dažniausių eozinofilijos priežasčių yra su alergija ir vadinamuoju 2 tipo uždegimu susijusios ligos. Tai gali būti alerginis rinitas, bronchų astma ar atopinis dermatitas.
Sergant šiomis ligomis, imuninė sistema aktyviau reaguoja į tam tikrus dirgiklius, o uždegimo procese dalyvauja ir eozinofilai.
Vis dėlto ne kiekvienam alergiškam žmogui nustatoma eozinofilija. Ir atvirkščiai – padidėję eozinofilai nereiškia, kad žmogus būtinai yra alergiškas.
2. Parazitinės infekcijos
Kai kurios parazitinės infekcijos, ypač sukeliamos audiniuose migruojančių helmintų (parazitinių kirmėlių), taip pat gali lemti eozinofilų padidėjimą.
Tokios infekcijos galimos ne tik po kelionių į tolimus kraštus. Vertinant jų tikimybę svarbu atsižvelgti į kelionių istoriją, gyvenimo sąlygas, kontaktą su gyvūnais, vartotą maistą ir kitus rizikos veiksnius.
Tačiau ne visi parazitai sukelia eozinofiliją. Todėl vien padidėjęs eozinofilų skaičius nėra pakankamas pagrindas diagnozuoti parazitinę infekciją ar savarankiškai vartoti vaistus nuo parazitų.
3. Reakcijos į vaistus
Eozinofilų kiekis gali padidėti dėl padidėjusio jautrumo tam tikriems vaistams.
Kartais tai pasireiškia odos bėrimu, tačiau retais atvejais gali išsivystyti ir sunki reakcija, vadinama DRESS sindromu. Jai būdingas vaistų sukeltas bėrimas, karščiavimas, kraujo tyrimų pokyčiai ir galimas vidaus organų pažeidimas.
Todėl gydytojui svarbu pasakyti ne tik apie nuolat vartojamus, bet ir apie neseniai pradėtus vartoti vaistus bei maisto papildus.
4. Uždegiminės ir imuninės sistemos ligos
Padidėjęs eozinofilų skaičius gali būti susijęs ir su retesnėmis ligomis, pavyzdžiui, eozinofiline granuliomatoze su poliangitu (EGPA), eozinofiline pneumonija ar kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis.
Šios ligos gali pažeisti kvėpavimo takus, plaučius, odą, virškinamąjį traktą, nervų sistemą ir kitus organus.
Pavyzdžiui, viena iš tokių ligų yra eozinofilinis ezofagitas – lėtinė imuninės sistemos sukelta stemplės liga. Ji gali pasireikšti pasunkėjusiu rijimu, maisto strigimu stemplėje ar kitais virškinimo sutrikimais. Šiai ligai nustatyti svarbūs stemplės audinio mėginiai, nes eozinofilų kiekis kraujyje gali būti normalus.
5. Kraujo ligos ir kitos retesnės priežastys
Rečiau eozinofilija gali būti susijusi su kraujodaros sistemos sutrikimais, tam tikromis navikinėmis ligomis arba antinksčių nepakankamumu.
Kai kurių kraujo ligų atvejais eozinofilų daugėja dėl genetinių pokyčių kraujodaros ląstelėse. Tokias būkles padeda nustatyti specializuoti molekuliniai ir genetiniai tyrimai.
Dėl padidėjusių eozinofilų SUAUGUSIUS konsultuojantys gydytojai alergologai
Dėl padidėjusių eozinofilų VAIKUS konsultuojantys gydytojai alergologai ir hematologai:
Ar padidėję eozinofilai gali sukelti simptomus?
Nedidelė eozinofilija dažnai nesukelia jokių juntamų simptomų. Ji aptinkama atsitiktinai, atliekant profilaktinį kraujo tyrimą ar tiriantis dėl kitos priežasties.
Jei simptomų atsiranda, jie dažniausiai priklauso nuo eozinofiliją sukėlusios ligos ir pažeisto organo.
Galimi simptomai susiję su ligomis, kurių atveju nustatomas padidėjęs eozinofilų skaičius:
- Odos niežėjimas, bėrimai ar patinimai.
- Užsitęsusi sloga, nosies užgulimas ar sutrikusi uoslė.
- Kosulys, švokštimas ar dusulys.
- Pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas ar rijimo sutrikimai.
- Nepaaiškinamas karščiavimas, nuovargis ar svorio mažėjimas.
- Rečiau – nervų sistemos, širdies ar kitų organų pažeidimo požymiai.
Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai nėra būdingi vien eozinofilijai. Jų priežastys gali būti labai įvairios.
Kas yra hipereozinofilinis sindromas?
Hipereozinofilinis sindromas (HES) – tai ne viena konkreti liga, o grupė retų būklių, kurioms būdingas reikšmingas eozinofilų padidėjimas ir jų sukeltas organų pažeidimas. Ši būklė skiriasi nuo paprasto eozinofilų padidėjimo kraujyje.
Pavyzdžiui, jei žmogaus eozinofilų skaičius yra didelis, tačiau nėra organų pažeidimo, vien šio tyrimo rezultato nepakanka hipereozinofiliniam sindromui diagnozuoti.
HES atveju eozinofilai gali prisidėti prie širdies, plaučių, odos, virškinamojo trakto, nervų sistemos ar kitų organų pažeidimo. Dėl to svarbu laiku nustatyti ligą ir pradėti tinkamą gydymą.
Šiuolaikiniai tyrimai leidžia tiksliau atskirti skirtingus HES tipus ir kai kuriais atvejais parinkti gydymą pagal konkrečius ligos biologinius mechanizmus.
Kaip nustatoma eozinofilijos priežastis?
Gydytojas vertina ne tik eozinofilų skaičių, bet ir bendrą žmogaus sveikatos būklę.
Pirmiausia aiškinamasi, ar žmogus serga alerginėmis ligomis, ar yra vartojęs naujų vaistų, keliavęs, turėjęs sąlytį su galimais parazitinės infekcijos šaltiniais, ar jaučia kitų negalavimų.
Atsižvelgiant į situaciją, gali būti atliekami:
- Pakartotinis bendras kraujo tyrimas su leukograma.
- Papildomi kraujo tyrimai kepenų, inkstų ar kitų organų funkcijai įvertinti.
- Alergologiniai tyrimai, jei simptomai leidžia įtarti alerginę ligą.
- Tyrimai dėl parazitinių infekcijų, parenkami pagal konkrečią riziką.
- Plaučių funkcijos, vaizdiniai ar kiti organų tyrimai.
- Specializuoti hematologiniai ir genetiniai tyrimai, jei įtariama kraujodaros sistemos liga.
Ne visiems pacientams reikia visų šių tyrimų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga alerginiu rinitu, jo eozinofilų skaičius padidėjęs nežymiai, o kitų įtartinų požymių nėra, gali pakakti gydytojo įvertinimo ir pakartotinio kraujo tyrimo.
Tačiau jei eozinofilų skaičius labai padidėjęs, ilgą laiką išlieka aukštas ar atsiranda organų pažeidimo požymių, būtinas išsamesnis ištyrimas.
Straipsnio autorė suaugusių gyd. alergologė ir klinikinė imunologė Milda Liaudanskė:
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jeigu eozinofilų skaičius tik šiek tiek viršija normą, o savijauta gera, paprastai nereikia panikuoti. Vis dėlto rezultatą reikėtų aptarti su šeimos gydytoju, ypač jei padidėjimas nustatomas pakartotinai.
Didesnio dėmesio reikia, jei eozinofilų skaičius pasiekia 1,5 × 10⁹/l ar daugiau, jis nuosekliai didėja arba kartu atsiranda nepaaiškinamų simptomų.
Jei pasireiškia krūtinės skausmas, ryškus dusulys, alpimas, naujai atsiradęs galūnių silpnumas ar kiti ūmūs sunkūs simptomai, būtina skubi medicininė pagalba.
Jeigu pradėjus vartoti naują vaistą atsiranda išplitęs bėrimas, karščiavimas, veido patinimas ar stiprus bendras negalavimas, taip pat būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Ar eozinofiliją reikia gydyti?
Gydomas ne vien padidėjęs eozinofilų skaičius, o jį sukėlusi priežastis ir, jei reikia, eozinofilų sukeliamas uždegimas.
Jeigu eozinofilija susijusi su alergine liga, svarbiausia tinkamai gydyti pačią ligą. Jei nustatoma parazitinė infekcija, gali būti skiriamas atitinkamas gydymas nuo parazitų. Jei eozinofiliją sukelia vaistas, gydytojas įvertina jo nutraukimo ir pakeitimo poreikį.
Pastaraisiais metais eozinofilų sukeliamų ligų gydyme įvyko didelė pažanga. Kai kurioms ligoms, pavyzdžiui, sunkiai eozinofilinei astmai ir tam tikriems hipereozinofilinio sindromo atvejams, gali būti taikoma biologinė terapija. Tai vaistai, veikiantys konkrečius uždegimo mechanizmus, pavyzdžiui, interleukiną-5 (IL-5) arba jo receptorių.
Kai kurių kitų eozinofilinių ligų gydyme naudojami vaistai, veikiantys IL-4 ir IL-13 signalinius kelius.
Šie gydymo būdai skiriami tik esant nustatytoms indikacijoms. Vien padidėjęs eozinofilų skaičius nėra priežastis pradėti biologinę terapiją.
Kai kurių retų kraujo ligų atvejais taikomas specifinis taikinių gydymas, parenkamas pagal nustatytus genetinius pakitimus.
Svarbiausia – ne vienas skaičius, o jo priežastis
Eozinofilija nėra savarankiška diagnozė. Tai kraujo tyrimo pokytis, kuris gali atsirasti dėl skirtingų organizme vykstančių procesų.
Vieniems žmonėms nedidelis eozinofilų padidėjimas bus susijęs su alergine liga, kitiems – su vaistų poveikiu, infekcija ar retesne sveikatos problema.
Todėl vertinant eozinofiliją svarbiausia ne tik pats skaičius, bet ir žmogaus simptomai, ligų istorija, vartojami vaistai bei papildomų tyrimų rezultatai.
Padidėję eozinofilai – tai signalas ieškoti priežasties, o ne diagnozė, kurios reikėtų išsigąsti.
Šis straipsnis yra šviečiamojo pobūdžio ir skirtas bendrai informacijai. Jis nepakeičia gydytojo konsultacijos, individualaus ištyrimo ar gydymo skyrimo. Straipsnyje pateikti duomenys remiasi jo parengimo metu prieinamomis tarptautinėmis gairėmis ir moksline literatūra, o rekomendacijos laikui bėgant gali keistis. Dėl savo ar savo vaiko sveikatos būklės visada pasitarkite su gydytoju.
© Klinika ImunoTera. Tekstą naudoti ar platinti be leidimo draudžiama.
Naujausi straipsniai:
Literatūra:
- Valent P., Klion A. D., Roufosse F. ir kt. Proposed refined diagnostic criteria and classification of eosinophil disorders and related syndromes. Allergy. 2023;78:47-59. DOI: 10.1111/all.15544.
- Jesenak M., Diamant Z., Simon D. ir kt. Eosinophils-from cradle to grave: An EAACI task force paper on new molecular insights and clinical functions of eosinophils and the clinical effects of targeted eosinophil depletion. Allergy. 2023;78:3077–3102. DOI: 10.1111/all.15884.
- Groh M. ir kt. French guidelines for the etiological workup of eosinophilia and the management of hypereosinophilic syndromes. Orphanet Journal of Rare Diseases. 2023.
- Dellon E. S., Muir A. B., Katzka D. A. ir kt. ACG Clinical Guideline: Diagnosis and Management of Eosinophilic Esophagitis. American Journal of Gastroenterology. 2025;120:31-59. DOI: 10.14309/ajg.0000000000003194.
- Agarwal R. ir kt. Revised ISHAM-ABPA working group clinical practice guidelines for diagnosing, classifying and treating allergic bronchopulmonary aspergillosis/mycoses. European Respiratory Journal. 2024;63:2400061. DOI: 10.1183/13993003.00061-2024.
- EAACI Biologicals Guidelines – Recommendations for severe asthma. Allergy. 2021;76:14-44. EAACI dokumentas.