Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos gydytojas
otorinolaringologas Marius Polianskis
Užkimimas yra vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių kreipiamasi į otorinolaringologą. Jį bent kartą gyvenime patiria beveik trečdalis žmonių. Dažniausiai balsas pasikeičia peršalus ir atsistato per 7-10 dienų be specialaus gydymo.
Vis dėlto užkimimas yra simptomas, o ne diagnozė. Tą patį prikimusį balsą gali sukelti trumpalaikis gerklų uždegimas, balso klosčių darinys, nervo pažeidimas, o rečiau ir piktybinis navikas. Pagal balso skambesį šių priežasčių atskirti neįmanoma. Tikslią priežastį galima nustatyti tik apžiūrėjus balso klostes.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip susidaro balsas, kokios yra dažniausios užkimimo priežastys, kada būtina gydytojo apžiūra ir kaip užkimimas gydomas pagal šiuolaikines klinikines gaires.
Kodėl užkimsta balsas ir kaip atsiranda užkimimas?
Gerklos atlieka tris funkcijas. Jos praleidžia orą į kvėpavimo takus, ryjant užsidaro ir apsaugo juos nuo maisto bei skysčių, o kalbant sukuria balsą.
Balsą sukuria dvi balso klostės. Jas sudaro raumuo, padengtas minkštu elastingu sluoksniu ir plona gleivine. Kalbant klostės susiglaudžia, o iškvepiamo oro srovė jas suvirpina. Vyrų balso klostės vidutiniškai virpa apie 125 kartus per sekundę, moterų apie 200 kartų. Skirtumą lemia klosčių ilgis: vyrų virpanti klosčių dalis yra maždaug 60 % ilgesnė.
Virpant klosčių paviršiumi bėga gleivinės banga. Būtent ji lemia, ar balsas skamba švariai. Kad banga bėgtų tolygiai, klostės turi būti lygios, elastingos, drėgnos ir susiglausti visu ilgiu. Todėl net milimetrinis paburkimas, mazgelis ar sutrikęs klostės judesys keičia balsą. Jis tampa šiurkštus, kimus, „su oru“, silpnesnis arba greičiau pavargsta. Medicinoje toks balso sutrikimas vadinamas disfonija, o užkimimu vadinamas paties žmogaus jaučiamas balso pokytis.
Užkimimo priežastys: kodėl balsas tampa prikimęs?
Kadangi balsą gali pakeisti bet kuris klosčių paviršiaus, judesių ar nervinio valdymo sutrikimas, užkimimo priežastys yra labai įvairios. Jas patogu skirstyti į kelias grupes.
Balso stygų uždegimas (laringitas) ir kitos užkimimo priežastys
Dažniausia priežastis yra ūminis laringitas, kurį beveik visada sukelia virusai. Gerklų gleivinė paburksta, o kartu dažnai būna sloga, kosulys ar gerklės skausmas. Toks užkimimas paprastai praeina per 1-2 savaites.
Ilgiau trunkantį užkimimą dažnai sukelia lėtinis dirginimas. Viena svarbiausių jo priežasčių yra laringofaringinis refliuksas, kai skrandžio turinys pakyla iki gerklų. Gerklų gleivinė daug jautresnė nei stemplės, todėl jai pakenkti užtenka net nedidelio kiekio. Viename tyrime rėmenį jautė 40 % pacientų, kuriems laringofaringinis refliuksas buvo patvirtintas pH tyrimu. Dažniau juos vargina nuolatinis krenkštimas, gleivių ar svetimkūnio jausmas gerklėje ir rytais prikimęs balsas.
Kita svarbi dirginimo priežastis yra rūkymas. Ilgainiui tabako dūmai pažeidžia paviršinį balso klosčių sluoksnį. Jame kaupiasi skystis, ir klostės patinsta. Ši būklė vadinama Reinkės edema. Balsas tampa žemas ir šiurkštus. Moterys su Reinkės edema neretai telefonu palaikomos vyrais, todėl dažniausiai jos ir kreipiasi į gydytoją.
Gleivinę taip pat sausina kvėpavimas pro burną, kai užgulta nosis, sausas patalpų oras šildymo sezonu ir kai kurie vaistai. Pavyzdžiui, inhaliuojami kortikosteroidai, vartojami astmai gydyti, daliai pacientų sukelia užkimimą.
Vargina užsitęsusios balso problemos?
Balso perkrova ir gerybiniai balso stygų (klosčių) dariniai
Kai balsas naudojamas per daug, per garsiai ar įtemptai, klostės nuolat smūgiuoja viena į kitą. Medicinoje tai vadinama fonotrauma. Pasikartojanti fonotrauma sukelia mazgelius. Tai simetriški sustorėjimai abiejose klostėse, savo kilme panašūs į nuospaudas. Polipai ir cistos dažniausiai būna vienoje klostėje, o polipas kartais atsiranda net po vieno stipraus balso pertempimo.
Ypatinga fonotraumos forma yra balso klostės kraujosruva. Per stiprų šūksnį, dainavimą ar kosulį plyšta smulki kraujagyslė, ir balsas pasikeičia staiga. Rizika didesnė vartojant aspiriną ar kitus kraują skystinančius vaistus. Laiku nustatyta kraujosruva dažniausiai sugyja tausojant balsą. Jei balsas toliau intensyviai naudojamas, gali likti randas ir ilgalaikis balso pokytis.
Šie sutrikimai dažniausiai pasitaiko žmonėms, kurių darbas susijęs su balsu. Didelio epidemiologinio tyrimo duomenimis, mokytojai balso sutrikimų per gyvenimą patiria dvigubai dažniau nei kitų profesijų žmonės: 57,7 % ir 28,8 %. Didesnė rizika yra ir dainininkams, aktoriams, dėstytojams, skambučių centrų darbuotojams bei treneriams. Moterims balso sutrikimai pasitaiko dažniau nei vyrams.
Neurologinės priežastys
Balso klostes valdo grįžtamasis (apatinis) gerklų nervas, kurio kelias eina pro kaklą ir krūtinės ląstą. Jis gali būti pažeistas skydliaukės, kaklo ar krūtinės operacijos metu, rečiau dėl naviko, kuris spaudžia nervą. Pažeistos pusės klostė juda silpniau arba visai nejuda. Balsas tampa silpnas ir „su oru“, o geriant skysčius lengva užspringti.
Užkimimas būdingas ir kai kurioms neurologinėms ligoms, pavyzdžiui, Parkinsono ligai. Spazminė disfonija yra retas sutrikimas, kai dėl gerklų raumenų spazmų balsas trūkinėja ir skamba įtemptai.
Su amžiumi susiję pokyčiai
Senstant balso klostės plonėja ir netenka elastingumo. Balsas silpnėja, keičiasi jo aukštis, jis greičiau pavargsta. Ši būklė vadinama presbifonija. Ją galima gydyti balso terapija, todėl silpstantis balsas nėra neišvengiama senėjimo dalis.
Piktybiniai navikai
Gerklų vėžys yra retesnė užkimimo priežastis, tačiau būtent dėl jos ilgai trunkančio užkimimo negalima ignoruoti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas ir alkoholis, o kartu jų poveikis stiprėja. Ankstyvas balso klosčių navikas paprastai neskauda, ir vienintelis jo simptomas gali būti nuolatinis užkimimas.
Kita vertus, balso klosčių navikai užkimimą sukelia labai anksti, kai jie dar maži. Todėl laiku apžiūrėjus gerklas jie dažniausiai nustatomi ankstyvos stadijos. Tokiu atveju 85-95 % pacientų gyvena ilgiau nei penkerius metus.
Dėl gerklės ir balso problemų SUAUGUSIUS konsultuojantys LOR gydytojai:
Dėl gerklės ir balso problemų VAIKUS konsultuojanti LOR gydytoja:
Kada dėl užkimusio balso būtina kreiptis į gydytoją?
Kadangi pagal simptomus užkimimo priežasčių atskirti neįmanoma, tarptautinės klinikinės gairės aiškiai apibrėžia, kada gerklas reikia apžiūrėti. Pagrindinė taisyklė yra tokia: jei užkimimas nepraeina arba nepagerėja per 4 savaites, balso klostes būtina apžiūrėti net tada, kai daugiau niekas nevargina.
Kai kuriais atvejais apžiūra atliekama anksčiau, nelaukiant 4 savaičių. Tai rekomenduojama, jei užkimimas:
- atsirado staiga po šūksmo, dainavimo ar stipraus kosulio
- vargina rūkantį ar anksčiau rūkiusį žmogų
- atsirado be peršalimo ar kitos aiškios priežasties, ypač vyresniam nei 45 metų žmogui
- atsirado po galvos, kaklo, skydliaukės ar krūtinės operacijos arba po intubacijos
- lydimas gumbo kakle, skausmo ryjant ar kalbant, skausmo, plintančio į ausį, ar svorio kritimo
- lydimas atsikosėjimo krauju
- trukdo dirbti žmogui, kurio darbas susijęs su balsu
Jei kartu su užkimimu sunku kvėpuoti, įkvepiant girdisi švilpimas ar gargimas, staiga tampa neįmanoma nuryti net seilių arba atsikosėjama daug kraujo, reikia skubios pagalbos ir nedelsiant skambinti 112.
Kaip nustatoma užkimimo priežastis
Diagnostika prasideda nuo išsamaus pokalbio. Gydytojui svarbu žinoti, kada ir kaip atsirado užkimimas, ar jis pastovus, ar kinta per dieną, kiek balsas naudojamas darbe, ar žmogus rūko, kokius vaistus vartoja ir ar neseniai nebuvo operacijų. Vėliau apžiūrima nosis, burna ir ryklė, apčiuopiamas kaklas ir įvertinamas balso skambesys.
Pagrindinis tyrimas yra gerklų endoskopija. Jos metu plonas standus endoskopas įvedamas į burną, o pacientas ištiesia liežuvį ir taria „aaa“. Optika suteikia ryškų, padidintą balso klosčių vaizdą. Gydytojas įvertina klosčių spalvą, paviršių ir kraštus, ar jos juda simetriškai ir ar susiglaudžia visu ilgiu. Taip pat matyti refliukso ar rūkymo sukelti aplinkinės gleivinės pokyčiai.
Tyrimas trunka kelias minutes ir nėra skausmingas. Kai kuriems žmonėms jis trumpam sukelia žiaukčiojimo refleksą, kurį galima sušvelninti vietinio nuskausminimo purškalu. Tokiu atveju apie valandą po tyrimo nereikėtų valgyti ir gerti.
Kai reikia detaliau įvertinti gleivinės bangą, specializuotuose balso centruose atliekama videostroboskopija. Jei matomas neaiškus darinys, iš jo paimamas audinio mėginys histologiniam tyrimui. Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas prieš gerklų apžiūrą neskiriami, nes pirmiausia klostes reikia pamatyti.
Dėl tos pačios priežasties gairės nerekomenduoja gydyti užkimimo vaistais nuo skrandžio rūgšties ar kortikosteroidais, kol gerklos neapžiūrėtos. Toks gydymas gali laikinai pagerinti savijautą ir atitolinti tikslią diagnozę.
Straipsnio autorius suaugusių ir vaikų LOR gydytojas Marius Polianskis:
Užkimimo gydymas: ką daryti užkimus balsui?
Kai priežastis aiški, gydymas parenkamas tikslingai. Daugumai pacientų pakanka konservatyvių priemonių, o chirurginio gydymo prireikia mažesnei daliai.
Ūminis laringitas paprastai praeina savaime. Padeda balso tausojimas, pakankamas skysčių kiekis ir drėgnas oras. Antibiotikai užkimimo negydo. Sisteminė apžvalga parodė, kad objektyviai jie balso atsistatymo nepagreitina, todėl gairės jų rutiniškai skirti nerekomenduoja.
Balso tausojimas nereiškia šnabždėjimo. Tyrime, kuriame gerklos buvo stebimos endoskopu, maždaug 7 iš 10 žmonių šnabždant gerklų raumenys įsitempdavo labiau nei kalbant įprastu balsu. Todėl dažniausiai rekomenduojama kalbėti mažiau, tyliai ir ramiai. Visiškas balso poilsis reikalingas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant kraujosruvai arba po balso klosčių operacijos, ir paprastai trunka neilgai.
Balso terapija yra pagrindinis funkcinių balso sutrikimų ir mazgelių gydymo būdas. Ją atlieka logopedas, dirbantis su balsu. Taikomi kvėpavimo, rezonanso ir pusiau uždaro balso trakto pratimai, pavyzdžiui, garsas per šiaudelį. Jie moko kurti balsą su mažesne klosčių apkrova. Daugeliui pacientų mazgeliai po terapijos sumažėja, ir operacijos neprireikia. Mokytojams papildomai naudingas nešiojamas balso stiprintuvas. Atsitiktinių imčių tyrime jis per 6 savaites pagerino balso kokybę ir sumažino, kiek balso sutrikimas trukdo kasdienybei.
Laringofaringinis refliuksas (padidėjęs rūgštingumas) pirmiausia gydomas keičiant mitybą ir dienos režimą, mažinant stresą. Vaistai nuo skrandžio rūgšties skiriami ne visiems, o tik esant rūgštinio refliukso požymių, ir kuo trumpiau.
Reinkės edema (dar vadinama polipoidiniu chorditu) yra gerybinis lėtinis balso stygų pakitimas, kai po balso stygų gleivine (Reinkės tarpelyje) kaupiasi skystis – gydoma pirmiausia metant rūkyti. Jei balsas nepagerėja, patinęs audinys pašalinamas mikrochirurginės operacijos metu. Toliau rūkant būklė dažniausiai kartojasi.
Polipai, cistos ir terapijai nepasiduodantys mazgeliai šalinami mikrolaringoskopinės operacijos metu, dirbant su operaciniu mikroskopu. Po operacijos balso terapija padeda išvengti atkryčio.
Kraujosruva gydoma balso poilsiu, kol kraujas susigeria. Jei kraujosruvos kartojasi dėl išsiplėtusių kraujagyslių, jas galima pašalinti lazeriu.
Balso klostės paralyžius gydomas balso terapija. Jei klostės nesusiglaudžia, atliekamos procedūros, kurios priartina paralyžiuotą klostę prie vidurio linijos. Spazminei disfonijai gydyti taikomos botulino toksino injekcijos į gerklų raumenis.
Gerklų vėžys gydomas specializuotuose onkologijos centruose. Ankstyvos stadijos balso klosčių navikams dažniausiai pakanka vieno gydymo būdo, lazerinės operacijos arba spindulinės terapijos.
Kaip apsaugoti balsą ir išvengti užkimimo?
Daugelio balso sutrikimų galima išvengti. Klinikinės gairės rekomenduoja apie apsaugos priemones informuoti kiekvieną pacientą, kurį vargina užkimimas.
- Nerūkykite ir venkite tabako dūmų. Tai svarbiausia priemonė, mažinanti ir Reinkės edemos, ir gerklų vėžio riziką.
- Gerkite pakankamai vandens. Balso klostes drėkina per dieną išgertų skysčių kiekis. Šiltas gėrimas malšina gerklės diskomfortą, tačiau jis nuryjamas į stemplę ir balso klosčių nepasiekia.
- Drėkinkite patalpų orą, ypač šildymo sezonu.
- Saikingai vartokite alkoholį ir kofeino turinčius gėrimus, nes jie gali sausinti gleivinę.
- Venkite dažno krenkštimo. Kiekvienas krenkštelėjimas sutrenkia klostes. Vietoj jo nurykite seiles arba gurkštelėkite vandens.
- Nekalbėkite ilgai ir garsiai, nesistenkite perrėkti triukšmo. Didelei auditorijai kalbėkite su mikrofonu.
- Jei vargina refliuksas, nevalgykite sočiai prieš miegą ir venkite labai aštraus maisto.
- Pasitarkite su gydytoju, jei vartojate gleivinę džiovinančius vaistus.
- Jei balsas yra jūsų darbo įrankis, darykite balso pertraukas ir prieš didesnį krūvį apšilkite balsą.
Svarbiausia taisyklė paprasta. Jei balsas nepagerėja per 4 savaites arba pasikeitė be aiškios priežasties, balso klostes reikia apžiūrėti. Daugumai pacientų tai leidžia greitai nusiraminti, o kitiems laiku pradėti gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie užkimusį balsą
1. Kodėl balsas užkimęs, nors gerklės neskauda?
Užkimimą gali sukelti ne tik peršalimas ar gerklų uždegimas, bet ir balso pertempimas, refliuksas, balso klosčių dariniai ar nervų pažeidimai. Ankstyvas balso klosčių navikas taip pat paprastai nesukelia skausmo. Pagal balso skambesį tikslios priežasties nustatyti neįmanoma. Jei užkimimas atsirado be aiškios priežasties, gydytojo apžiūra rekomenduojama anksčiau, o jei balsas nepagerėja per 4 savaites, balso klostes būtina apžiūrėti.
2. Kaip greičiau atgauti užkimusį balsą?
Jei užkimimą sukėlė ūminis laringitas, balsas dažniausiai atsistato savaime per 1-2 savaites. Padeda balso tausojimas, pakankamas skysčių kiekis ir drėgnas oras. Rekomenduojama kalbėti mažiau, tyliai ir ramiai. Šnabždėjimas ne visada padeda tausoti balsą, nes šnabždant gerklų raumenys gali įsitempti labiau nei kalbant įprastai. Jei užkimimo priežastis kita, gydymas parenkamas ją nustačius.
3. Kiek laiko gali trukti užkimimas po peršalimo?
Dažniausiai 7-10 dienų, kartais iki dviejų savaičių. Jei balsas nepagerėja per 4 savaites, balso klostes reikia apžiūrėti.
4. Kodėl rytais balsas būna užkimęs?
Rytinis užkimimas gali būti susijęs su laringofaringiniu refliuksu, kai skrandžio turinys pakyla iki gerklų ir dirgina jautrią jų gleivinę. Tokiems pacientams taip pat būdingas nuolatinis krenkštimas, gleivių ar svetimkūnio jausmas gerklėje. Balso klosčių gleivinę taip pat gali sausinti kvėpavimas pro burną, kai užgulta nosis, ir sausas patalpų oras. Jei užkimimas nepagerėja per 4 savaites, būtina gydytojo apžiūra.
5. Ar yra vaistų nuo užkimimo?
Užkimimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Ūminis virusinis laringitas dažniausiai praeina savaime, o antibiotikai balso atsistatymo nepagreitina. Klinikinės gairės taip pat nerekomenduoja gydyti užkimimo vaistais nuo skrandžio rūgšties ar kortikosteroidais, kol gerklos neapžiūrėtos. Esant laringofaringiniam refliuksui, vaistai nuo skrandžio rūgšties skiriami ne visiems, o tik esant rūgštinio refliukso požymių.
6. Ar ilgai trunkantis užkimimas gali būti vėžio požymis?
Tokia priežastis retesnė, bet galima. Didesnė rizika rūkantiems, gausiai alkoholį vartojantiems ir vyresniems nei 45 metų žmonėms. Balso klosčių navikai užkimimą sukelia anksti, todėl laiku nustatyti jie gydomi sėkmingai.
7. Ar gerklų endoskopija skausminga?
Ne. Tyrimas trunka kelias minutes ir atliekamas be pjūvių. Jis gali trumpam sukelti žiaukčiojimo refleksą, kurį galima sušvelninti vietinio nuskausminimo purškalu.
8. Ar balso klosčių mazgelius būtina operuoti?
Dažniausiai ne. Pirmiausia taikoma balso terapija, ir daugeliui pacientų jos pakanka. Operacija svarstoma, kai konservatyvus gydymas nepadeda.
Šis straipsnis yra šviečiamojo pobūdžio ir skirtas bendrai informacijai. Jis nepakeičia gydytojo konsultacijos, individualaus ištyrimo ar gydymo skyrimo. Straipsnyje pateikti duomenys remiasi jo parengimo metu prieinamomis tarptautinėmis gairėmis ir moksline literatūra, o rekomendacijos laikui bėgant gali keistis. Dėl savo ar savo vaiko sveikatos būklės visada pasitarkite su gydytoju.
© Klinika ImunoTera. Tekstą naudoti ar platinti be leidimo draudžiama.
Naujausi straipsniai:
Literatūra:
- Stachler RJ, Francis DO, Schwartz SR, Damask CC, Digoy GP, Krouse HJ, et al. Clinical practice guideline: hoarseness (dysphonia) (update). Otolaryngol Head Neck Surg. 2018;158(1 Suppl):S1-S42. doi:10.1177/0194599817751030
- Krouse HJ, Reavis CW, Stachler RJ, Francis DO, O’Connor S. Plain language summary: hoarseness (dysphonia). Otolaryngol Head Neck Surg. 2018;158(3):427-431. doi:10.1177/0194599817751137
- National Institute for Health and Care Excellence. Suspected cancer: recognition and referral (NG12). Londonas: NICE; 2015, atnaujinta 2025. nice.org.uk/guidance/ng12
- National Center for Voice and Speech. Factors influencing fundamental frequency. 2024. ncvs.org
- Reveiz L, Cardona AF. Antibiotics for acute laryngitis in adults. Cochrane Database Syst Rev. 2015;(5):CD004783. doi:10.1002/14651858.CD004783.pub5
- Koufman JA, Amin MR, Panetti M. Prevalence of reflux in 113 consecutive patients with laryngeal and voice disorders. Otolaryngol Head Neck Surg. 2000;123(4):385-388. doi:10.1067/mhn.2000.109935
- Lechien JR, Chiesa-Estomba CM, Hans S, Nacci A, Schindler A, Bohlender JE, et al. European clinical practice guideline: managing and treating laryngopharyngeal reflux disease. Eur Arch Otorhinolaryngol. 2024. doi:10.1007/s00405-024-09181-z
- Dewan K, Chhetri DK, Hoffman H. Reinke’s edema management and voice outcomes. Laryngoscope Investig Otolaryngol. 2022;7(4):1042-1050. doi:10.1002/lio2.840
- Galván CA, Guarderas JC. Practical considerations for dysphonia caused by inhaled corticosteroids. Mayo Clin Proc. 2012;87(9):901-904. PMID 22958993
- Clark CM, Sulica L. Vocal fold hemorrhage. Curr Otorhinolaryngol Rep. 2023;11:292-298. doi:10.1007/s40136-023-00471-4
- Roy N, Merrill RM, Thibeault S, Parsa RA, Gray SD, Smith EM. Prevalence of voice disorders in teachers and the general population. J Speech Lang Hear Res. 2004;47(2):281-293. doi:10.1044/1092-4388(2004/023)
- MSD Manual Professional Version. Laryngeal cancer. Atnaujinta 2024 m. rugsėjį. msdmanuals.com
- Rubin AD, Praneetvatakul V, Gherson S, Moyer CA, Sataloff RT. Laryngeal hyperfunction during whispering: reality or myth? J Voice. 2006;20(1):121-127. doi:10.1016/j.jvoice.2004.10.007
- Pozzali I, Pizzorni N, et al. Effectiveness of semi-occluded vocal tract exercises (SOVTEs) in patients with dysphonia: a systematic review and meta-analysis. J Voice. 2024;38(1):245.e17-245.e35. Santrauka
- Roy N, Weinrich B, Gray SD, Tanner K, Toledo SW, Dove H, et al. Voice amplification versus vocal hygiene instruction for teachers with voice disorders: a treatment outcomes study. J Speech Lang Hear Res. 2002;45(4):625-638. doi:10.1044/1092-4388(2002/050)