Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos gydytoja dr. Skirmantė Rusonienė,
vaikų ligų gydytoja, vaikų reumatologė
Sąnarių skausmą, patinimą ar sustingimą dažnai siejame su vyresniu amžiumi. Tačiau artritu serga ir vaikai, kartais net kūdikiai. Jaunatvinis idiopatinis artritas – lėtinė autoimuninė sąnarių liga, kurią labai svarbu laiku įtarti, atpažinti ir gydyti. Nors diagnozė iš pradžių gali išgąsdinti šeimą, šiandien gydymas suteikia galimybę vaikams gyventi aktyviai, lankyti mokyklą, sportuoti ir siekti savo svajonių.
Artritu serga ir patys mažiausi vaikai
Jaunatvinis artritas nėra vien suaugusiųjų ligos atitikmuo. Didžioji pacientų grupė yra vaikai iki penkerių metų, dažniau serga mergaitės. Pasitaiko, kad liga prasideda dar kūdikystėje. Tuomet jos požymiai gali būti neakivaizdūs: mažylis nebenori stotis ar siekti žaislo, o suaugusieji iš pradžių įtaria visai kitus judėjimo raidos sutrikimus.
Maži vaikai ne visada gali paaiškinti, kur ir kaip jiems skauda. Net vyresnieji kartais nuslepia skausmą, nes nenori praleisti būrelių, sporto ar laiko su draugais, bijo tyrimų bei ligoninės. Be to, lėtinis artritas dažnai prasideda palaipsniui, kitaip nei trauma, po kurios skausmas atsiranda staiga. Vaikai pripranta prie skausmo, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vaiko žodžius, bet ir į pasikeitusį elgesį.
Kada sąnarių skausmas nėra vien augimo skausmai?
Tėvai neretai išgirsta: „Vaikas auga, paskaudės ir praeis.“ Tačiau ne kiekvienas vaiko skausmas yra augimo skausmas. Vertindami tokius nusiskundimus pirmiausia išsiaaiškiname skausmo pobūdį, klausiame, kada skausmas atsiranda, kaip dažnai jis kartojasi ir ar trukdo kasdieniam gyvenimui.
Augimo skausmai dažniau juntami vakare, po fiziškai aktyvios ar įtemptos dienos. Su artritu susiję simptomai įprastai ryškesni rytais. Jeigu vaikui sunku atsikelti, apsirengti, pradėti judėti ar eiti į mokyklą, tai jau signalas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.
Ypač svarbūs kasdien pasikartojantys, palaipsniui stiprėjantys nusiskundimai. Kartais pirmasis ženklas būna ne aiškus skundas dėl sąnario, o pasikeitę įpročiai: vaikas nebenori eiti į fizinio ugdymo pamokas, lankyti šokių, nebegali atlikti anksčiau įprasto judesio ar net nebenori piešti. Gali pablogėti nuotaika, atsirasti nuovargis, liūdesys. Tokiais atvejais nederėtų tikėtis, kad viskas savaime praeis.
Kodėl susergama jaunatviniu idiopatiniu artritu?
Vienos nustatytos šios ligos priežasties nėra. Tai autoimuninė liga, kuriai vystytis gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Svarbus gali būti genetinis ar šeiminis polinkis, tačiau nėra vieno geno, kurį nustatę galėtume vienareikšmiškai patvirtinti ligą.
Kartais ligos pradžia siejama su organizmui stresą sukėlusiais įvykiais – infekcija, trauma, emociniu ar psichologiniu stresu. Vis dėlto negalime pasakyti, kad vienas konkretus veiksnys būtinai sukėlė artritą. Būtent todėl ligos pavadinime vartojamas žodis „idiopatinis“ – jos kilmė nėra tiksliai žinoma.
Jūsų vaiką vargina sąnarių skausmas, patinimas ar sustingimas?
Diagnozė prasideda nuo įtarimo ir kruopščios apžiūros
Nėra vieno kraujo tyrimo, kuris patvirtintų jaunatvinį idiopatinį artritą. Pirmiausia turime pagalvoti apie šią ligos galimybę ir labai atidžiai apžiūrėti vaiką. Stebime jo eiseną, judesius, patikriname sąnarių paslankumą, skausmingumą, patinimą. Prireikus matuojame galūnių ilgį, sąnarių ir blauzdų apimtis. Net jeigu vaikas skundžiasi vieno piršto skausmu, vertiname visus kitus sąnarius, nes ne visi jų pakitimai vaikui būna akivaizdūs.
Atliekame bendrą kraujo tyrimą, vertiname C reaktyvųjį baltymą (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitį (ENG) – uždegimo rodiklius. Vis dėlto ypač tuomet, kai pažeistas tik vienas sąnarys, kraujo tyrimai gali nerodyti uždegimo. Normalūs rodikliai savaime ligos neatmeta.
Svarbus sąnarių echoskopinis tyrimas, leidžiantis įvertinti jų struktūras. Prireikus atliekamas rentgenologinis tyrimas, kad būtų galima atmesti kitas sąnario patinimo ar skausmo priežastis, pavyzdžiui, traumą, bakterinį procesą ar kitas ligas. Imunologiniai tyrimai, įskaitant autoantikūnų nustatymą, padeda vertinti ligos eigą ir prognozę, tačiau ir neigiami jų rezultatai nereiškia, kad autoimuninės ligos nėra. Didelę diagnostikos dalį lemia gydytojo klinikinis įvertinimas.
Kodėl svarbu nedelsti: liga gali paveikti ne tik sąnarius
Kai sąnarį skauda, vaikas instinktyviai stengiasi jo nejudinti ir laiko tokioje padėtyje, kurioje mažiau skauda. Ilgainiui judesiai ribojasi, trumpėja sausgyslės, gali susiformuoti kontraktūros – ilgalaikis arba negrįžtamas sąnario judesių amplitudės sumažėjimas. Tuomet tampa sunku pritūpti, šokinėti ar atlikti kitus įprastus judesius. Anksti pradėtu gydymu siekiame išvengti ilgalaikio sąnarių pažeidimo ir judėjimo negalios.
Vis dėlto jaunatvinis artritas nėra vien sąnarių liga. Vienos artrito formos metu gali būti pažeidžiama oda, pavyzdžiui, sergant psoriaziniu artritu. Visuomet reikia itin stebėti akis. Nes su artritu gali būti susijęs lėtinis akių uždegimas – uveitas kuris ris pradžioje ne visada sukelia pastebimų nusiskundimų. Todėl iškart diagnozavus jaunatvinį artritą vaikus siunčiame akių ligų gydytojų apžiūrai net ir tuomet, kai jie nesiskundžia regėjimu ar akių skausmu. Laiku nepastebėtas akių uždegimas gali turėti rimtų pasekmių, ir jį diagnozavus beveik visuomet tenka keisti gydymą.
Egzistuoja ir retesnės sisteminės artrito formos, kai sąnarių simptomus lydi karščiavimas, gali būti pažeidžiami ir kiti organai, įskaitant širdį. Tokiems vaikams reikia ypač nuodugnaus ištyrimo ligoninėje.
Gydymo tikslas – remisija ir visavertis gyvenimas
Kalbėdami apie jaunatvinį idiopatinį artritą, paprastai nežadame visiško ir galutinio išgijimo. Mūsų tikslas yra remisija – būklė, kai ligos simptomai atsitraukia, vaikas gali eiti į mokyklą, lankyti būrelius, judėti ir gyventi įprastą gyvenimą. Iš pradžių šią būklę pasiekiame gydydami vaistais.
Kai liga ilgą laiką kontroliuojama, pagal vaiko būklę, tyrimus ir gydymo protokolus kartais svarstome galimybę gydymą mažinti ar nutraukti. Tačiau visuomet yra rizika, kad liga gali atsinaujinti. Kai kuriems vaikams remisija be vaistų trunka keletą metų, bet iš anksto pažadėti, kiek ji tęsis, negalime.
Per pastaruosius maždaug du dešimtmečius ligos gydymas smarkiai pasikeitė. Didelis lūžis įvyko atsiradus biologiniams vaistams, kurie veikia tam tikras uždegime dalyvaujančias medžiagas – citokinus. Lietuvoje šie vaistai yra prieinami ir suteikė galimybę veiksmingiau gydyti sunkias ligos formas. Dabar siekiame rečiau naudoti gydymą, kuris anksčiau buvo susijęs su didesne nepageidaujamų poveikių našta, pavyzdžiui, vartojant gliukokortikoidus.
Vis dėlto gydymas reikalauja kantrybės: reikia vizitų, tyrimų, ilgalaikio vaistų vartojimo. Kai kurie biologiniai vaistai leidžiami po oda kartą per savaitę ar kas dvi savaites. Nors injekcijų vaikai kartais bijo, toks režimas gali būti patogesnis nei kasdienis vaistų vartojimas.
Dėl vaikų ir paauglių reumatologinių ligų konsultuojantys vaikų reumatologai:
Ar artritu sergantis vaikas gali sportuoti?
Liga neturi tapti vaiko gyvenimo nuosprendžiu: jeigu vaikas svajoja šokti, sportuoti ar siekti kitų tikslų, pirmasis atsakymas neturi būti „ne“. Turime pavyzdžių, kai šia liga sergantys žmonės tampa aukšto lygio sportininkais. Svarbiausia, kad gydymas ir fizinis aktyvumas būtų derinami atsižvelgiant į konkrečią vaiko būklę.
Judėjimas vaikams itin reikalingas. Gydymo procese svarbūs ir kineziterapeutai, mankšta, tinkamas fizinis krūvis. Siekiame, kad vaikai galėtų dalyvauti jiems patinkančioje veikloje, bendrauti su draugais ir neprarastų svajonių vien dėl diagnozės.
Liga paliečia visą šeimą
Diagnozė dažnai išgąsdina ne tik vaiką, bet ir jo tėvus. Jie nerimauja dėl ateities, gydymo trukmės ir galimų apribojimų. Keičiasi ir kasdienybė: tenka vykti į gydymo įstaigas, derinti darbą, mokytis stebėti vaiko būklę, o namuose suleisti paskirtus vaistus. Emocinė našta gali būti didelė, todėl kai kurioms šeimoms naudinga psichologo pagalba.
Vaikui augant keičiasi ir sunkumai. Mažyliai visiškai priklauso nuo tėvų pagalbos, o paaugliai kartais pavargsta nuo ilgalaikio gydymo ir nenori jo tęsti. Todėl labai svarbi partnerystė tarp vaiko, jo šeimos ir gydymo komandos.
Didelę vertę turi ir šeimų tarpusavio bendravimas. Naujai susikūrusi Vaikų artrito asociacija ir jos organizuojami bendri renginiai ir susitikimai padeda suprasti, kad šeima nėra viena, kad galima dalytis patirtimi, palaikyti vieniems kitus ir drauge ieškoti būdų gyventi su liga.
Svarbiausia – pastebėti simptomus ir nebijoti kreiptis pagalbos
Nenumokite ranka į ilgai trunkančius, kasdien pasikartojančius skausmus ar pasikeitusį vaiko judėjimą. Jei įprasta veikla jam tampa sunki, jis rytais sustingęs ar atsisako anksčiau mėgtų užsiėmimų, verta ieškoti priežasties.
O jeigu jau išgirdote jaunatvinio idiopatinio artrito diagnozę, svarbu nebijoti ir neužsidaryti. Gydymo kelias ne visada lengvas, tačiau diagnozė neturi užgožti viso vaiko gyvenimo. Galime siekti, kad jis augtų, mokytųsi, judėtų ir kurtų savo ateitį. Liga yra tik viena gyvenimo dalis – ne visas gyvenimas.