Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos gydytoja
vaikų onkohematologė Monika Kapitančukė
Vaikas tapo neįprastai išblyškęs, pavargęs, mažiau aktyvus, dažnai skundžiasi galvos skausmu ar galvos svaigimu staiga pakeitęs kūno padėtį? Viena galimų priežasčių – anemija.
Tačiau kas iš tiesų slypi už šios diagnozės ir kaip nustatyti, dėl ko ji išsivystė?
Svarbu žinoti, kad vaikų anemijos priežasties negalima nustatyti remiantis vien hemoglobino rodikliu – būtina įvertinti ir kitų laboratorinių tyrimų rezultatus bei bendrą klinikinį paciento vaizdą.
Anemijos vaikams priežastys
Vaikų anemiją gali lemti įvairios priežastys. Dažniausiai nustatoma geležies stokos anemija (GSA), antrinė anemija, susijusi su infekcijomis ar uždegiminiais procesais, bei hemolizinė anemija.
Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) talpina hemoglobiną, kuris atsakingas už deguonies pernešimą į organizmo audinius. Geležis yra svarbi hemoglobino sudedamoji dalis. Anemija gali išsivystyti, kai eritrocitų pagaminama per mažai, jie per greitai suyra arba organizmas netenka kraujo.
Pagal išsivystymo mechanizmą išskiriamos trys pagrindinės anemijos priežasčių grupės:
- Sumažėjusi arba neefektyvi eritrocitų gamyba. Viena iš galimų priežasčių kai organizmui trūksta kraujo kūnelių gamybai būtinų medžiagų kaip geležis, folio rūgštis ar vitaminas B12.
- Padidėjęs eritrocitų irimas (hemolizė). Įprastai eritrocitai organizme gyvuoja tam tikrą laiką, tačiau kai kurių ligų ar būklių atveju jie suyra greičiau, nei organizmas spėja juos pakeisti naujais. Taip gali nutikti dėl hemoglobinopatijų (hemoglobino sandaros ar gamybos sutrikimų), eritrocitų membranos ar fermentų defektų, taip pat dėl tam tikrų infekcijų, toksinų ar vaistų poveikio.
- Kraujo netekimas. Ūmus kraujavimas ar lėtinis kraujo netekimas pvz. per virškinamąjį traktą (opos, uždegiminės žarnyno ligos), sunkių/užsitęsusių menstruacijų metu.
Svarbu paminėti, kad anemija ne visada gali būti nulemta vienos priežasties – kai kuriais atvejais vienu metu gali veikti keli skirtingi jos išsivystymo mechanizmai.
Kokie dažniausi anemijos vaikams simptomai?
Dažniausi anemijos simptomai vaikams yra:
- Odos ir gleivinių blyškumas.
- Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs aktyvumas.
- Mieguistumas.
- Sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija – vaikas greičiau pavargsta užsiimdamas įprasta fizine veikla.
- Padažnėjęs širdies plakimas.
- Dusulys ar padažnėjęs kvėpavimas fizinio krūvio metu.
- Galvos skausmas ar svaigimas, ypač staiga pakeitus kūno padėtį.
- Vėsios galūnės, padidėjęs jautrumas šalčiui.
- Dirglumas ir sumažėjęs apetitas – šie simptomai ypač būdingi kūdikiams ir mažiems vaikams.
Simptomų pasireiškimo stiprumas priklauso nuo anemijos sunkumo laipsnio* ir kaip greitai krito hemoglobinas. Anemijos sunkumo laipsniai vertinami pagal hemoglobino (Hb) koncentraciją kraujyje.
Geležies stokos anemijai taip pat gali būti būdingi šie požymiai:
- Nagų ir plaukų pažeidimai.
- Sunkumas susikaupti.
- Miego sutrikimai.
- Susilpnėjusi imuninė sistema.
- Sulėtėjusi psichomotorinė ir neurokognityvinė raida, t. y. judėjimo, pažintinių gebėjimų ir kitų raidos įgūdžių vystymasis.
- Neįprastas noras valgyti maistui neskirtas medžiagas, pavyzdžiui, kreidą, arba ledą
- Neramių kojų sindromas.
Svarbu žinoti, kad šie geležies stokai būdingi simptomai pradeda pasireikšti dar iki išsivystant anemijai, kai organizme jau trūksta geležies, tačiau hemoglobino koncentracija kraujyje vis dar atitinka normą.
Vykstant hemolizei, kai eritrocitai suyra greičiau nei įprastai, gali atsirasti prie anemijos jau minėtų simptomų:
- Gelta (odos ir akių baltymų pageltimas).
- Patamsėjęs šlapimas.
- Padidėjusi blužnis (splenomegalija).
*Anemijos vaikams sunkumo laipsniai:
- Lengvo laipsnio anemija: Hb > 90 g/l, tačiau mažesnis už pagal vaiko amžių nustatytą apatinę laboratorinę normą.
- Vidutinio laipsnio anemija: Hb 70–90 g/l.
- Sunki anemija: Hb < 70 g/l.
Jūsų vaiką vargina odos ir gleivinių blyškumas, nuovargis, silpnumas?
Viena dažniausių anemijos vaikams priežasčių – geležies stoka
Nors geležies stoka gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tam tikrais vaiko augimo ir vystymosi etapais jos rizika yra didesnė. Pirmasis geležies stokos ir GSA pasireiškimo pikas stebimas nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus. Vėliau rizika sumažėja, tačiau paauglystėje vėl stebimas geležies stokos/GSA dažnio padidėjimas. Taip yra todėl, kad skirtingais amžiaus tarpsniais keičiasi organizmo geležies poreikis ir gali veikti papildomi rizikos veiksniai.
Kada geležies stokos rizika didesnė kūdikiams ir mažiems vaikams?
Ankstyvoje vaikystėje geležies stokos ir GSA rizika gali būti susijusi tiek su nėštumo ir gimdymo anamneze, tiek su vaiko augimu bei mitybos ypatumais.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Neišnešiotumas ir mažas gimimo svoris (mažiau nei 2500 g).
- Motinos geležies stokos anemija nėštumo metu.
- Per didelis karvės pieno kiekis mityboje – daugiau nei 500 ml per dieną.
- Nepilnavertis primaitinimas, kai papildoma vaiko mityba neužtikrina pakankamo reikalingų maistinių medžiagų kiekio.
- Maisto alergija.
- Staigus augimo šuolis, kai sparčiai augančiam organizmui padidėja geležies poreikis.
Kada geležies stokos rizika didesnė vyresniems vaikams?
Vyresniame amžiuje, ypač paauglystėje, geležies poreikis gali išaugti dėl spartaus organizmo augimo, didesnio fizinio aktyvumo ar, mergaitėms, prasidėjusių menstruacijų. Geležies stokos riziką taip pat gali didinti tam tikri mitybos įpročiai ir lėtiniai sveikatos sutrikimai.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Augimo šuolis paauglystėje, kai organizmui reikia daugiau geležies.
- Gausios menstruacijos mergaitėms, dėl kurių netenkama daugiau kraujo.
- Nepilnavertė mityba ar netinkamas mitybos režimas.
- Padidėjęs fizinis aktyvumas.
- Virškinamojo trakto ligos, sutrikdančios maistinių medžiagų įsisavinimą (malabsorbciją), pavyzdžiui, celiakija ar uždegiminės žarnyno ligos (UŽL).
- Lėtinis kraujo netekimas per virškinamąjį traktą, kuris gali būti susijęs su skrandžio uždegimu ar opomis, Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija bei uždegiminėmis žarnyno ligomis. Skrandžio uždegimo ir opų atsiradimą gali skatinti stresas, netinkama mityba ir dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas.
Geležies stokos riziką gali didinti ir lėtinės ligos
Svarbu žinoti, kad geležies stoka ir GSA gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, ypač jei vaikas serga lėtinėmis ligomis, susijusiomis su uždegimu, sutrikusiu maistinių medžiagų įsisavinimu, ilgalaikiu lėtiniu kraujo netekimu ar nepakankama mityba.
Prie tokių ligų priskiriamos UŽL, lėtinė inkstų liga, širdies nepakankamumas, autoimuninės ligos bei lėtinės infekcijos.
Kokie tyrimai atliekami įtariant anemiją vaikams?
Įtariant anemiją, pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT). Jis leidžia ne tik nustatyti sumažėjusį hemoglobino kiekį, bet ir suteikia svarbios informacijos apie galimą anemijos priežastį. Plačiau apie šio tyrimo rodiklius ir jų reikšmę vaikų sveikatai galite skaityti mūsų straipsnyje apie bendrą kraujo tyrimą vaikams.
Prireikus papildomai atliekamas kraujo tepinėlio tyrimas ir retikuliocitograma, padedanti įvertinti jaunų raudonųjų kraujo kūnelių (retikuliocitų) kiekį. Šių tyrimų rezultatai leidžia gydytojui tiksliau įvertinti galimą anemijos kilmę ir nuspręsti, kokių papildomų tyrimų gali reikėti.
Paminėtina, kad ne kiekvienu anemijos atveju būtina iš karto atlikti daug papildomų tyrimų. Jų poreikis priklauso nuo bendro kraujo tyrimo rezultatų, vaiko simptomų ir bendros klinikinės situacijos.
Ką gali parodyti bendras kraujo tyrimas?
Jei lengvo laipsnio anemija nustatoma ūminės infekcijos metu
Jeigu vaikui sergant ūmine infekcija bendras kraujo tyrimas parodo lengvo laipsnio anemiją, o vidutinis eritrocitų tūris (MCV) išlieka normalus, labiausiai tikėtina antrinė anemija, susijusi su infekcija.
Tokiu atveju papildomų tyrimų dėl anemijos tuo metu paprastai nereikia, nes hemoglobino kiekis per kelias savaites atsistato savaime.
Jei nustatoma mikrocitinė anemija
Kai bendrame kraujo tyrime sumažėjęs ne tik hemoglobino kiekis, bet ir vidutinis eritrocitų tūris (MCV), nustatoma mikrocitinė anemija. Tai reiškia, kad raudonieji kraujo kūneliai yra mažesni nei įprastai.
Tokiu atveju pirmiausia įtariama geležies stokos anemija (GSA). Ją patvirtinti padeda feritino tyrimas. Feritinas – tai baltymas, kurio kiekis kraujyje padeda įvertinti organizmo geležies atsargas. Sumažėjęs feritino kiekis patvirtina GSA diagnozę; jei hemoglobinas normalus, o feritinas sumažėjęs – nustatoma geležies stoka be anemijos.
Kodėl feritino tyrimą svarbu vertinti atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę?
Nors feritinas yra svarbus geležies atsargų rodiklis, jo tyrimo rezultatai ne visada tiesiogiai atspindi tikrąją geležies situaciją. Taip yra todėl, kad feritinas yra ir ūminės fazės baltymas, kurio koncentracija kraujyje gali padidėti infekcijos ar uždegimo metu. Vadinasi, net ir esant geležies trūkumui, feritino kiekis gali būti didesnis uždegimo/infekcijos metu nei įprastai tikimasi prie geležies stokos.
Todėl infekcijos ar uždegimo atvejais taikomos kitokios feritino vertinimo ribos ir gydytojui įvertinti geležies stokos tikimybę padeda papildomi rodikliai kaip transferino įsotinimas, kuris parodo kiek geležį pernešančio baltymo transferino yra prisijungę geležies.
Ar visada reikia papildomų tyrimų?
Anemijos ištyrimo apimtis kiekvienu atveju gali skirtis. Jei vaiko simptomai, sveikatos būklė ir pirminių tyrimų rezultatai rodo įprastą, aiškiai atpažįstamą anemijos priežastį, diagnozei patvirtinti gali pakakti vos kelių tyrimų.
Tačiau sudėtingesniais atvejais gali prireikti išsamesnio ir etapais atliekamo ištyrimo: papildomų kraujo ar kitų diagnostinių tyrimų, kitų specialistų konsultacijų bei pakartotinių vizitų.
Svarbiausia – ne vien nustatyti sumažėjusį hemoglobino kiekį, bet ir siekti išsiaiškinti, kas lėmė jo sumažėjimą. Būtent nuo anemijos priežasties priklauso tolesni gydytojo sprendimai.
Dėl vaikų kraujo ligų konsultuojantis vaikų hematologas / onkohematologas:
Kaip gydoma geležies stoka ir geležies stokos anemija vaikams?
Geležies stokos ir GSA gydymas priklauso nuo vaiko amžiaus, anemijos sunkumo ir bendros sveikatos būklės. Svarbiausias gydymo tikslas – ne tik atkurti normalų hemoglobino kiekį kraujyje, bet ir papildyti organizmo geležies atsargas, kad geležies stoka greitu metu neatsinaujintų.
Dažniausiai gydymui skiriami geriamieji geležies preparatai, tačiau tam tikrais atvejais gali prireikti sulašinti geležį į veną ar atlikti eritrocitų masės transfuziją. Svarbi gydymo dalis yra ir tinkama, geležies turinčiais produktais praturtinta mityba.
Geriamieji geležies preparatai
Vaikams, kuriems nustatyta geležies stoka/GSA, dažniausiai skiriami geriamieji geležies preparatai. Jie gali būti įvairių formų – skysti, tabletės ar kapsulės.
Geležies preparatai skiriasi ne tik savo forma, bet ir sudėtimi:
- Geležies oksidacijos laipsniu – preparatuose gali būti dvivalentės (Fe²⁺) arba trivalentės (Fe³⁺) geležies.
- Geležies junginio tipu – geležis gali būti susieta su kitomis medžiagomis, sudarydama druskas, chelatus arba kompleksus.
- Elementinės geležies kiekiu – tai tikrasis geležies kiekis preparate, išreiškiamas procentais.
Tinkamą geležies preparatą parenka gydytojas vaikų hematologas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, anemijos sunkumo laipsnį ir individualią klinikinę situaciją.
Rekomenduojama gydymo trukmė: 3-6 mėnesiai. Toks laikotarpis reikalingas ne tik kraujo rodikliams normalizuoti, bet ir organizmo geležies atsargoms papildyti. Tai svarbu siekiant sumažinti riziką, kad geležies stoka/GSA netrukus pasikartos.
Kaip tinkamai vartoti geležies preparatus?
Geležies pasisavinimui įtakos turi kartu vartojami maisto produktai bei gėrimai. Vieni jų gali slopinti geležies įsisavinimą, kiti – jį pagerinti.
Vartojant geležies preparatus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Arbata ir kava. Rekomenduojama jų negerti likus valandai iki geležies preparato vartojimo ir valandą po jo.
- Pieno produktai ir kalcio gausus maistas. Kalcis slopina geležies pasisavinimą, todėl tokių produktų reikėtų vengti dvi valandas prieš geležies preparato vartojimą ir dvi valandas po jo.
- Vitaminas C. Jis padeda organizmui geriau pasisavinti geležį. Vitamino C (askorbo rūgšties) gausu, pavyzdžiui, apelsinuose ir citrinų sultyse.
Kada gali prireikti geležies į veną?
Nors daugeliu atvejų pakanka geriamųjų geležies preparatų, kartais geležies stokos/GSA gydymui gali būti skiriama intraveninė geležis, t. y. geležies preparatai, suleidžiami tiesiai į veną.
Toks gydymo būdas dažniausiai taikomas, kai:
- Virškinamasis traktas blogai pasisavina geriamą geležį.
- Netoleruojami geriamieji geležies preparatai.
- Nustatoma sunki geležies stokos anemija.
- Pacientas patiria lėtinį kraujo netekimą.
- Sunkios lėtinės/uždegiminės ligos.
Kada gali prireikti kraujo perpylimo?
Sunkios GSA atvejais su reikšmingais simptomais (krūtinės skausmas, dusulys, labai dažnas širdies susitraukimų dažnis, sumišimas), ūmaus kraujavimo metu, gali prireikti eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) perpylimo.
Eritrocitų perpylimas padeda kompensuoti raudonųjų kraujo kūnelių trūkumą ir laikinai pagerinti paciento būklę, tačiau visiškai nepašalina geležies stokos, todėl reikalingas tolimesnis ištyrimas ir gydymas.
Geležies turinčiais produktais praturtinta mityba
Greta gydytojo vaikų hematologo paskirto gydymo svarbi ir visavertė mityba, kurioje yra geležies praturtintų produktų. Geležies galima gauti tiek iš gyvūninės, tiek iš augalinės kilmės maisto.
Geležies praturtinti produktai:
- Raudona mėsa: jautiena, aviena, ypač subproduktai kaip kepenys.
- Paukštiena: vištiena, kalakutiena, antiena, ypač tamsi mėsos dalis, subproduktai kaip kepenys.
- Žuvis ir jūros gėrybės: vėžiagyviai, moliuskai, sardinės, ančiuviai.
- Lapinės kopūstinių šeimos daržovės: brokoliai, lapiniai kopūstai (kale), ropių lapai, lapiniai gūžiniai kopūstai.
- Ankštinės daržovės: žirniai ir pupelės.
- Geležimi praturtinti grūdiniai produktai: makaronai, grūdai, ryžiai ir kiti javų produktai.
Mitybos papildymas geležies turinčiais produktais yra svarbi geležies stokos/GSA gydymo ir jos pasikartojimo prevencijos dalis. Tačiau nustačius geležies stoką ar GSA, svarbu laikytis gydytojo sudaryto gydymo plano ir paskirtų preparatų vartojimo rekomendacijų.
Kodėl vaikų anemijos nereikėtų ignoruoti?
Anemija gali turėti įtakos ne tik vaiko savijautai, bet ir jo augimui, fiziniam aktyvumui bei pažintinių gebėjimų vystymuisi. Kadangi sergant anemija organizmo audiniai aprūpinami mažesniu deguonies kiekiu, ilgainiui tai gali paveikti įvairias organizmo funkcijas.
- Poveikis smegenų veiklai ir pažintinių gebėjimų vystymuisi
Mažame amžiuje ilgai negydyta geležies stoka ar GSA gali turėti rizikos ateityje prastesniems mokymosi rezultatams, dėmesio ir atminties stokai, silpnesniems motoriniams įgūdžiams (judesiams ir jų koordinacijai) bei elgesio pokyčiams.
- Sulėtėjęs augimas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas
Anemija didina riziką vaiko augimo sulėtėjimui, aktyvumo sumažėjimui, greitesniam nuovargiui, fizinio krūvio netoleravimui.
- Elgesio pokyčiai ir energijos trūkumas
Anemija gali paveikti kasdienę vaiko savijautą bei elgesį. Vaikai gali jausti stiprų nuovargį, tapti dirglesni, dažniau snausti ar sunkiau susikaupti ugdymo įstaigoje. Tokie pokyčiai gali apsunkinti įprastą kasdieninę veiklą ir mokymosi procesą.
- Padidėjęs krūvis širdžiai
Anemijos metu raudonieji kraujo kūneliai perneša mažiau deguonies, todėl širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad organizmo audiniai būtų pakankamai juo aprūpinti. Dėl to širdis gali plakti dažniau ir stipriau, o jai tenkantis krūvis padidėja.
Kada rekomenduojama kreiptis vaikų hematologo konsultacijai dėl anemijos?
- Anemijos priežastis neaiški.
- Anemija išlieka kartotiniuose kraujo tyrimuose.
- Geležies stoka/geležies stokos anemija nesikoreguoja paskyrus gydymą.
- Nustatoma sunki anemija ir vaiko klinikinė būklė leidžia kreiptis ambulatorinei konsultacijai, t.y. būklė yra visiškai kompensuota, organizmas kol kas geba prisitaikyti prie lėtinio sumažėjusio hemoglobino kiekio.
- Įtariama ne su mityba susijusi, o paveldima ar hemolizinė anemija.
- Kraujo tyrimuose nustatomi ir kitų kraujo ląstelių rodiklių pakitimai, pavyzdžiui, trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų kiekis), leukocitozė (padidėjęs leukocitų kiekis) ar leukopenija (sumažėjęs leukocitų kiekis).
- Nustatoma makrocitinė anemija – kai raudonieji kraujo kūneliai yra didesni nei įprastai.
- Tėvams kyla klausimų dėl jau atliktų kraujo tyrimų rezultatų ir norisi išsamiau suprasti jų reikšmę bei tolimesnio ištyrimo poreikį.
Laiku atlikta vaikų hematologo konsultacija gali padėti tiksliau išsiaiškinti anemijos priežastį, įvertinti papildomų tyrimų poreikį ir parinkti tinkamiausią tolimesnį gydymo ar stebėjimo planą.
Kraujo tyrimų rezultatai kelia klausimų ar nerimą? „Imunotera“ klinikoje galite registruotis vaikų hematologo konsultacijai, kurios metu specialistas įvertins vaiko kraujo tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę.