Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė Gabija Brusokienė
Kai pleiskanojimas ir niežulys tampa didesne problema sergant atopiniu dermatitu
Ar esate pastebėję, jog sergant atopiniu dermatitu, Jūsų ar Jūsų vaiko veido, kaklo ar galvos odos niežulys ir paraudimas sugrįžta vėl ir vėl, net ir kruopščiai prižiūrint odą? Arba kremų ir kortikosteroidų poveikis yra trumpalaikis, o simptomai po kurio laiko atsinaujina? Jei taip, galite kentėti nuo specifinės atopinio dermatito formos, kurioje labai svarbų vaidmenį vaidina mikroskopinis grybas, gyvenantis ant Jūsų odos. Jo pavadinimas yra Malassezia.
Šiame straipsnyje rasite viską, ką svarbu žinoti: kas yra atopinis dermatitas, kodėl galvos, kaklo ir pečių sritis yra ypatingai pažeidžiama, kaip Malassezia sukelia imuninį atsaką ir, svarbiausia, ką galima padaryti, kad gyvenimas taptų lengvesnis.
Kas yra atopinis dermatitas?
Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine egzema) yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių odos uždegimų. Pasaulyje ja serga nuo 10 iki 20 procentų vaikų ir apie 3 procentai suaugusiųjų. Lietuvoje tai viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į dermatologus ar alergologus.
Ši liga nėra paprastas odos sausumas ar jautrumas. Tai sudėtingas imuninis procesas, kurį lemia trys pagrindiniai veiksniai, neatsiejamai susiję vienas su kitu.
Kas nulemia atopinį dermatitą?
Pagrindiniai veiksniai:
- Genetinis polinkis. Viskas prasideda nuo genų. Dažniausiai tai susiję su filagrino – baltymo, kuris suklijuoja odos ląsteles – trūkumu. Jei bent vienas iš tėvų turi atopinę ligą, rizika vaikui susirgti ženkliai išauga. Tai nulemia, kad oda iš prigimties yra linkusi būti sausa ir pažeidžiama.
- Odos barjero defektas. Sveika oda veikia kaip tvirta plytų siena: ląstelės (plytos) ir lipidai (cementas) saugo nuo drėgmės praradimo ir išorės dirgiklių. Atopinio dermatito atveju lipidai (cementas) yra nekokybiškas, todėl siena tampa pralaidi. Oda perdžiūsta, pradeda pleiskanoti ir į vidų praleidžia įvairias medžiagas, galinčias paūminti simptomus: dulkes, chemikalus ir alergenus.
- Imuninės sistemos disbalansas. Organizmas į paprastus aplinkos veiksnius (žiedadulkes, namų dulkių erkutes, tam tikrą maistą) reaguoja per audringai. Aktyvuojamas vadinamasis 2 tipo imuninis atsakas, kuris sukelia lėtinį uždegimą. Imuninė sistema puola ten, kur nereikia, todėl oda parausta ir pradeda tinti.
- Mikrobų disbalansas. Ant mūsų odos gyvena milijonai gerųjų bakterijų. Sergant atopiniu dermatitu, ši pusiausvyra sutrinka: gerųjų bakterijų mažėja, o jų vietą užima patogenai, ypač auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Šie mikrobai išskiria toksinus, kurie dar labiau gilina uždegimą ir skatina niežulį.
- Neurogeninis jautrumas ir niežėjimo-kasymosi ciklas. Atopiniu dermatitu sergančiųjų odoje esančios nervų galūnėlės yra itin jautrios. Net menkiausias dirgiklis (prakaitas, vilnonis audinys ar stresas) sukelia stiprų niežėjimą. Kasydamasis žmogus dar labiau drasko odos barjerą, taip suformuodamas uždarą ratą: niežti – kasaisi – barjeras pažeidžiamas – uždegimas stiprėja – niežti dar labiau.
- Aplinkos veiksniai (išoriniai trigeriai). Tai veiksniai, kurie tiesiogiai išprovokuoja paūmėjimus:
- Klimatas: šaltas oras ir šildymo sezono išsausintas patalpų oras.
- Higiena: per dažnas prausimasis karštu vandeniu ir agresyvūs muilai.
- Psichologinis stresas: emocijos tiesiogiai veikia odos būklę per nervų sistemą.
Atopinis dermatitas nėra alerginė reakcija į kokį nors konkretų daiktą. Tai lėtinė liga, kuriai būdingi paūmėjimų ir remisijų periodai, o tinkamai gydant galima gyventi visavertį gyvenimą.
Kuo anksčiau nustatoma tiksli atopinio dermatito ligos forma, tuo efektyvesnis gydymas ir geresnė gyvenimo kokybė.
ImunoTera konsultuojantys gydytojai alergologai:
Atopinio dermatito simptomai
Tipiniai atopinio dermatito simptomai apima stiprų niežulį, kuris dažnai pablogėja naktį, odos paraudimą, sausumą, pleiskanojimą, smulkias pūsleles ar šlapiavimą paūmėjimo metu. Ligos eiga labai individuali: vieniems simptomai ryškūs nuo vaikystės, kitiems liga prasideda paauglystėje ar net suaugus.
Galvos, kaklo ir pečių atopinis dermatitas: speciali ligos forma
Ypatinga atopinio dermatito rūšis, apimanti veidą, kaklą ir viršutinę liemens dalį, medicinoje vadinama galvos ir kaklo atopiniu dermatitu (angliškai: head and neck dermatitis arba HND). Ši forma dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba jauniems suaugusiems ir gali tęstis daugelį metų.
Būdinga šios formos vieta nėra atsitiktinė. Veidas, kaklas, galvos oda ir viršutinė nugara yra turtingos riebalinėmis liaukomis. Būtent šios liaukos gamina odą drėkinančias medžiagas, taip sudarydamos puikią terpę tam tikroms mikroskopinių grybų rūšims gyventi ir daugintis.
Kaip atpažinti šią atopinio dermatito formą?
Galvos ir kaklo atopinis dermatitas turi charakteringų požymių, leidžiančių įtarti šią specifinę ligos formą:
- Difuzinis paraudimas ir uždegimas veide bei ant kaklo, kuris gali atrodyti kaip nuolatinis skaistalų poveikis ar saulės nudegimas.
- Niežulys ir deginimas, dažnai sustiprėjantis naktį arba po prakaito.
- Pleiskanojimas galvos odoje, aplink antakius, prie nosies sparnų.
- Simptomai, kurie prasidėjo paauglystėje ar jaunystėje ir nereaguoja į įprastinius gydomuosius kremus.
- Kitos atopinės ligos anamnezėje: alerginė astma, alerginis rinitas ar maisto alergijos.
Svarbu: galvos ir kaklo atopinis dermatitas dažnai klaidingai painiojamas su seborėjiniu dermatitu ar alergine egzema. Tikslią diagnozę nustato tik dermatologas ar alergologas konsultacijų metu.
Kas yra Malassezia ir kodėl ji svarbi?
Malassezia yra mikroskopinis mielinis grybas, natūraliai gyvenantis ant žmogaus odos. Tai normali odos mikrofloros dalis: sveikų žmonių odoje jo randama, bet jis nesukelia jokių problemų. Grybas ypač mėgsta riebalingą aplinką, todėl daugiausiai gyvena plaukuotoje galvos odoje, veide, kakle, krūtinėje ir viršutinėje nugarios dalyje.
Sveikų žmonių imuninė sistema į Malassezia reaguoja ramiai ir kontroliuotai. Tačiau atopinio dermatito atveju situacija yra visiškai kitokia. Kai odos barjeras yra pažeistas, Malassezia baltymai lengviau prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir pasiekia imuninę sistemą. O ši, jau iš anksto suaktyvinta atopinės ligos, reaguoja neproporcinkai stipriai.
Ką rodo naujausias mokslas?
2026 metais žurnale Allergy paskelbtas Kilio universiteto tyrimas išsamiai aprašė, kaip tiksliai Malassezia sukelia šį imuninį atsaką. Tyrime dalyvavo pacientai su galvos ir kaklo tipo atopinio dermatito forma, turintys Malassezia specifinių IgE antikūnų, ir sveiki savanoriai.
Tyrimo rezultatai yra labai reikšmingi:
- Pacientų organizmas gamina specialius IgE antikūnus prieš Malassezia baltymus. Tai reiškia, kad imuninė sistema yra jautri šiam grybui lygiai taip pat, kaip alergikai yra jautrūs žiedadulkėms ar kačių pleiskanoms. Taigi pacientai įra įsijautrinę ant pačios odos esančiam grybeliui.
- Bazofiliams (tam tikroms imuninėms ląstelėms) buvo reikalinga net 800 kartų mažesnė Malassezia koncentracija, kad jos sureaguotų, palyginti su sveikais žmonėmis. Tai rodo itin didelį jautrumą.
- Pacientų Th2 tipo T limfocitai (specifinės imuninės ląstelės) aktyviai gamino uždegimą skatinančias medžiagas, tokias kaip interleukinas-4, interleukinas-13 ir interleukinas-5, kurios yra atsakingos už niežulį, paraudimą ir odos pažeidimą.
- Šios T ląstelės aktyviai dauginosi ir buvo nukreiptos tiesiai į odą, tai reiškia, kad jos tikslingai plaukė į pažeistas vietas ir palaikė lėtinį uždegimą.
Tyrimo išvada: galvos ir kaklo tipo atopinis dermatitas yra specifinis imunologinis odos endotipas, kuriame Malassezia grybas sukelia 2 tipo imuninį atsaką, vedantį į lėtinį odos uždegimą. Tai nėra tiesiog išorinis dirginimas, tai giliai biologiškai pagrįstas procesas.
Dar vienas svarbus atradimas: nors Malassezia furfur ant odos randama nedideliais kiekiais (daugiau vyrauja kitos rūšys, tokios kaip M. restricta ir M. globosa), reakcija į M. furfur baltymus yra labai stipri dėl kryžminės reaktyvumo, tai reiškia, kad antikūnai, atsiradę prieš vieną Malassezia rūšį, geba atpažinti ir kitas rūšis.
Ankstesni tarptautiniai tyrimai patvirtina šiuos atradimus. Sisteminė apžvalga, apėmusi 840 pacientų, parodė, kad net 79 procentai galvos ir kaklo tipo atopinio dermatito pacientų turėjo Malassezia specifinių IgE antikūnų. Tai rodo, kad šis ryšys tarp grybo ir ligos yra labai stiprus ir konsistentiškas.
Kada įtarti, kad Malassezia yra simptomų priežastis?
Dermatologai ir alergologai pabrėžia keturis pagrindinius požymius, leidžiančius įtarti, kad būtent Malassezia jautrinimas vaidina pagrindinį vaidmenį:
Pirmas: vieta – jei egzema ar uždegimas ypač ryškus veide, kakle, galvos odoje ar viršutinėje krūtinės ir nugaros dalyje, tai jau yra pirmasis ženklas. Šios vietos sutampa su tuo, kur Malassezia labiausiai mėgsta gyventi.
Antras: amžius, kada prasidėjo – galvos ir kaklo atopinis dermatitas dažniausiai prasideda paauglystėje arba jauniems suaugusiems. Jei vaikystėje turėjote atopinę egzemą kituose kūno regionuose, o paauglystėje ar jaunystėje simptomai persikėlė į veidą ir kaklą, tai labai tipiškas šio atopinio dermatito formos įtarimas.
Trečias: atsparumas įprastiniam gydymui – jei kortikosteroidiniai (hormoniniai) tepalai ar drėkinamieji kremai teikia tik trumpalaikį palengvėjimą, jei gydymas, kuris padeda kitiems atopinio dermatito pacientams, Jums neveikia arba veikia silpnai, galbūt tikroji problema yra Malassezia, kuri nėra gydoma.
Ketvirtas: kitos atopinės ligos – jei turite arba turėjote alerginę astmą, alerginį rinitą (šienligę) ar maisto alergijų, Jūsų imuninė sistema jau yra linkusi į 2 tipo uždegimines reakcijas. Tokiems asmenims Malassezia jautrinimas yra reikšmingai dažnesnis.
Jei atpažįstate šiuos požymius, kreipkitės į dermatologą arba alergologą. Klinikose jau atliekami specifiniai tyrimai, galintys patvirtinti Malassezia jautrinimą ir padėti pasirinkti tinkamiausią gydymą.
Ką daryti: šiuolaikinės atopinio dermatito gydymo galimybės
Gera žinia ta, kad galvos ir kaklo atopinis dermatitas, ypač kai jis susijęs su Malassezia, yra sėkmingai gydoma būklė. Svarbu tik, kad gydymas būtų teisingai parinktas.
Priešgrybeliniai vaistai
Keliuose kontroliuotuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad priešgrybeliniai (antifunginiai) vaistai reikšmingai pagerina galvos ir kaklo tipo atopinio dermatito eigą. Tai patvirtina, kad Malassezia tikrai yra ne šalutinis, o centrinis šios atopinio dermatito formos sukėlėjas.
Priešgrybeliniai šampūnai ir kremai gali padėti sumažinti Malassezia grybelio kiekį ant odos paviršiaus. Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti geriamąjį antifunginį gydymą. Ilgalaikis ar periodinis profilaktinis gydymas gali padėti išvengti atkryčių.
Biologinis gydymas
Sunkiais atvejais šiuolaikinė medicina siūlo biologinius vaistus, veikiančius tiesiogiai prieš uždegimą skatinančias molekules. Vienas iš jų, dupilumabas, blokuoja 2 tipo imuninį atsaką ir gali labai efektyviai padėti. Tačiau svarbu žinoti, kad dalis pacientų, pradėjusių biologinį gydymą dupilumabų, gali patirti paradoksalų galvos ir kaklo srities paraudimą. Tyrimai rodo, kad tai irgi susiję su Malassezia jautrinimu, todėl tokiais atvejais papildomas priešgrybelinis gydymas gali padėti.
JAK inhibitoriai
Naujos kartos uždegimą slopinantys vaistai, vadinami JAK inhibitoriais, taip pat rodo gerą veiksmingumą galvos ir kaklo tipo atopinio dermatito atveju, įskaitant ir tuos pacientus, kuriems biologinis gydymas sukelė nepageidaujamą veido paraudimą.
Odos priežiūra ir profilaktika
Nors vaistai yra svarbūs, tinkama kasdienė odos priežiūra lieka pagrindu. Reguliarus drėkinimas, žinomų provokuojančių veiksnių vengimas, švelnūs plaukų priežiūros produktai be stiprių kvapnių medžiagų, tinkami galvos odos šampūnai. Visa tai kartu su medikamentiniu gydymu sudaro geriausią ligos valdymo strategiją.
Mokslas aiškiai rodo: ilgalaikis Malassezia kiekio mažinimas ant odos gali sumažinti būtinybę sisteminio gydymo, o sunkesniais atvejais padidinti kitų gydymo metodų veiksmingumą.
Šiandien egzistuoja specifiniai tyrimai, galintys patvirtinti Malassezia jautrinimą ir padėti pasirinkti tinkamiausią gydymą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Malassezia grybelis užkrečiamas?
Ne. Malassezia grybelis yra normali žmogaus odos mikrofloros dalis. Beveik visi žmonės jo turi ant odos. Problema kyla ne dėl grybo buvimo, o dėl individualaus imuninės sistemos atsako į jį.
Ar galvos ir kaklo tipo atopinis dermatitas yra genetinė liga?
Yra genetinis polinkis į atopines ligas apskritai. Jei tėvai ar broliai ir seserys serga atopine egzema, astma ar alerginiu rinitu, rizika susirgti yra didesnė. Tačiau genai nėra nuosprendis: tinkamas gydymas ir profilaktika leidžia labai efektyviai valdyti ligą.
Ar liga praeis savaime?
Kai kuriais atvejais simptomai susilpnėja amžiui bėgant, tačiau dažniau atopinis dermatitas reikalauja aktyvaus valdymo. Be gydymo liga gali progresuoti ir apsunkinti gyvenimo kokybę. Laiku pradėtas gydymas yra geriausias būdas užkirsti kelią komplikacijoms.
Ar reikia vengti tam tikro maisto?
Maisto alergijos ir atopinis dermatitas gali egzistuoti kartu, tačiau alerginės ligos nėra pagrindinis veiksnys sukeliantis atopinį dermatitą, dauguma atopinio dermatito pacientų neturi alerginių ligų, maistas tiesiogiai nesukelia galvos ir kaklo atopinio dermatito. Jei įtariate, kad tam tikras maistas pablogina simptomus, apie tai pasikalbėkite su gydytoju.
Ar stresas veikia ligos eigą?
Taip. Psichologinis stresas gali suaktyvinti imuninę sistemą ir provokuoti atopinio dermatito paūmėjimus. Streso valdymo technikos, pakankamas miegas ir psichologinė sveikata yra svarbi kompleksinio gydymo dalis.
Kodėl verta kreiptis į specialistą šiandien?
Galvos ir kaklo atopinis dermatitas yra viena iš labiausiai paveikiančių gyvenimo kokybę ligos formų. Tyrimo duomenys rodo, kad dėl pastovaus niežulio ir matomų pažeidimų ant veido bei kaklo pacientai patiria daugiau psichologinės naštos nei tie, kurių liga lokalizuota kitose kūno vietose.
Tačiau šiandien medicina turi daugiau įrankių nei bet kada anksčiau. Naujausias tyrimas, paskelbtas 2026 metais, ne tik patvirtino Malassezia svarbą šioje ligos formoje, bet ir atskleidė konkrečius imunologinius mechanizmus, kurie tampa taikiniais naujoms terapijoms.
Specializuota alergologinė ir dermatologinė pagalba leidžia atlikti tikslinius tyrimus, nustatyti ar turite Malassezia specifinius IgE antikūnus, ir parinkti individualiai pritaikytą gydymą, kuris yra nutaikytas į tikrąją jūsų simptomų priežastį, o ne tik juos slopina laikinai.
Jei atpažįstate aprašytus simptomus, kreipkitės dėl konsultacijos. Kuo anksčiau nustatoma tiksli ligos forma, tuo efektyvesnis gydymas ir tuo geresnė gyvenimo kokybė.
Naujausi straipsniai:
Literatūra:
I.Suhrkamp, T.Heidland, C.Saft, et al., “Malassezia-Induced Type 2 Immunity in Head Neck Shoulder Type Atopic Dermatitis,” Allergy (2026): 1–4, https://doi.org/10.1111/all.70302.
See Tow HX, Yew YW. Malassezia specific IgE in head and neck dermatitis of eczema: A systematic review & meta-analysis. Exp Dermatol. 2024 Jun;33(6):e15108. doi: 10.1111/exd.15108. PMID: 38855891.
Chong, A.C., Navarro-Triviño, F.J., Su, M. et al. Fungal Head and Neck Dermatitis: Current Understanding and Management. Clinic Rev Allerg Immunol 66, 363–375 (2024). https://doi.org/10.1007/s12016-024-09000-7
Langan SM, Irvine AD, Weidinger S. Atopic dermatitis. Lancet. 2020 Aug 1;396(10247):345-360. doi: 10.1016/S0140-6736(20)31286-1. Erratum in: Lancet. 2020 Sep 12;396(10253):758. doi: 10.1016/S0140-6736(20)31825-0. PMID: 32738956.
Darabi K, Hostetler SG, Bechtel MA, Zirwas M. The role of Malassezia in atopic dermatitis affecting the head and neck of adults. J Am Acad Dermatol. 2009 Jan;60(1):125-36. doi: 10.1016/j.jaad.2008.07.058. Epub 2008 Oct 1. PMID: 18834647.