Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė Gabija Brusokienė
Kvėpavimo takų infekcijos
Kvėpavimo takų infekcijos paveikia nosį, gerklę, kvėpavimo takus ir kartais plaučius. Vaikams jos yra labai dažnos, o daugumą jų sukelia virusai, todėl antibiotikų dažniausiai nereikia. Tėvams svarbiausia ne tik žinoti, kaip palengvinti simptomus namuose, bet ir atpažinti požymius, rodančius, kad vaikui reikia gydytojo apžiūros ar skubios pagalbos.
Pavasarinės kvėpavimo takų infekcijos vaikams
Dažniausia situacija pavasarį yra paprastas peršalimas. Jam būdinga sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, gerklės perštėjimas ar skausmas ir kosulys. Peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o nosies išskyros po kelių dienų gali tapti tirštesnės ar pakeisti spalvą. Vien tai dar nereiškia, kad vaikui reikia antibiotikų.
Kita svarbi infekcija yra gripas. Jis dažniau prasideda staigiau, vaikas jaučiasi blogiau, būna karščiavimas, kosulys, galvos ar raumenų skausmai, didesnis nuovargis. Vaikams gripas kartais gali pasireikšti ir vėmimu ar viduriavimu.
Mažesniems vaikams, ypač kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, svarbus bronchiolitas. Jis dažniausiai prasideda kaip sloga, bet po kelių dienų gali atsirasti dažnesnis kvėpavimas, švokštimas, sunkesnis maitinimasis ar gėrimas. Bronchiolito simptomai dažnai būna stipriausi 3-5 ligos dieną, o kosulys gali užsitęsti apie 3 savaites.
Rečiau, bet rimčiau tenka galvoti apie plaučių uždegimą. Jį galima įtarti tada, kai vaikas karščiuoja, daug kosėja, kvėpuoja greičiau arba sunkiau, atrodo vangus, skundžiasi krūtinės skausmu ar yra per silpnas normaliai gerti ir valgyti.
Kada galima stebėti namuose
Jei vaikas turi slogą, lengvą ar vidutinį kosulį, truputį skauda gerklę, temperatūra nėra aukšta ir jis vis dar pakankamai geria, šlapinasi, reaguoja į aplinką ir bent iš dalies išlieka aktyvus, dažniausiai galima pradėti nuo stebėjimo namuose. Dauguma nekomplikuotų pavasarinių kvėpavimo takų infekcijų vaikams praeina savaime. Peršalimo simptomai dažniausiai trunka apie 5-10 dienų, tačiau sloga ir kosulys gali tęstis iki 10-14 dienų, o pats kosulys kartais užsitęsia ir iki 3-4 savaičių.
Kokie požymiai rodo, kad reikia gydytojo pediatro
Peršalimo simptomai nepraeina ar blogėja?
Į šeimos gydytoją ar vaikų ligų gydytoją pediatrą verta kreiptis, jeigu:
- temperatūra laikosi ilgiau nei kelias dienas;
- simptomai nepagerėja per 10 dienų;
- vaikas gėrėja trumpam, bet po to vėl ryškiai pablogėja;
- kosulys labai vargina arba tęsiasi ilgiau nei 3 savaites;
- vaikas pradeda blogiau gerti, mažiau šlapinasi, tampa neįprastai irzlus ar vangus;
- atsiranda ausies skausmas;
- tėvams kyla pagrįstas nerimas, kad ligos eiga nėra įprasta.
Tai požymiai, kurie dažnai reiškia, kad vaiką verta apžiūrėti gydytojui gyvai.
Kada reikia skubios pagalbos
Yra požymių, prie kurių delsti nereikėtų. Skubios pagalbos reikia, jei:
- vaikas kvėpuoja greitai ar sunkiai;
- matyti krūtinės įtraukimai kvėpuojant;
- plečiasi nosies sparneliai, girdisi stenėjimas ar kvėpavimo pauzės;
- melsvėja lūpos ar veidas;
- vaikas beveik negeria, nesišlapina, verkia be ašarų ar labai sausos lūpos;
- jis sunkiai pažadinamas, vangus, nereaguoja kaip įprastai;
- kūdikiui iki 3 mėnesių pakyla 38 laipsnių ar aukštesnė temperatūra.
Būtent kvėpavimo pasunkėjimas ir blogas gėrimas yra vieni svarbiausių pavojaus signalų vaikams.
ImunoTera skubiai konsultuojantys vaikų ligų gydytojai pediatrai:
Kaip padėti vaikui namuose
Gydant daugumą virusinių infekcijų svarbiausias yra palaikomasis gydymas. Reikia ne stipresnių vaistų, o kantraus simptominio palengvinimo.
Dažniausiai prie infekcijų padeda šie dalykai
- pakankamas skysčių kiekis;
- poilsis;
- paracetamolis arba ibuprofenas karščiavimui ar skausmui mažinti pagal vaiko amžių ir svorį;
- jūros druskos tirpalai ar purškalai į nosį;
- mažiems vaikams nosies gleivių pašalinimas siurbtuku;
- švarus vėsios dulksnos drėkintuvas arba drėgnesnis kambario oras;
- medus nuo kosulio vaikams nuo 1 metų.
Svarbu prisiminti, kad kūdikiams ir mažiems vaikams užgulta nosis labai greitai apsunkina valgymą ir gėrimą, todėl paprasti nosies plovimai kartais padeda labiau nei tikimasi.
Ko nereikėtų daryti vaikui sergant infekcija
Antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikia peršalimui, daugumai kosulių ir daugumai ūminių bronchitų. Jie skiriami tik tada, kai gydytojas įtaria bakterinę infekciją, pavyzdžiui, dalį plaučių uždegimų ar kitą aiškų bakterinį židinį.
Vaikams nereikėtų duoti aspirino, nes virusinių ligų metu jis siejamas su Rėjaus sindromu. Taip pat be gydytojo rekomendacijos nereikėtų duoti įprastų peršalimo ir kosulio sirupų mažiems vaikams, ypač jaunesniems nei 6 metų, nes nauda ribota, o nepageidaujamas poveikis galimas.
Bronchiolitas taip pat dažniausiai gydomas palaikomai. Jam įprastai nerekomenduojami antibiotikai, salbutamolis ar steroidai vien dėl pačios bronchiolito diagnozės.
Kaip sumažinti vaikui riziką susirgti
Didžiausią naudą duoda paprastos, bet nuosekliai taikomos priemonės:
- rankų plovimas muilu ir vandeniu apie 20 sekundžių;
- kosėjimas ir čiaudėjimas į alkūnę ar servetėlę;
- sergant likti namuose ir vengti artimo kontakto;
- dažnai liečiamų paviršių valymas;
- pakankamas miegas ir nerūkanti aplinka;
- skiepai pagal amžių ir rekomendacijas.
Vaikams ypač svarbūs sezoninio gripo skiepai nuo 6 mėnesių amžiaus, taip pat rutiniai skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, Hib (B tipo Haemophilus influenzae) ir kokliušo. Nėštumo metu skiriama Tdap vakcina (kombinuotas skiepas, nuo trijų pavojingų bakterinių infekcijų: stabligės, difterijos ir kokliušo) ir RSV (respiracinio sincitinio viruso) vakcina padeda apsaugoti naujagimį nuo kokliušo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Taip pat kūdikiams nuo gimimo iki 8 mėnesių amžiaus, gimusiems RSV sezono metu arba pirmąjį RSV sezoną, galima skirti RSV monokloninius antikūnus – vienkartinė injekcija, kuri apsaugo nuo sunkių RSV infekcijų visam sezonui. Jei mama buvo paskiepyta RSV vakcina nėštumo metu (32-36 savaitę), daugumai kūdikių monokloninių antikūnų skirti nereikia, išskyrus tuos, kurie gimė per 14 dienų po motinos vakcinacijos. Tyrimai rodo, kad šios injekcijos sumažina RSV hospitalizacijų riziką iki 80–90%.
Skubi pagalba, kai karščiuoja vaikas teikiama ImunoTera, Santaros g. 5, Vilniuje:
Kuo pavasaris yra išskirtinis
Pavasarį tėvams kartais sunkiau suprasti, ar vaikas serga infekcija, ar prasidėjo alergija. Alergijai labiau būdingas nosies ir akių niežėjimas, čiaudulys, vandeninga sloga ir paraudusios, ašarojančios akys. Infekcijai dažniau būdinga bendra blogesnė savijauta, gerklės skausmas, karščiavimas ar vėliau atsirandantis kosulys. Vis dėlto šios būklės gali persidengti, todėl užsitęsus ar stiprėjant simptomams verta pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu.
Svarbiausia žinutė tėvams
Dauguma vaikų kvėpavimo takų infekcijų praeina savaime ir joms reikia ne antibiotikų, o laiko, skysčių, nosies priežiūros ir stebėjimo. Tačiau jei vaikui darosi sunku kvėpuoti, jis blogai geria, tampa vangus ar labai mažas kūdikis pradeda karščiuoti, delsti nereikėtų.
Naujausi straipsniai:
Literatūra:
Epidemiological Characteristics of Common Respiratory Pathogens in Children. Lv G, Shi L, Liu Y, Sun X, Mu K. Scientific Reports. 2024;14(1):16299. doi:10.1038/s41598-024-65006-3.
Respiratory Virus Detections in Children Presenting to an Australian Paediatric Referral Hospital Pre-Covid-19 Pandemic, January 2014 to December 2019. Burrell R, Saravanos GL, Kesson A, et al. PloS One. 2025;20(1):e0313504. doi:10.1371/journal.pone.0313504.
Epidemiological Characteristics of Six Common Respiratory Pathogen Infections in Children. Tang Z, Fan H, Tian Y, Lv Q. Microbiology Spectrum. 2025;13(7):e0007925. doi:10.1128/spectrum.00079-25.
Prevalence of Six Respiratory Pathogens Among Children in Chengdu, China: A Multiplex PCR-based Detection Study. Liu C, Li J, Deng Y, et al. Frontiers in Cellular and Infection Microbiology. 2025;15:1690701. doi:10.3389/fcimb.2025.1690701.
Viral Respiratory Infections Diagnosed by Multiplex Polymerase Chain Reaction in Pediatric Patients. Appak Ö, Duman M, Belet N, Sayiner AA. Journal of Medical Virology. 2019;91(5):731-737. doi:10.1002/jmv.25379.
Comparison of Common Human Respiratory Pathogens Among Hospitalized Children Aged ≤ 6 Years in Hainan Island, China, During Spring and Early Summer in 2019-2021. Mai W, Ren Y, Tian X, et al. Journal of Medical Virology. 2023;95(4):e28692. doi:10.1002/jmv.28692.
Comparative Analysis of Symptomatology in Hospitalized Children With RSV, COVID-19, and Influenza Infections. Balas WM, Śliwczyński A, Olszewski P, Gołębiak I, Sybilski AJ. Medical Science Monitor : International Medical Journal of Experimental and Clinical Research. 2023;29:e941229. doi:10.12659/MSM.941229.
Clinical Characteristics of Paediatric RSV, Influenza, and SARS-CoV-2 Infections: Insights From Three Consecutive Seasons. Balas W, Balas K, Gancarczyk M, et al. Viruses. 2025;17(11):1403. doi:10.3390/v17111403.
Burden, Seasonal Pattern and Symptomatology of Acute Respiratory Illnesses With Different Viral Aetiologies in Children Presenting at Outpatient Clinics in Hong Kong. Wei L, Chan KH, Ip DK, et al. Clinical Microbiology and Infection : The Official Publication of the European Society of Clinical Microbiology and Infectious Diseases. 2015;21(9):861-6. doi:10.1016/j.cmi.2015.05.027.
Viral Bronchiolitis. Florin TA, Plint AC, Zorc JJ. Lancet (London, England). 2017;389(10065):211-224. doi:10.1016/S0140-6736(16)30951-5.
Bronchiolitis. Dalziel SR, Haskell L, O’Brien S, et al. Lancet (London, England). 2022;400(10349):392-406. doi:10.1016/S0140-6736(22)01016-9.
Can We Distinguish Respiratory Viral Infections Based on Clinical Features? A Prospective Pediatric Cohort Compared to Systematic Literature Review. Ma X, Conrad T, Alchikh M, et al. Reviews in Medical Virology. 2018;28(5):e1997. doi:10.1002/rmv.1997.
Community-Acquired Pneumonia in Children: Rapid Evidence Review. Smith DK, Kuckel DP, Recidoro AM. American Family Physician. 2021;104(6):618-625.
Treatment of the Common Cold. DeGeorge KC, Ring DJ, Dalrymple SN. American Family Physician. 2019;100(5):281-289.
Antibiotic Use in Acute Upper Respiratory Tract Infections. Sur DKC, Plesa ML. American Family Physician. 2022;106(6):628-636.
Systematic Review of Evidence-Based Guidelines on Medication Therapy for Upper Respiratory Tract Infection in Children With AGREE Instrument. Zeng L, Zhang L, Hu Z, et al. PloS One. 2014;9(2):e87711. doi:10.1371/journal.pone.0087711.
Antibiotics for the Common Cold and Acute Purulent Rhinitis. Kenealy T, Arroll B. The Cochrane Database of Systematic Reviews. 2025;11:CD000247. doi:10.1002/14651858.CD000247.pub4.
Recommendations for Treatment of Childhood Non-Severe Pneumonia. Grant GB, Campbell H, Dowell SF, et al. The Lancet. Infectious Diseases. 2009;9(3):185-96. doi:10.1016/S1473-3099(09)70044-1.
Effectiveness of β-Lactam Monotherapy vs Macrolide Combination Therapy for Children Hospitalized With Pneumonia. Williams DJ, Edwards KM, Self WH, et al. JAMA Pediatrics. 2017;171(12):1184-1191. doi:10.1001/jamapediatrics.2017.3225.
Respiratory Infections in Children: An Appropriateness Study of When Parents Should Home Care or Seek Medical Help. Newbould L, Campbell SM, Edwards G, et al. The British Journal of General Practice : The Journal of the Royal College of General Practitioners. 2021;71(703):e140-e147. doi:10.3399/bjgp20X713933.
Duration of Symptoms of Respiratory Tract Infections in Children: Systematic Review. Thompson M, Vodicka TA, Blair PS, et al. BMJ (Clinical Research Ed.). 2013;347:f7027. doi:10.1136/bmj.f7027.
Viral Bronchiolitis in Children. Meissner HC. The New England Journal of Medicine. 2016;374(1):62-72. doi:10.1056/NEJMra1413456.
The Management of Community-Acquired Pneumonia in Infants and Children Older Than 3 Months of Age: Clinical Practice Guidelines by the Pediatric Infectious Diseases Society and the Infectious Diseases Society of America. Bradley JS, Byington CL, Shah SS, et al. Clinical Infectious Diseases : An Official Publication of the Infectious Diseases Society of America. 2011;53(7):e25-76. doi:10.1093/cid/cir531.