Gydytojo alergologo konsultacijos metu išklausomi paciento ar jo atstovų išsakomi nusiskundimai, patikslinamas simptomų pobūdis, trukmė ir galimas ryšys su alergenais. Taip pat renkama gyvenimo ir šeimos anamnezė, galinti turėti įtakos alerginių simptomų atsiradimui ar jų eigai.
Apklausus pacientą atliekama apžiūra, atsižvelgiant į išsakytus skundus. Įvertinęs apklausos ir apžiūros duomenis, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas arba gydytojas vaikų alergologas sprendžia dėl tolimesnių veiksmų – diagnozės patikslinimo ar tinkamiausio gydymo metodo parinkimo.
Alerginiai tyrimai (ar kiti reikalingi tyrimai) dažniausiai atliekami konsultacijos metu. Vis dėlto, jei tyrimams reikalingas specialus pasiruošimas arba tam tikru metu yra paūmėjusios paciento ligos, tyrimų atlikimas gali būti numatytas kitu paskirtu laiku. Atlikti tyrimai leidžia gydytojui pateikti tikslias rekomendacijas, kaip išvengti kontakto su alergenais, patarti dėl mitybos ar aplinkos veiksnių valdymo bei kartu su pacientu sudaryti individualų gydymo planą.
Odos dūrio mėginiai – tai alerginiai tyrimai, atliekami siekiant nustatyti greitojo tipo įsijautrinimą tam tikram alergenui (maisto, vaistų ar įkvepiamajam). Tai dažniausiai pasirenkamas pirmo pasirinkimo tyrimas, nes sukelia minimalų diskomfortą, yra greitas ir labai jautrus.
Šie mėginiai gali būti atliekami su alergenais, kurie nėra komerciškai prieinami, o aukštas bendras imunoglobulino E (IgE) lygis neturi įtakos tyrimo rezultatams. Paprastai odos dūrio mėginiai atliekami pirminės arba pakartotinės konsultacijos metu, o rezultatai įvertinami po 15 minučių.
Odos lopo mėginiai skirti nustatyti lėtojo tipo alergiją, pavyzdžiui, maistui, cheminėms ar odontologijoje naudojamoms medžiagoms. Šie mėginiai dažniausiai užklijuojami pirminės arba pakartotinės konsultacijos metu.
Kadangi svarbu tiksliai įvertinti mėginių reakcijas tam tikrais laiko intervalais, mėginiai klijuojami:
pirmadieniais (vertinami trečiadienį ir ketvirtadienį),
antradieniais (vertinami ketvirtadienį ir penktadienį),
penktadieniais (vertinami sekmadienį ir pirmadienį).
Jei konsultacija vyko kitomis savaitės dienomis, pacientui paskiriamas papildomas laikas mėginiams užklijuoti. Mėginių įvertinimui ir rezultatų aptarimui skiriama pakartotinė konsultacija.
Įodiniai mėginiai – tai vieni jautriausių alerginių tyrimų, taikomų nustatant alergiją vaistams. Jie leidžia diagnozuoti tiek greitojo, tiek lėtojo tipo įsijautrinimą konkrečiam vaistui.
Teigiamas įodinių mėginių rezultatas gali padėti išvengti vaistų provokacinių mėginių, kurie užtrunka ilgiau ir gali būti pavojingesni pacientams, patyrusiems sunkias alergines reakcijas. Kadangi šiems tyrimams reikalingas specialus pasiruošimas, dažniausiai jų atlikimui skiriamas papildomas laikas ir numatoma pakartotinė konsultacija rezultatų aptarimui.
Alergijos gydymas imunoterapija – tai vienintelis moksliškai pagrįstas gydymo metodas, galintis paveikti pačią alergijos priežastį, o ne tik palengvinti simptomus. Alergenų specifinė imunoterapija palaipsniui pripratina imuninę sistemą prie alergeno ir padeda išugdyti ilgalaikę toleranciją tokiems alergenams kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės ar naminių gyvūnų alergenai.
Gydymas pradedamas tiksliai nustačius, kuris alergeno baltymas sukelia didžiausią jautrumą. Tam dažnai pasitelkiama molekulinė diagnostika (pvz., Alex2, Alex Air/Food tyrimai), leidžianti identifikuoti ne tik patį alergeną, bet ir konkretų baltymą, atsakingą už alergines reakcijas. Remiantis šiais duomenimis parenkamas individualiai pacientui pritaikytas alergenų ekstraktas, vartojamas tol, kol pasiekiama imuninė tolerancija.
Alergenų specifinė imunoterapija gali būti taikoma:
poliežuviniu būdu – lašai po liežuviu, pradedant gydytojo priežiūroje ir tęsiant kasdien namuose;
poodiniu būdu – reguliarios injekcijos į poodį pagal individualų terapinį planą (dažniausiai kas 4–6 savaites).
Abu metodai yra vienodai veiksmingi, todėl pacientas gali pasirinkti jam patogiausią. Gydymo metu numatomi periodiniai vizitai kas 3-6 mėnesius arba nuotolinės konsultacijos, kurių metu vertinami rezultatai ir, jei reikia, koreguojamas gydymo planas.
Alergenų specifinė imunoterapija taikoma jau daugiau nei 100 metų, yra saugi ir dažniausiai gali būti skiriama nuo 5 metų amžiaus.
Klinikoje „ImunoTera“ rasite bene didžiausią alerginių ir imunologinių tyrimų pasirinkimą Lietuvoje. Štai keletas iš jų:
Visą mūsų teikiamų paslaugų sąrašą su kainomis rasite čia.
Kiekvieno paciento atvejis yra unikalus, todėl sprendžiama individualiai, koks ištyrimo metodas būtų tinkamiausias, išskyrus nosies provokacinius mėginius – jie nėra atliekami vaikams iki 5 metų dėl procedūros atlikimo niuansų.
Tyrimo metu ant dilbio odos užlašinami alergenų lašeliai ir pro juos oda lengvai įduriama specialia adatėle, kad alergenai prasiskverbtų į paviršinį odos sluoksnį. Atlikus tyrimą, rezultatų reikės palaukti 15 minučių. Jei esate įsijautrinę kuriam nors iš tirtų alergenų, odos dūrio vietoje pasireikš paraudimas, paburkimas ir niežulys, venkite kasytis tyrimo vietą, nes tai gali iškreipti tyrimo rezultatus.
Yra daug skirtingų alerginių tyrimų, kurie turi savų pranašumų, odos dūrio mėginiai dažnai pasirenkami kaip pirmo pasirinkimo tyrimas, dėl to, kad yra:
Paprastai prieš atliekant įodinius mėginius, pirmiausia atliekami odos dūrio mėginiai. Jei jų rezultatai yra neigiami, į odą suleidžiama nedidelė fiziologinio tirpalo ir specialiai paruošto vaistinio preparato dozė, kad susidarytų nedidelė papulė (pakilimas), kuri pažymima specialiu rašikliu. Atlikus tyrimą, rezultatų reikės palaukti 20 minučių. Jei esate įsijautrinę kuriam nors iš tirtų alergenų, įodinio mėginio vietoje pasireikš paraudimas, o paburkimas išplis. Venkite kasytis tyrimo vietą, nes tai gali iškreipti rezultatus. Po mėginio atlikimo Jūsų bus paprašyta dar valandą laiko likti gydymo įstaigoje dėl galimų alerginių reakcijų stebėjimo.
Įodiniai mėginiai yra saugi procedūra, atliekama tik prižiūrint medicinos personalui.
Yra daug skirtingų alerginių tyrimų, kurie turi savų pranašumų, tačiau odos lopo mėginiai yra vienintelis alerginis odos tyrimas leidžiantis nustatyti lėto tipo įsijautrinimą maisto arba cheminiam alergenui.
Odos lopo mėginiai yra labai saugi procedūra, atliekama tik prižiūrint medicinos personalui.
Nosies provokaciniai mėginiai yra saugi procedūra, atliekama tik prižiūrint medicinos personalui.
Alergenams specifinės imunoterapijos nauda paprastai pastebima jau pabaigus pirmuosius gydymo metus, tačiau ilgalaikiam efektui užtikrinti reikalingas pilnas gydymo kursas. Apie 80 proc. pacientų, kuriems taikoma alergenų imunoterapija, patiria reikšmingą alergijos simptomų pagerėjimą, tačiau šio gydymo efektyvumas priklauso nuo įvairių dedamųjų, tokių kaip alergenų preparato sudėtis, paciento įsijautrinimo alergenams profilis ir kitų. Įrodyta, kad alergenų imunoterapija žiedadulkėmis sumažina astmos išsivystymo tikimybę. Gydytojas vaikų alergologas arba alergologas ir klinikinis imunologas aptars šio metodo tinkamumą ir galima efektyvumą konkrečiai Jūsų klinikinei situacijai.
Alergenams specifinė imunoterapija yra laikoma saugiu gydymu, tačiau, kaip ir bet kuris kitas gydymas, ji gali turėti šalutinį poveikį. Poliežuvinė imunoterapija retu atveju yra susijusi su vietinėmis reakcijomis – burnos niežuliu, lūpų patinimu, pykinimu, pilvo skausmu, o sunkios alerginės reakcijos pasitaiko tik apie 11 iš 1 milijardo dozių panaudojimo atvejų. Poodinės imunoterapijos metu dažniausios pašalinės reakcijos yra paraudimas, patinimas injekcijos vietoje, o išplitusių alerginių reakcijų rizika taip pat nedidelė, maždaug 1 iš 2,5 milijono injekcijų. Pacientus rekomenduojama stebėti po injekcijos pusvalandį, tam, kad išsivysčius alerginiams simptomams juos galima būtų suvaldyti. Stebint sunkius ar užsitęsusius šalutinius poveikius alergenų imunoterapija nutraukiama, tačiau tokių pacientų yra mažuma.
Alergenams specifinė imunoterapija yra neatliekama vaikams iki 5 metų amžiaus, pacientams sergantiems sunkia, nekontroliuojama astma, aktyviais sisteminiais autoimuniniais, onkologiniais susirgimais ir nepradedama nėštumo metu. Kitos būklės, kurioms esant imunoterapija gali būti neatliekama, yra dalinai kontroliuojama astma, sunkios širdies ir kraujagyslių ligos, autoimuninės ligos, sunkios psichinės ligos, imunodeficitai, buvę sunkios reakcijos nuo alergenų imunoterapijos, tam tikrų vaistų naudojimas. Jei vartojate vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis arba nesate tikri dėl Jūsų gretutinių susirgimų praneškite gydytojui ir jis įvertins ar gydymas alergenų imunoterapija Jums yra tinkamas.
Spirometrija – tai vienas pagrindinių ir dažniausiai atliekamų kvėpavimo funkcijos tyrimų, leidžiantis objektyviai įvertinti, kaip veikia paciento plaučiai. Tyrimo metu matuojamas įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekis bei oro srauto greitis – tai padeda nustatyti, kiek oro žmogus gali įkvėpti ir iškvėpti, bei kaip greitai šis procesas vyksta. Remiantis šiais duomenimis galima įvertinti bendrą plaučių tūrį, bronchų praeinamumą bei galimus kvėpavimo takų susiaurėjimus ar obstrukcijas.
Spirometrijos tyrimas dažniausiai skiriamas pacientams, kurie skundžiasi dusuliu, užsitęsusiu kosuliu, švokštimu ar spaudimu krūtinėje. Jis ypač svarbus diagnozuojant ir stebint lėtines plaučių ligas, tokias kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Taip pat spirometrija naudojama gydymo veiksmingumui stebėti bei ieškant ilgalaikio kvėpavimo sutrikimų priežasčių.
Dėl savo tikslumo, objektyvumo ir neinvazyvaus pobūdžio šis tyrimas plačiai taikomas alergologų ir pulmonologų praktikoje.
Spirometrijos tyrimo metu nosis užspaudžiama specialiu spaustuku, o pacientas kvėpuoja per kandiklį – iš pradžių ramiai, vėliau atliekamas gilus įkvėpimas ir stiprus, greitas iškvėpimas. Procedūra trunka apie 10 minučių ir paprastai kartojama kelis kartus, kad gauti patikimus duomenis. Jei nustatomi kvėpavimo funkcijos sutrikimai, tyrimas pakartojamas po 15 minučių, prieš tai įkvėpus bronchus plečiančių vaistų. Tokiu būdu įvertinamas vaistų poveikis ir tikslinama diagnozė.
Spirometrija yra neskausmingas ir saugus tyrimo metodas, kuris nesukelia ilgalaikių nepageidaujamų reakcijų. Visgi, kai kuriems pacientams procedūros metu gali pasireikšti trumpalaikis diskomfortas, ypač dėl intensyvaus kvėpavimo pastangų. Dažniausiai pasitaikantys pojūčiai – trumpas dusulys, kosulys, spaudimo jausmas krūtinėje ar galvos svaigimas. Šie simptomai paprastai yra laikini ir praeina netrukus po tyrimo pabaigos. Jei pacientas jaučia stipresnį negalavimą, tyrimas nutraukiamas, o jo metu visada yra užtikrinamas medicininis stebėjimas.
Viskas priklauso nuo Jūsų turimo sveikatos draudimo paketo. Todėl rekomenduojame pasiteirauti savo draudimo eksperto ar Jums reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos pagal Jūsų draudimo sutartį bus apmokėtos. Jei turite daugiau klausimų – susisiekite, mielai į juos atsakysime.
Atsiliepimų rinkimo ir skelbimo taisykles rasite čia.
