Buitiniai valikliai ir jų vaidmuo kūdikių, vaikų ir suaugusių sveikatai
2025-10-01Buitiniai valikliai ir jų vaidmuo kūdikių, vaikų ir suaugusių sveikatai
2025-10-01Kontaktinė alergija odontologijoje: pacientų ir specialistų kasdienybė, apie kurią kalbama per retai
Straipsnį ruošė „ImunoTera” medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos
rezidentė Gabija Brusokienė (Biliūtė)
Kasdien odontologinėje praktikoje naudojama daugybė medžiagų – nuo plombų ir protezų iki pirštinių, cementų, dezinfektantų ar ortodontinių kapų. Didžioji jų dalis pacientams ir specialistams nesukelia jokių problemų. Vis dėlto, daliai žmonių šios medžiagos tampa sveikatos sutrikimų priežastimi – pasireiškia odos ar burnos gleivinės uždegimu, niežuliu, diskomfortu ar net sisteminiais simptomais.
Nors kontaktinė alergija odontologinėms priemonėms vis dar laikoma reta diagnoze, praktika rodo, kad dėl reakcijų į odontologines medžiagas kreipiasi vis daugiau pacientų. Dalis atsirandančių simptomų – neatpažįstami arba priskiriami „normaliai pooperacinei būklei“, todėl pacientai ilgą laiką gyvena su nuolatiniais simptomais, kuriuos būtų galima išspręsti paprastais sprendimais.
Tuo pačiu, šių reakcijų problematika liečia ir odontologijos personalą: gydytojus odontologus, burnos higienistus, dantų technikus. Profesinis kontaktinis dermatitas – viena dažniausių profesinių odos ligų šioje srityje.
Odos ar gleivinės reakcijas odontologijoje galime skirstyti į dvi rūšis:
- Iritacinis kontaktinis dermatitas / stomatitas. Oda ar gleivinė pažeidžiama dėl nuolatinio dirgiklių poveikio (muilų, dezinfektantų, trinties, karščio, dulkių ir pan.). Tai nėra alergija – čia kalbame apie barjero pažeidimą.
- Alerginis kontaktinis dermatitas / stomatitas. Imuninės sistemos sukelta uždelsto tipo (IV tipo) reakcija: organizmas „išmoksta“ atpažinti tam tikrą medžiagą (alergeną) ir vėliau reaguoja net į labai mažą jos kiekį.
Kaip organizmas reaguoja į odontologines medžiagas?
Dirginimas, alergija ir jų skirtumai
Burnos gleivinė ir oda – tai pirmoji organizmo gynybos linija, nuolat kontaktuojanti su išorine aplinka. Odontologijoje šis kontaktas itin intensyvus: tiek pacientai, tiek specialistai tiesiogiai liečiasi su įvairiomis cheminėmis, metalinėmis ar sintetinėmis medžiagomis. Ne visos šios sąveikos yra „neutralios“ – dalis jų gali išprovokuoti dirginimą arba alergiją. Svarbu suprasti, kaip šie mechanizmai skiriasi ir kada turėtume sunerimti.
1. Dirginimas (iritacija): dažna, bet ne alergija
Iritacinė reakcija – tai neimuninė odos ar gleivinės pažaida, atsirandanti dėl fizinių ar cheminių dirgiklių poveikio. Ji priklauso nuo:
- poveikio intensyvumo (kiek stipri medžiaga),
- trukmės (kiek ilgai vyko kontaktas),
- kontaktinės zonos (oda, gleivinė, žaizda ar kt.),
- individualaus odos barjero atsparumo.
📌 Pavyzdys: dažnas rankų plovimas ar darbas su pirštinėmis odontologijos kabinete ilgainiui gali sukelti odos sausėjimą, pleiskanojimą ar įtrūkimus – tai tipinis iritacinio dermatito pavyzdys.
Iritacija gali pasireikšti jau po pirmo kontakto ir dažniausiai apsiriboja tiesioginės sąveikos vieta. Skundų pobūdis – perštėjimas, paraudimas, skausmas, kartais – nežymus niežėjimas.
2. Alerginė reakcija (IV tipo): organizmas atpažįsta ir priima medžiagą kaip „svetimą“
Alerginis kontaktinis dermatitas ar stomatitas – tai uždelsto tipo (IV tipo) padidėjusio jautrumo reakcija, kai imuninė sistema atpažįsta konkrečią medžiagą kaip „svetimą“ ir sukelia uždegimą net po minimalaus kontakto.
Šiai reakcijai būtinas sensibilizacijos etapas – t. y. pirmasis kontaktas su alergenu, kurio metu organizmas „išmoksta“ jį atpažinti. Po to pakanka labai mažo kiekio – reakcija gali pasireikšti net nuo pėdsakų.
Tipiški simptomai:
- Prasideda po 24–72 valandų nuo kontakto;
- Gali išplisti už pirminio kontakto vietos ribų;
- Būdingi: paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas, pūslelės, deginimo ar skausmo pojūtis.
📌 Pavyzdys: pacientui po naujos plombos atsiranda balto tinkliuko formos pažeidimas ir deginimas – tai gali būti uždelsta alerginė reakcija į akrilatus.
3. Neatidėliotina (greito tipo, IgE) alergija: svarbi, bet retesnė
Šio tipo reakcijos yra greitos, tarpininkaujamos IgE antikūnų ir potencialiai pavojingos gyvybei. Odontologijoje jos dažniausiai susijusios su:
- Natūralaus kaučiuko lateksu (pvz., pirštinėmis);
- Rečiau – su tam tikrais vaistais ar dezinfektantais.
Klinikiniai požymiai gali pasireikšti per kelias minutes–valandas:
- Lokalizuota ar generalizuota dilgėlinė;
- Niežulys, akių ašarojimas, sloga;
- Kvėpavimo sutrikimai (bronchospazmas, dusulys);
- Retais atvejais – anafilaksinė reakcija.
📌 Šias reakcijas svarbu atpažinti anksti – net jei jos retos, jų eiga gali būti greita ir reikalauti skubios pagalbos.
Kodėl svarbu atskirti alergiją nuo dirginimo?
Net ir medicinos praktikoje kartais alergija painiojama su dirginimu. Visgi, diagnozės tikslumas lemia gydymo ir profilaktikos sėkmę:
- Dirginimo atveju dažnai užtenka sumažinti kontaktą, naudoti apsauginį kremą ar pakeisti darbo įpročius.
- Alergijos atveju gali prireikti alergologinio ištyrimo, pvz.: lopo mėginių lėto tipo alerginėms reakcijos, o medžiagos keitimas tampa būtinas – net jei problema atrodo „maža“.
Odos reakcijų rizika odontologijos personalui
Odos ligos odontologijoje: neišvengiama profesinės aplinkos dalis
Odontologijos specialistai – gydytojai, asistentai, burnos higienistai, dantų technikai – kasdien dirba su daugybe cheminių ir fizinių veiksnių, kurie kelia tiesioginę riziką rankų odai. Profesiniai kontaktiniai dermatitai yra viena dažniausių šios srities sveikatos problemų, neretai paveikiančių ne tik darbo kokybę, bet ir gyvenimo komfortą.
Profesinės rizikos šuolis
Kontaktinių dermatitų paplitimas tarp odontologijos specialistų padidėjo dar XX a. paskutiniais dešimtmečiais, kai klinikinėje praktikoje plačiau pradėti naudoti (met)akrilatai, protezų bazės dervos ir įvairūs cheminiai rišikliai. Rankos – pagrindinė kontakto vieta – patiria ne tik tiesioginį medžiagų poveikį, bet ir dažną plovimą, dezinfekavimą, ilgalaikį pirštinių nešiojimą, temperatūros svyravimus, okliuziją bei maceraciją.
Įvairūs tyrimai rodo:
- 14–15 % odontologų per metus patiria rankų egzemą;
- Iki 25 % visų odontologijos darbuotojų skundžiasi su darbu susijusiomis odos reakcijomis;
- Dauguma atvejų – iritacinis kontaktinis dermatitas, tačiau reikšminga dalis – alerginiai.
Iritacinis kontaktinis dermatitas: profesinės rutinos pasekmė
Kas lemia iritacinį kontaktinį dermatitą?
Odontologų rankų oda nuolat veikiama daugybės dirgiklių:
- muilai, valikliai, dažnas plovimas ir dezinfekcija,
- nuolatinis kontaktas su vandeniu, dulkėmis, gipso, keramikos, metalo, plastmasės liekanomis,
- trintis, temperatūrų svyravimai,
- ne iki galo sukietėję (met)akrilatai ar cianoakrilato klijai,
- ilgalaikė pirštinių sukelta okliuzija ir drėgmės kaupimasis.
Nurodoma, kad iki 67 % visų dermatitų atvejų tarp ištirtų darbuotojų buvo būtent dirginamojo pobūdžio.
Kaip atrodo iritacinis kontaktinis dermatitas?
Pažeidžiamos vietos dažniausiai apima: pirštų nugarėles, tarpupirščius ir šonus – ypač dominuojančios rankos. Oda tampa sausa, pleiskanojanti, paraudusi, trūkinėja, gali formuotis skausmingos įtrūkos ar net pūslelės.
Kaip išvengti paūmėjimų?
- Grupuokite „šlapius darbus“ ir trumpinkite jų trukmę, planuokite pertraukas be pirštinių.
- Naudokite švelnesnes higienos priemones, prieš ir po darbo tepkite apsauginius kremus.
- Žinokite, kad kai kurios pirštinės (ypač iš latekso ar PVC) praleidžia akrilatus per <10 min. – užteršus keiskite iškart.
- Jei įtariate konkrečią medžiagą – ją eliminuokite arba keiskite saugesne alternatyva.
- Rekomenduojama įrengti vietinę ventiliaciją poliruojant ar šlifuojant, naudoti apsauginius skydelius ir akinius.
Alerginis kontaktinis dermatitas: kai užtenka lašo
Alerginės reakcijos dažnesnės tarp tų, kurie dirba su nesukietėjusiais kompozitais ar protezavimo dervomis.
Dažniausi alergenai odontologijoje:
- (Met)akrilatai – 2-HEMA, EGDMA, MMA ir kt.
- Gumos priedai – tiuramų mišinys, ditiokarbamatai.
- Metalai – nikelis, kobaltas.
- Dezinfektantai – formaldehidas, glutaraldehidas.
- Kvapikliai, kanifolija, aromatinės dervos.
Svarbu: dauguma alergiškų asmenų reaguoja į kelis akrilatus iš karto. Neretai pasitaiko įsijautrinimas kelioms medžiagomis, pavyzdžiui, akrilatams ir nikeliui.
Kuo skiriasi klinikinė išraiška?
- 93 % profesinės akrilatų alergijos atvejų pažeidžia pirštų galiukus – dažniausiai pirmuosius tris.
- Pažeidimai: labai sausa, niežtinti oda, hiperkeratozė, pūslelės, įtrūkos, skausmas.
- Bėrimai gali plisti į veidą, vokus – ypač kontaktuojant su aerozoliais.
Prevencija: ką gali padaryti kiekvienas specialistas?
- Venkite tiesioginio kontakto su skystais akrilatais („no-touch“ technika).
- Užteršus – nedelsiant keiskite pirštines ir nusiplaukite rankas.
- Jei įtariama alergija gumos priedams – rinkitės alternatyvias pirštines arba naudokite vidines medvilnines, neleidžiant joms išlįsti į išorę.
- Peržiūrėkite dezinfekantus – formaldehido/glutaraldehido pakeitimas kartais ženkliai pagerina būklę.
- Jei simptomai užsitęsia – klinikoje „ImunoTera“ atliekami lopo mėginiai, siekiant tiksliai identifikuoti alergeną.
Kontaktinės reakcijos pacientams: dirginimas ar alergija?
Nors dauguma pacientų odontologines procedūras toleruoja be komplikacijų, kai kuriems išsivysto įvairios gleivinės ar lūpų reakcijos. Dalis jų – trumpalaikės, dirginamosios, tačiau kai kuriais atvejais fiksuojamas ir alerginis kontaktinis stomatitas ar heilitas, susijęs su konkrečiomis odontologijoje naudotomis medžiagomis.
Iritacinis kontaktinis stomatitas
Tai dažniausia reakcija, kuri nėra alergija, bet atsiranda dėl mechaninio ar cheminio gleivinės dirginimo. Jį gali sukelti:
- Šiluma, trintis (pvz., netinkamai prigludęs protezas),
- Cheminės medžiagos (pvz., likutiniai monomerai iš plombos ar protezo),
- Ilgalaikis kontaktas su tam tikrais dantų priežiūros produktais.
Lėtinė dirginamoji reakcija gali formuotis ilgai veikiant mažos koncentracijos dirgikliams, pavyzdžiui, kai gleivinė glaudžiai liečiasi su amalgamais ar kitomis plombinėmis medžiagomis. Dalį atvejų gali paaiškinti mechaninis poveikis.
Kaip atskirti nuo alergijos?
Klinikinis vaizdas kartais labai panašus į alerginį pažeidimą, todėl diferencinei diagnostikai reikalingi alerginiai lopo mėginiai. Jei testai neigiami, alerginė kilmė mažai tikėtina.
Klinikinė išraiška
Burnos gleivinė paprastai atsparesnė dirgikliams nei oda, seilės ir jų buferinės savybės taip pat keičia klinikinį vaizdą. Vis dėlto gali pasireikšti uždegimas su eritema, opos ar lichenoidinės reakcijos. Su odontologinėmis medžiagomis siejama ir vadinamoji „amalgamos tatuiruotė“ – dažna egzogeninė burnos gleivinės pigmentacija, atsitiktinai ar trauminiu būdu įterpus amalgamos daleles (pvz., šalinant senas plombas, atliekant endodontinį gydymą, pritaikant protezų karūnėles ar šalinant plombuotus dantis). Amalgamą sudaro sidabras ir gyvsidabris, taip pat varis, cinkas, alavas ir kt. Klinikiniu požiūriu tai dažniausiai besimptomė melsvai juoda dėmė, histologiškai audiniuose kartais aptinkama nežymaus uždegimo ar svetimkūnio reakcijos požymių. Šiais laikais odontologijoje amalgamai nebenaudojami – tačiau esamų amalgaminių plombų profilaktiškai šalinti nerekomenduojama, jei nėra medicininės priežasties (pvz., alergija, įtrūkimas, antrinis ėduonis) – nes šalinant trumpam padidėja poveikis gyvsidabrio garams.
Alerginis kontaktinis stomatitas ir heilitas (lūpų uždegimas)
Pagrindinės alerginės reakcijos odontologijos pacientams – uždelsto tipo padidėjusio jautrumo (IV tipo) alergija metalams, kosmetikos ir burnos higienos priemonių kvapikliams bei priedams ir (met)akrilatams. Simptomines grupes tiriant lopo mėginiais, protezų bazės medžiagoms nustatyta iki ~28 % kontaktinės alergijos, tačiau konkrečiai akrilatų alergija pacientams aprašoma retai.
Galimi klinikiniai simptomai esant alergijai odontologinėms priemonėms:
Deginimas, skausmas, dilgčiojimas, lokali iritacija, paraudimas, erozijos ar žaizdelės, gleivinės paburkimas. Dažnai subjektyvūs pojūčiai (skausmas, perštėjimas) ryškesni nei matomi požymiai.
Galimi alergenai odontologijoje:
Akrilai ir metalai (gyvsidabris, auksas, paladis, manganas), skoniai/kvapikliai (mėta – mentolis, L-karvonas, cinamono junginiai), kanifonija dantų siūle, protezų valikliai (ypač su kalio persulfatu), kosmetika (lūpų dažai, balzamai), nagų lakas (alergenai pernešami nuo pirštų prie lūpų).
Svarbu žinoti - difuzinis, protezų plotą primenantis paraudimas su perštėjimu dažniausiai nėra alergija – dažniau tai Candida albicans ir/ar prastai prigludusio protezo derinys. Candida gali paaštrinti gleivinės uždegimą, ypač po ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo ar nešiojant netinkamai prigludusį protezą. Tuomet skiriami priešgrybeliniai vaistai ir koreguojamas protezas. Atmesti ar patvirtinti šiai diagnozei būtina gydytojo alergologo konsultacija ir išsamus ištyrimas.
Burnos plokščioji kerpligė ir lichenoidiniai pažeidimai burnoje (OLP ir OLL)
Burnoje pasireiškiančios reakcijos skirstomos į du tipus: burnos ertmės plokščioji kerpligė (angl. oral lichen planus (OLP)) ir burnos lichenoidiniai pažeidimai (angl. oral lichenoid lesions (OLL)). Abiejų šių būklių klinikinis ir histologinis vaizdas panašus, tačiau kilmė skiriasi.
Burnos plokščioji kerpligė (OLP) – tai lėtinė, uždegiminė, tikėtina autoimuninė burnos gleivinės liga, kurios tiksli priežastis nežinoma. Galimos sąsajos su kai kuriomis infekcijomis, lėtinėmis kepenų ligomis, cukriniu diabetu ar psichosocialiniais veiksniais, taip pat – su vartojamais vaistais, nors tiesioginė priežastis dažnai neaiški.
Burnos lichenoidinės pažaidos (OLL) išoriškai labai primena OLP, tačiau jų kilmė dažniausiai atsekama – tai vietinė reakcija į konkrečius dirgiklius, pavyzdžiui, odontologines medžiagas (amalgama, kompozitines dervas, auksą, kobaltą, chromą ir kt.), burnos priežiūros produktų kvapiąsias medžiagas (pavyzdžiui, L-karvoną - mėtinio skonio produktuose), rečiau – vaistus (NVNU, AKF inhibitoriai ir kt). Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad tam tikrose populiacijose OLL gali būti gana dažnos, taip pat aprašyti atvejai, kai pažeidimai regresuoja ar išnyksta pakeitus netoliese esančią restauraciją (net ir nesant alergijos testų patvirtinimo).
Kaip atrodo burnos plokščioji kerpligė ir lichenoidiniai pažeidimai burnoje (OLP ir OLL) ir kaip diagnozuojama?
Tipiškai pacientai pastebi balkšvus, tinklelinius (retikuliarius) raštus, baltas plokšteles ar smulkias papules, o kartais – paraudusius, erozinius, net pūslinius plotus. Balti pažeidimai dažniausiai neskausmingi, tačiau paraudę ar eroziniai gali dirginti, sukelti deginimą, skausmą ir nemalonius pojūčius valgant. OLP dažniausiai būna abipus ir simetriška, dažnesnė skruostų gleivinėje, dantenose, liežuvio šonuose. Tuo tarpu OLL neretai būna vienos pusės, lokalizuota ir anatomiškai sutampa su galimu dirgikliu – pavyzdžiui, konkrečia amalgamos ar kompozito restauracija, metalo vainikėliu ar protezo dalimi.
Diagnozė nustatoma pagal anamnezę, kliniką, prireikus atliekama biopsija. Jei įtariama OLL, rekomenduojami lopo mėginiai su dantų medžiagų alergenais, nustačius jautrumą, problematišką medžiagą tikslinga pakeisti į tikėtinai toleruojamą. Net ir esant neigiamiems testams, kartais vien medžiagos keitimas duoda klinikinę naudą.
Gydymas ir stebėsena
Gydymo taktika priklauso nuo būklės ir simptomų. Besimptomės OLP formos dažnai tik stebimos reguliariai tikrinant burnos gleivinę. Esant simptomams, dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai (pastos ar gelio pavidalu), pabrėžiant geros burnos higienos svarbą. Esant antrinei kandidozei gali būti skiriami priešgrybeliniai vaistai.
OLL atveju pirmasis ir svarbiausias žingsnis – pašalinti ar pakeisti įtariamą dirgiklį: pakeisti restauracinę medžiagą, koreguoti protezą, peržiūrėti vaistų schemą. Daugeliui pacientų būklė palengvėja ar netgi visiškai išnyksta pašalinus dirgiklį, kai kada pažeidimai kyla ir dėl mechaninio dirginimo, tad tikslingos protezo ar restauracijos korekcijos yra ne mažiau svarbios.
Ką verta prisiminti pacientui?
Jei burnoje ar ant lūpų atsirado užsitęsęs perštėjimas, deginimas, paraudimas ar žaizdelės – kreipkitės į odontologą ar gydytoją alergologą. Kartais prireikia alergologinių tyrimų (lopo mėginių) ir/arba dantų medžiagų keitimo. Jei nešiojate protezą ir turite paraudimą po juo, dažniausia priežastis – grybelinė infekcija ir (ar) netinkamas protezo prigludimas, o ne alergija. Reguliari priežiūra ir tikslus priežasties nustatymas padeda išspręsti simptomus ir grąžinti komfortą.
Kada reikia atlikti alerginius odos lopo mėginius odontologinėms priemonėms?
Kai pacientas ar specialistas susiduria su neaiškios kilmės odos ar gleivinės simptomais, vienas svarbiausių žingsnių – nustatyti, ar tai alerginė reakcija, ar dirginimas. Alergijos patvirtinimui ar atmetimui naudojami epikutaniniai (lopo) mėginiai – tai patikimas ir standartizuotas būdas diagnozuoti uždelsto tipo (IV tipo) kontaktinę alergiją.
Kuo grindžiama lopo mėginių vertė?
Lopo mėginiai padeda:
- objektyviai nustatyti, ar pacientas yra įsijautrinęs tam tikram odontologiniam alergenui (pvz., akrilatams, metalams, konservantams),
- atskirti alergiją nuo dirginimo,
- įvertinti, ar simptomai yra kliniškai reikšmingi – t. y. susiję su realiu kontaktu odontologinėje praktikoje,
- parinkti alternatyvias, geriau toleruojamas medžiagas, jei alergija pasitvirtina.
Indikacijo lopo mėginiams:
- Specialistui pasireiškė nuolatinė ar pasikartojanti rankų egzema, ypač kontaktuojant su nesukietėjusiomis medžiagomis, valikliais, dulkėmis;
- Pacientui nustatytas gleivinės ar odos pažeidimas šalia konkrečios restauracijos (ypač jei forma lichenoidinė);
- Yra aiškus laiko ryšys tarp dantų gydymo ir odos ar gleivinės simptomų (pvz., veido dermatitas, cheilitas);
- Anamnezėje – netoleravimas konkrečioms medžiagoms, planuojamas didesnio masto restauracinis ar protezavimo gydymas;
- Santykinė indikacija – degimo burnoje sindromas, kai kiti tyrimaai neigiami, bet daliai pacientų nustatomas jautrumas akrilatams ar priedams.
Kuo skiriasi testavimo strategija pacientams ir personalui?
Testavimo protokolas priklauso nuo žmogaus vaidmens odontologinėje aplinkoje:
- Odontologijos personalui rekomenduojama atlikti testavimą bazine + odontologine serija, siekiant aptikti tiek dažniausius kontaktinius alergenus (nikelį, kvapiklius, gumos priedus), tiek specifinius odontologinius komponentus (akrilatus, dezinfektantus).
- Pacientams dažniausiai pakanka odontologinės serijos, kuri apima dantų medžiagose esančius alergizuojančius junginius – tačiau sprendžiama individualiai.
Kaip atliekamas testavimas?
Testuojama pagal standartizuotą protokolą:
- Alergenai specialiose kamerėlėse uždedami ant odos (dažniausiai nugaros srityje),
- Pritvirtinami papildomais pleistrais,
- Vertinama odos reakcija po 48–96 valandų ir būtinai 7 dieną, nes kai kurios medžiagos (pvz., 2-HEMA, gyvsidabris, auksas) sukelia uždelstas reakcijas.
📌 Be 7 dienos įvertinimo galima praleisti net apie 25 % akrilatų alergijų (pvz., 2-HEMA).
Ar galima testuoti konkretų produktą?
Taip. Jei įtariama alergija konkrečiai plombai, cementui ar tvarsčiui, bet standartiniai testai neigiami, galima:
- atlikti testą su gaminio ekstraktu (paruoštu metanoliu ar kitu tirpikliu),
- arba testuoti medžiagą "kaip yra", priklausomai nuo jos fizinių savybių.
Ką reiškia teigiamas testas?
Teigiamas testas dar nebūtinai reiškia, kad alergija yra kliniškai svarbi. Klinikinę reikšmę sprendžiame pagal:
- simptomų lokalizaciją ir eigą,
- kontakto pobūdį,
- ryšį tarp klinikinių požymių ir medžiagos naudojimo.
📌 Pavyzdžiui, jei pacientui nustatyta alergija 2-HEMA, o simptomai atsirado po naujos plombos būtent kontakto vietoje – labai tikėtina, kad būtent ši medžiaga ir yra kaltininkas.
Mitai ir faktai
- „Jei reakcija atsirado tą pačią dieną, tai visada alergija.“ Nevisada. Dirginimas dažnai prasideda greitai, alergija (IV tipo) – dažniausiai po 1–3 dienų.
- „Bekvapė pasta neskani, todėl netinka.“ Svarbiausia – tolerancija. Bekvapės pastos dažnai padeda, kai įsijautrinimas mėtai ar cinamonui.
- „Jei lopo mėginiai neigiami, alergijos tikrai nėra.“ Nevisada. Kartais reakciją sukelia dirginimas ar retas alergenas, kurio testų rinkinyje nebuvo – sprendžiama individualiai.
Dažnos klinikinės situacijos odontologijoje: ką jaučia pacientai ir ką daryti
Dauguma pojūčių po odontologinių procedūrų yra trumpalaikiai, natūralūs ir nereiškia komplikacijos. Tačiau yra situacijų, kai diskomfortas tęsiasi ilgiau nei tikėtasi – tuomet verta įtarti kontaktinę alergiją ar dirginimą, ypač jei simptomai kartojasi ar lokalizuoti konkrečioje vietoje.
1. Deginimas ar perštėjimas po baltos plombos
Kaip gali pasireikšti?
Po naujos plombos jaučiamas nemalonus deginimo pojūtis burnoje, matoma balta „tinklinė“ žymė gleivinėje prie danties, gali būti kartaus ar cheminio skonio pojūtis.
Kodėl taip gali būti?
Kompozitinė plomba (baltoji plomba) ir jos rišiklis dažnai sudaryti iš akrilatų – medžiagų, galinčių sukelti uždelsto tipo alergiją (ypač 2-HEMA, bis-GMA). Jei derva ne iki galo sukietėjusi, iš jos trumpam gali išsiskirti dirginančių monomerų.
Ką daryti?
- Stebėkite simptomus 7–10 dienų.
- Jei jie išlieka ar stiprėja – kreipkitės į gydytoją.
- Paprašykite užrašyti naudotų medžiagų (plombos ir rišiklio) pavadinimus – tai pravers testavimui.
- Gydytojas gali atlikti papildomą poliravimą ar net keisti medžiagą.
2. Deginimas po naujo protezo
Kaip gali pasireikšti:
Po naujo protezo atsiranda paraudimas, deginimas ar spaudimas po baze, dažnai – lūpų uždegimas (heilitas), skausmingos gleivinės žaizdelės.
Galimos priežastys:
- Netinkamas prigludimas – mechaninis dirginimas.
- Candida infekcija – ypač dažna ilgai nešiojant protezą ar po antibiotikų vartojimo.
- Liekamieji akrilato monomerai – retais atvejais, jei medžiaga nepakankamai sukietinta, gali sukelti alerginį stomatitą.
Sprendimai:
- Įvertinkite protezo prigludimą pas gydytoją.
- Laikykitės tinkamos higienos – naudokite protezų valiklį, naktį protezą išimkite.
- Jei simptomai nepraeina – galimas alergijos testavimas ar kitos medžiagos/protokolo parinkimas.
3. Odos ar burnos reakcija po ortodontinės ar naktinės kapos
Kaip gali pasireikšti:
Burnos gleivinės dirginimas, paraudimas, odos bėrimas aplink lūpas.
Priežastys:
Kapos gaminamos iš poliuretanų ar kitų sintetinių dervų, kurios labai retai gali sukelti įsijautrinimą. Dažniau pasitaiko mechaninis dirginimas ar prasta higiena.
Ką daryti?
- Laikinai nutraukite dėvėjimą.
- Pasitarkite su ortodontu dėl galimos alternatyvios medžiagos.
- Jei reakcijos pasikartoja – rekomenduojama atlikti alerginį testavimą.
4. Lūpų ir burnos sudirginimas po laikinos plombos ar dantenų tvarsčio
Kaip gali pasireikšti:
Deginimas, kartaus skonio pojūtis, paraudimas ar lūpų jautrumas.
Priežastys:
Daugelis laikinų cementų ar tvarsčių turi eugenolio (gvazdikėlių aliejaus komponento) arba kanifolijos (kolofonijos), kurios yra žinomi alergenai.
Sprendimai:
- Paprašykite naudoti be eugenolio / be kanifolijos alternatyvą.
- Užsirašykite naudoto produkto pavadinimą, jei reikėtų tirti.
5. Deginimas ar dilgčiojimas nuo dantų pastos ar skalavimo skysčio
Kaip gali pasireikšti:
Lūpų niežėjimas, burnos perštėjimas, dirginantis skonis, lūpų paraudimas.
Galima priežastis:
Daugelis burnos higienos priemonių turi mentolio, L-karvono (mėta), cinamono junginių, kurie žmonėms sukelia alergiją ar dirginimą.
Ką daryti?
- Laikinai pereikite prie bekvapės dantų pastos ir skalavimo skysčio.
- Jei simptomai išnyksta – kaltininkas gali būti skonio ar kvapo priedas.
6. Lichenoidiniai pažeidimai šalia metalo restauracijų
Kaip gali pasireikšti:
Balkšvi pažeidimai burnos gleivinėje, paraudimas, jautrumas prie plombos ar karūnėlės, kartais skausmas valgant.
Priežastys:
Kontaktinė alergija ar vietinė reakcija į metalus (gyvsidabrį, auksą, nikelį, kobaltą, paladį). Dažniausiai tai lichenoidinė reakcija, kuri regresuoja pakeitus restauraciją.
Rekomendacijos:
- Aptarkite galimą medžiagos keitimą.
- Jei įtariama alergija – atlikite alerginius lopo testus.
Dažniausiai alergizuojančios medžiagos odontologijoje
Odontologijoje naudojama šimtai skirtingų medžiagų – dervos, metalai, konservantai, kvapikliai, priedai. Daugelis jų pacientams ir personalui nesukelia jokių reakcijų, tačiau kai kurios gali veikti kaip kontaktiniai alergenai – ypač esant individualiam jautrumui.
Žemiau pateikiame dažniausiai pasitaikančias medžiagas ar junginius, galinčius sukelti kontaktinę alergiją.
Akrilatai (metakrilatai, dimetakrilatai)
Kur randama:
- Kompozitinės plombos (baltosios plombos);
- Rišikliai, cementai;
- Akriliniai protezai, kapos;
- Silantai.
Dažniausi alergenai:
- 2-hidroksietilmetakrilatas (2-HEMA);
- EGDMA, TEGDMA, bis-GMA, UDMA;
- MMA (metilmetakrilatas).
Ypatybės:
Akrilatai yra labai reaktyvūs monomerai. Jei medžiaga ne iki galo sukietėjusi, jie gali išsiskirti į aplinką ir veikti kaip alergenai. Dažnai būna kryžminis jautrumas – vienam akrilatui jautrus žmogus dažnai reaguoja ir į kelis kitus.
Kaip gali pasireikšti:
- Odos bėrimai, ypač pirštų galiukuose (personalui).
- Gleivinės dirginimas ar stomatitas (pacientams).
- Lichenoidinės reakcijos.
Metalai
Kur randama:
- Amalgamos plombos;
- Metalinės karūnėlės, tilteliai;
- Ortodontinės vielos;
- Implantų komponentai (atramos, varžtai, dantų vainikėliai).
Dažniausi alergenai:
- Nikelis;
- Kobaltas;
- Auksas;
- Paladis.
Kaip gali pasireikšti:
- Lichenoidinės gleivinės reakcijos greta metalo.
- Odos dermatitas, bėrimai kontaktinėse vietose.
- Reakcijos į papuošalus (dažnai nurodo kryžminį jautrumą).
📌 Pastaba:
Titano alergija – labai reta ir iki šiol diskutuojama, nes standartiniai testai dažnai neatskleidžia įsijautrumo, odos lopo mėginiais tiriami titano druskų alergenai dažnai nulemia klaidingai teigiamas reakcijas, kai iš tiesų įsijautrinimo (alergijos) nėra.
Pirštinės ir gumos priedai
Kur randama:
- Vienkartinės pirštinės (latekso, nitrilo, vinilo);
- Ortodontinės guminės detalės.
Alergenai:
- Tiuramų, karbamatų, merkaptobenzotiazolo (MBT) junginiai;
- Latekso baltymai (IgE tipo alergija);
- PVC sudėtyje – bisfenolio A ar 1,2-benzizotiazolin-3-ono (BIT).
Dezinfektantai ir valikliai
Kur randama:
- Paviršių ir instrumentų dezinfekcijai;
- Rankų higienos priemonėse;
- Odontologijos įrangos priežiūros produktuose.
Alergenai:
- Formaldehidas;
- Glutaraldehidas;
- Dodecildi(aminoethyl)glycine;
- Povidonas (ne pats jodas!);
- Kalio persulfatas.
Kaip gali pasireikšti:
- Profesinis dermatitas ar konjunktyvitas.
- Retais atvejais – sisteminiai simptomai.
Kvapikliai ir aromatiniai junginiai
Kur randama:
- Dantų pastos, skalavimo skysčiai;
- Burnos gaivikliai, kosmetika;
- Protezų valikliai, tvarsčiai.
Alergenai:
- Mentolis, L-karvonas (mėta);
- Cinnamaldehidas (cinamonas);
- Eugenolis (gvazdikėlių aliejus);
- Kanifolija.
Kaip pasireiškia:
- Cheilitas, stomatitas.
- Lichenoidiniai pažeidimai.
- Subjektyvus deginimo ar „peršėjimo“ pojūtis.
📌 Kvapikliai ypač dažni burnos higienos priemonėse, todėl vertinga išbandyti bekvapes alternatyvas, jei įtariamas jautrumas.
Ką daryti, jei įtariama alergija odontologinėms priemonėms?
- Surinkite informaciją: išsiaiškinkite tikslius produktų pavadinimus, naudotus gydymo metu.
- Užsiregistruokite gydytojo alergologo konsultacijai, kurios metu būtų atliekami odos lopo testai: naudojamos odontologinės serijos + konkretaus gaminio testavimas. Išplėstinis odos lopo tyrimas su 34 ODONTOLOGINIAIS alergenais Vilniuje atliekamas „ImunoTera“ klinikoje.
- Išstyrimo metu yra vertinama klinikinė reikšmė: ne kiekvienas teigiamas testas reiškia realią problemą – svarbu vertinti visumą.
- Ieškoma alternatyvų: dažniausiai įmanoma rasti toleruojamą medžiagą – kitą kompozitą, cementą, protezo bazę ar burnos priežiūros produktą.
Kaip suprasti, ar simptomai burnoje – dėl alergijos?
Ne kiekvienas diskomfortas po dantų gydymo reiškia alergiją. Tačiau jei simptomai užsitęsia, kartojasi ar plinta, verta įtarti, kad organizmas reaguoja į vieną iš naudotų medžiagų. Čia pateikiama aiški struktūra – kaip atpažinti problemą, ką stebėti, ką daryti ir kokių klausimų paklausti gydytojo.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
- Ar simptomai prasidėjo netrukus po konkrečios procedūros (plombos, protezo, kapos)?
- Ar skausmas, deginimas ar paraudimas trunka ilgiau nei 7–10 dienų?
- Ar pažeidimas yra lokalus (pvz., po protezu, prie plombos)?
- Ar bėrimas išplito už kontakto ribų – pvz., į lūpas, skruostus, odą?
- Ar tokie pojūčiai pasikartoja naudojant tą pačią pastą, priemonę ar produktą?
Ką verta užsirašyti?
- Procedūros datą ir vietą burnoje (pvz., „viršutinė kairė, krūminis dantis“).
- Simptomų pradžią, pobūdį ir trukmę.
- Kokios medžiagos buvo naudotos – jei įmanoma, paprašykite gydytojo užrašyti plombos, cemento, protezo, pastos pavadinimus.
- Ar buvo naudota nauja burnos higienos priemonė, kosmetika, kapos, tvarsčiai?
- Ar buvote anksčiau turėję (-usi) reakcijų į kosmetiką, metalus, vaistus?
Kada verta kreiptis į gydytoją alergologą?
- Jei simptomai nepraeina per 7–10 dienų.
- Jei simptomai stiprėja arba plinta.
- Jei diskomfortas kartojasi po tų pačių produktų ar procedūrų.
- Jei pažeidimas yra šalia konkretaus įdaro, vainikėlio ar protezo.
Kada gali prireikti alerginio testavimo?
Lopo mėginiai naudingi, jei:
- Įtariama alergija plomboms, cementams, protezams, pirštinėms, pastoms.
- Yra lichenoidinis pažeidimas burnoje (balkšvas tinkliukas, erozijos).
- Po dantų gydymo išsivystė veido ar kūno bėrimai.
- Planuojate plataus masto protezavimą, o anksčiau buvo netoleravimas tam tikroms medžiagoms.
Literatūros šaltiniai:
- Lyapina, M., Krasteva, A., Dencheva, M., Tzekova, M., Deliverska, M., Kisselova-Yaneva, A. (2014). Health risk assessment of exposure to formaldehyde in dental materials. https://doi.org/10.2478/s11536-013-0264-4
- Isaksson, M., Rustemeyer, T., Antelmi, A. (2020). Contact allergy to dental materials and implants. In Contact Dermatitis (6th ed., pp. 1121–1159). Springer International Publishing. https://doi.org/10.1007/978-3-030-36335-2_39
- Gawkrodger, D. J. (2005). Investigation of reactions to dental materials. Br J Dermatol, 153, 479–485.
- Koçak, O., Gul, U. (2014). Patch test results of dental personnel with contact dermatitis. Cutan Ocul Toxicol, 33, 299–302.
- Rai, R., Dinakar, D., Kurian, S. S., Bndoo, Y. A. (2014). Investigation of contact allergy to dental materials by patch testing. Indian Dermatol Online J, 5, 282–286.
- Ramos, L., Cabral, R., Gonçalo, M. (2014). Allergic contact dermatitis caused by acrylates and methacrylates: A 7-year study. Contact Dermatitis, 71, 102–107.
- Aalto-Korte, K., Alanko, K., Kuuliala, O., et al. (2007). Methacrylate and acrylate allergy in dental personnel. Contact Dermatitis, 57, 324–330.
- Schena, D., Fantuzzi, F., Girolomoni, G. (2008). Contact allergy in chronic eczematous lip dermatitis. Eur J Dermatol, 18, 688–692.
- McParland, H., Warnakulasuriya, S. (2012). Oral lichenoid contact lesions to mercury and dental amalgam: A review. J Biomed Biotechnol, 2012, Article 589569. https://doi.org/10.1155/2012/589569
- Thanyavuthi, A., Boonchai, W., Kasemsarn, P. (2016). Amalgam contact allergy in oral lichenoid lesions. Dermatitis, 27, 215–221.
- Kroona, L., Warfvinge, G., Isaksson, M., Ahlgren, C., Dahlin, J., Sörensen, Ö., Bruze, M. (2017). Quantification of L-carvone in toothpastes available on the Swedish market. Contact Dermatitis, 77, 224–230.
- Ahlgren, C., Axéll, T., Möller, H., Isaksson, M., Liedholm, R., Bruze, M. (2014). Contact allergies to potential allergens in patients with oral lichen lesions. Clin Oral Investig, 18, 227–237.
- Kroona, L., Isaksson, M., Ahlgren, C., Dahlin, J., Bruze, M., Warfvinge, G. (2018). Carvone contact allergy in Southern Sweden: A 21-year retrospective study. Acta Derm Venereol, 98, 938–942.
- Kroona, L., Ahlgren, C., Bruze, M., Dahlin, J., Isaksson, M., Warfvinge, G. (2018). Use test with L-carvone in toothpaste on sensitized individuals https://doi.org/10.24834/978-91-7104-966-7
- Fugolin, A. P. P., Pfeifer, C. S (2017). New resins for dental composites. J Dent Res, 96, 1085–1091.
- Boaro, L. C., Gonçalves, F., Guimarães, T. C., Ferracane, J. L., Versluis, A., Braga, R. R. (2010). Polymerization stress, shrinkage and elastic modulus of current low- shrinkage restorative composites. Dent Mater, 26, 1144–1150.
- Magno, M. B., Nascimento, G. C. R., da Rocha, Y. S. P., d’Paula Gonçalves Ribeiro, B., Loretto, S. C., Maia, L. C. (2016). Silorane-based composite resin restorations are not better than conventional composites: A meta-analysis of clinical studies. J Adhes Dent, 18, 375–386.
- Delaviz, Y., Finer, Y., Santerre, J. P. (2014). Biodegradation of resin composites and adhesives by oral bacteria and saliva: A rationale for new material designs that consider the clinical environment and treatment challenges. Dent Mater, 30, 16–32.
- Wu, J., Weir, M. D., Melo, M. A., Xu, H. H. (2015). Development of novel self-healing and antibacterial dental composite containing calcium phosphate nanoparticles. J Dent, 43, 317–326.
- Miletić, V., Pongprueksa, P., De Munck, J., Brooks, N. R., Van Meerbeek, B. (2017). Curing characteristics of flowable and sculptable bulk-fill composites. Clin Oral Investig, 21, 1201–1212.
- Son, S. A., Park, J. K., Seo, D. G., Ko, C. C., Kwon, Y. H. (2017). How light attenuation and filler content affect the microhardness and polymerization shrinkage and translucency of bulk-fill composites? Clin Oral Investig, 21, 559–565.
- Yuan, H., Li, M., Guo, B., Gao, Y., Liu, H., Li, J. (2015). Evaluation of microtensile bond strength and microleakage of a self-adhering flowable composite. J Adhes Dent, 17, 535–543.
- Zhang, N., Chen, C., Melo, M. A., Bai, Y. X., Cheng, L., Xu, H. H. (2015). A novel protein-repellent dental composite containing 2 methacryloyloxyethyl phosphorylcholine. Int J Oral Sci, 7, 103–109.
- Aalto-Korte, K., Jungewelter, S., Henriks-Eckerman, M. L., Kuuliala, O., Jolanki, R. (2009). Contact allergy to epoxy (meth)acrylates. Contact Dermatitis, 61, 9–21.