Alergija kiaušiniui: viskas, ką reikia žinoti apie vieną dažniausių vaikų alergijų maistui
17-04-2025
Alergija saulei arba apsauga nuo saulės visiems – mažiems, dideliems ir jautriems
10-06-2025Alergija kiaušiniui: viskas, ką reikia žinoti apie vieną dažniausių vaikų alergijų maistui
17-04-2025Alergija saulei arba apsauga nuo saulės visiems – mažiems, dideliems ir jautriems
10-06-2025Kai plaukų priežiūra sukelia kontaktinę alergiją arba alergija plaukų priežiūros priemonėms
Straipsnį ruošė „ImunoTera” medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė Gabija Biliūtė
Plaukų priežiūros produktai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Šampūnai, kondicionieriai, plaukų dažai, formavimo priemonės – visa tai padeda mums jaustis ir atrodyti geriau. Tačiau, nors šie produktai dažniausiai suteikia norimą rezultatą, kai kuriems žmonėms jie gali tapti rimta problema. Ar kada nors po plaukų dažymo ar naujo šampūno naudojimo pastebėjote, kad jūsų galvos oda parausta, pradeda niežėti arba atsiranda bėrimų? Tai gali būti kontaktinė alerginė reakcija į plaukų priežiūros produktus – problema, su kuria susiduria daug žmonių, net nesuvokdami, kas ją sukelia.
Alergija plaukų priežiūros produktams nėra tokia reta, kaip gali atrodyti. Tyrimai rodo, kad net 9% žmonių, atlikusių alergijos tyrimus (odos lopo mėginius), turėjo kontaktinę alergiją bent vienam plaukų priežiūros produktų ingredientui. Dažniausiai tai yra plaukų dažai, tačiau alergiją gali sukelti ir šampūnai, kondicionieriai, balinimo priemonės ar plaukų tiesinimo produktai.
Kodėl alergija plaukų produktams taip dažnai pasireiškia?
Plaukų produktai yra pilni įvairių cheminių medžiagų – nuo kvapiklių ir konservantų iki dažų ir balinimo priemonių. Šios medžiagos gali sudirginti odą arba sukelti tikrą alerginę reakciją. Dažniausia alergijos forma yra vadinamas alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kuris atsiranda po tiesioginio kontakto su alergenu.
Pasirodo, dažniausias alergenas plaukų produktuose yra parafenilendiaminas (PPD). Ši medžiaga dažniausiai randama plaukų dažuose. Po jo seka įvairios kvapiosios medžiagos, kurias dažnai aptinkame šampūnuose ir kondicionieriuose. Įdomu tai, kad panaši situacija stebima visose pasaulio dalyse.
Plaukų stilistai, kurie su šiais produktais dirba kasdien, taip pat yra padidintos rizikos grupėje. Jie dažniausiai susiduria su alerginėmis reakcijomis rankų srityje dėl tiesioginio kontakto su produktais.
Straipsnyje kalbame apie skirtingose plaukų priežiūros priemonėse randamus alergenus, jų poveikį ir alergijos valdymo būdus.
Alergenai plaukų dažuose: kodėl jie kelia pavojų?
Plaukų dažai – vienas populiariausių grožio produktų, kurio naudojimas yra įprastas ne tik tarp moterų ir vyrų, bet ir tarp paauglių. Vis daugiau jaunų žmonių eksperimentuoja su plaukų spalva, nes tai tampa saviraiškos ir mados dalimi. Tačiau net ir jauniausiems dažytojams grožio siekis gali pavirsti nemalonia patirtimi – plaukų dažai yra dažniausia alerginio kontaktinio dermatito priežastis tarp visų plaukų priežiūros priemonių.
Parafenilendiaminas (PPD): slaptas plaukų dažų alergenas
Pagrindinis kaltininkas, sukeliantis alergiją plaukų dažuose, yra parafenilendiaminas (PPD) – stiprus dažiklis, užtikrinantis ilgalaikę ir ryškią plaukų spalvą. Ši cheminė medžiaga pasižymi puikiu įsiskverbimu į plaukų žievę, todėl spalva išlieka ilgai. Tačiau būtent dėl šio gilaus įsiskverbimo PPD tampa itin alergeniškas.
PPD alergija nėra tokia reta, kaip gali pasirodyti. Tyrimai rodo, kad šios alergijos paplitimas svyruoja nuo 0,3 % iki 1,5 % tarp bendrosios populiacijos, tačiau tarp dermatologų tirtų pacientų šis skaičius siekia net 6,2 % Šiaurės Amerikoje, 4 % Europoje ir 4,3 % Azijoje. Tai rodo, kad PPD alergija yra globali problema.
Ar vaikai ir paaugliai taip pat gali būti alergiški PPD?
Dažniausiai alergija PPD siejama su suaugusiais, tačiau vis daugiau vaikų ir paauglių taip pat patiria šią problemą. Tai ypač aktualu dėl sparčiai populiarėjančių plaukų dažymo tendencijų tarp jaunimo. Vis daugiau vaikų ir paauglių eksperimentuoja su ryškiomis plaukų spalvomis ar laikinais dažais, todėl jie tampa pažeidžiami PPD sukeltų alergijų.
Tačiau net jei vaikas nedaro ryškių plaukų eksperimentų, jis vis tiek gali susidurti su PPD. Viena iš dažniausių vaikų ir paauglių įsijautrinimo priežasčių yra laikinos chna tatuiruotės, kurias jie dažnai darosi gimtadieniuose, kurortuose ar šiltuose kraštuose. Natūrali chna pati savaime yra saugi, tačiau norint, kad tatuiruotė būtų tamsesnė ir ilgiau išliktų, į ją dažnai pridedama PPD. Šis mišinys tampa pavojingas, nes PPD koncentracija gali būti daug didesnė nei leistina kosmetikos produktuose.
Ką jaučia PPD alergiją turintys žmonės?
Simptomai gali būti labai įvairūs – nuo paprasto galvos odos niežulio iki egzemiško bėrimo ant veido, vokų ar kaklo. Kai kuriais atvejais reakcija gali būti dar intensyvesnė – pasireiškia dilgėlinė, angioedema ar net anafilaksija. Ne tik galvos oda yra pažeidžiama – stilistai, nuolat dirbantys su dažais, dažniausiai patiria alerginį dermatitą ant rankų.
Ar yra alternatyvų?
Galvojate atsisakyti plaukų dažų? Neskubėkite. Yra alternatyvų net ir tiems, kurie turi PPD alergiją. Viena iš jų – para-toluenediaminas (PTD). Šis junginys yra mažiau alergiškas nei PPD, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali sukelti kryžmines reakcijas. Tyrimai rodo, kad apie 55 % pacientų, alergiškų PPD, taip pat reaguoja ir į kitus plaukų dažų alergenus.
Vis dėlto, net ir turint PPD alergiją, galima rasti tinkamus dažus. Vienas iš naujausių sprendimų – 2-metoksimetil (ME)-PPD – naujos kartos dažiklis, kurio jautrumas gerokai mažesnis. Tyrimai parodė, kad 67 % PPD/PTD alergiją turinčių pacientų sėkmingai naudojo šiuos dažus be jokių alerginių reakcijų.
Kaip saugiai išbandyti naujus dažus?
Jei įtariate, kad esate alergiški PPD ar kitam dažų komponentui, prieš naudojant naujus dažus atlikite pasitikrinimą patys:
- Nedidelį kiekį dažų (monetos dydžio) užtepkite ant vidinės dilbio pusės.
- Palikite dažus ant odos 45 minutėms ir nuplaukite.
- Stebėkite odos reakciją iš karto po kontakto, po 48 valandų ir net iki 4–6 dienų.
Šis paprastas testas padės suprasti, ar nauji dažai jums yra saugūs. Tačiau jei norite dar tikslesnio rezultato, patariama atlikti odos lopo testą alergologo kabinete.
Alternatyvūs plaukų dažai: kas yra saugiau?
Šiandien rinkoje yra įvairių alternatyvų tiems, kurie nori išvengti PPD. Tokie produktai kaip „Elumen“ (Goldwell) ar „Palette by Nature“ siūlo spalvas be PPD ir kitų įprastų alergenų. Tyrimai rodo, kad 57 % pacientų, alergiškų PPD, galėjo toleruoti kitus dažus su PTD.
Alergenai plaukų balinimo produktuose: pavojus, kurio dažnai nepastebime
Plaukų balinimas – tai daugiau nei tik kosmetinė procedūra. Tai cheminis procesas, kurio metu natūrali plaukų spalva pašalinama, paliekant juos šviesesnius. Šis procesas leidžia pasiekti įspūdingų rezultatų – nuo subtilių sruogų iki ryškių platinos atspalvių. Tačiau už šio grožio slypi rizika, apie kurią ne visi žino – alerginės reakcijos, ypač tarp kirpėjų ir nuolat šias priemones naudojančių žmonių.
Kaip veikia plaukų balinimas?
Plaukų balinimas vyksta dviem etapais:
- Eumelanino pašalinimas:
Plaukų natūrali spalva sunaikinama naudojant vandenilio peroksido, amoniako ir amonio persulfato (APS) mišinį. Šios cheminės medžiagos pašalina plaukų pigmentą, palikdamos juos šviesius ar net visiškai bespalvius. - Spalvos tonizavimas:
Antrame etape ant balintų plaukų tepama pusiau ilgalaikė arba ilgalaikė dažų formulė, suteikianti norimą atspalvį.
Šis procesas gali atrodyti paprastas, tačiau jame naudojamos stiprios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alergines reakcijas.
Amonio persulfatas (APS): kontaktinės alergijos kaltininkas balinimo priemonėse
Tarp visų plaukų balinimo produktų alergenų, amonio persulfatas (APS) yra pats pavojingiausias. Jis naudojamas ne tik plaukų balinimui, bet ir kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, miltų balinimui. Tačiau kosmetikos pramonėje jo pagrindinė funkcija – veikti kaip stiprus oksidatorius, leidžiantis pašalinti plaukų pigmentą.
Tyrimai rodo, kad APS yra reikšmingas kontaktinis alergenas:
- Brighamo ir Moterų ligoninės Bostone tyrime iš 2138 pacientų, kuriems buvo atlikti lopo testai, 2,85 % turėjo teigiamą alerginę reakciją į APS.
- Šiaurės Amerikos kontaktinio dermatito grupės (NACDG) tyrimas (2015–2018 m.) parodė, kad iš 10 526 pacientų APS alergija buvo nustatyta 1,8 % tirtųjų.
Kokie simptomai signalizuoja alergiją APS?
Alergija APS yra pavojinga, nes gali pasireikšti ne tik odos reakcijomis, bet ir kvėpavimo takų simptomais:
- Kontaktinė dilgėlinė: greitai atsirandantis niežtintis bėrimas.
- Rinitas ir bronchų astma: dėl įkvėptų persulfatų dulkių.
- Anafilaksinės reakcijos: retai, bet pavojingos gyvybei.
- Kvėpavimo takų dirginimas: net ir be tikros alerginės reakcijos, APS gali sudirginti kvėpavimo takus, sukelti švokštimą ir dusulį.
Profesinė alergija: kirpėjai – didžiausia rizikos grupė
Ne paslaptis, kad kirpėjai nuolat susiduria su balinimo priemonėmis. Dėl to jie dažniau patiria profesinį dermatitą – odos sudirginimą ar niežulį. Balinimo milteliai, kuriuose yra APS, lengvai tampa ore pasklindančiomis dulkėmis. Dėl to, kvėpavimo takų dirginimas gali virsti lėtine astma, ypač jei darbe nėra tinkamo vėdinimo ar apsaugos priemonių.
Kaip sumažinti riziką alergijai ir apsisaugoti?
Pirmas žingsnis siekiant išvengti APS sukeltų sveikatos problemų – rinktis balinimo priemones be persulfatų. Tokios alternatyvos mažiau dirgina odą ir kvėpavimo takus. Darbo metu būtina naudoti apsaugines priemones: nitrilo pirštines, veido kaukes ir apsauginius akinius. Svarbu užtikrinti gerą darbo vietos vėdinimą ir reguliariai tikrinti savo sveikatą.
Alergija plaukų tiesinimo produktams
Plaukų tiesinimas – tai populiarus būdas suteikti plaukams glotnumo ir tvarkos, tačiau už šio grožio ritualo slypi cheminės medžiagos, galinčios kelti pavojų. Viena iš pagrindinių medžiagų, naudojamų plaukų tiesinimo ir garbanojimo priemonėse, yra amonio tioglikolatas. Šis cheminis junginys veikia plaukų disulfidinius ryšius – struktūrinius junginius, kurie lemia plauko formą. Juos pažeidus, plaukai tampa tiesūs ar garbanoti, priklausomai nuo norimo rezultato.
Amonio tioglikolatas: kuo jis pavojingas?
Amonio tioglikolatas yra veiksmingas ir ilgą laiką naudojamas plaukų tiesinimo produktų komponentas, tačiau jis gali tapti problema įsijautrinusiems žmonėms. Nors alergija šiai cheminei medžiagai nėra dažna, kai kuriems žmonėms alergija jai gali pasireikšti niežuliu, paraudimu, odos bėrimu ar net stipresne reakcija, jei medžiaga patenka ant galvos odos, kaklo ar veido. Alerginė reakcija dažniausiai pasireiškia toje vietoje, kur produktas kontaktavo su oda, tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali išplisti ir į kitas kūno dalis. Žmonėms, kurie jau patyrė alerginę reakciją, yra alternatyvų. Pavyzdžiui, tiolaktinės rūgšties pagrindu pagaminti produktai gali būti mažiau dirginantys ir saugesni.
Alergija šampūnams ir kondicionieriams
Šampūnai ir kondicionieriai yra neatsiejama kasdienės plaukų priežiūros dalis. Tačiau ne visi žino, kad būtent šiuose produktuose slypi daugybė medžiagų, galinčių sukelti alerginį kontaktinį dermatitą - nuo kvapiųjų medžiagų iki konservantų.
Kvapiosios medžiagos: dažniausias alergijų šaltinis
Didžioji dauguma šampūnų ir kondicionierių turi kvapiųjų medžiagų – cheminių junginių, suteikiančių produktui malonų aromatą. Tačiau būtent šie aromatai dažnai tampa nemalonių alerginių reakcijų priežastimi. Odos paraudimas, niežulys, bėrimas ar net pleiskanojimas – tai tik keli simptomai, kurie gali pasireikšti naudojant kvapiųjų medžiagų turinčius produktus. Ypač įsijautrinusiems žmonėms kvapiųjų medžiagų mišiniai, tokie kaip kvapiųjų medžiagų mišinys I, kvapiųjų medžiagų mišinys II ar Peru balzamas, gali tapti pagrindiniais alergenais. Norint nustatyti jautrumą kvapiosioms medžiagoms, dažniausiai atliekamas odos lopo testas.
Alergija konservantams ir paviršinio aktyvumo medžiagoms
Šampūnai ir kondicionieriai ne tik kvepia, bet ir turi būti saugūs ilgalaikiam naudojimui. Dėl šios priežasties į juos pridedama konservantų, tokių kaip metilizotiazolinonas (MI) ir metilchlorizotiazolinonas (MCI). Nors jie apsaugo produktus nuo bakterijų ir pelėsių, jie taip pat gali sukelti odos reakcijas. Konservantai, tokie kaip formaldehidas, natrio benzoatas ar benzalkonio chloridas, taip pat yra dažni alergenai, sukeliantys odos dirginimą ar alerginį bėrimą.
Paviršinio aktyvumo medžiagos – tai junginiai, kurie padeda šampūnams putoti ir lengviau pašalinti nešvarumus nuo plaukų ir galvos odos. Tačiau ne visos jos yra saugios. Viena iš dažniausių alergiją sukeliančių medžiagų – kokamidopropilo betainas (CAPB) ir kiti kokosų riebalų rūgščių dariniai, tokie kaip dimetilaminopropilaminas (DMAPA). Jie dažnai naudojami kaip švelnūs putojimo agentai, tačiau jautriems žmonėms gali sukelti niežulį, paraudimą ar net pūsles.
Alergija plaukų šalinimo kremams
Plaukų šalinimo kremai yra greitas ir neskausmingas būdas pašalinti nepageidaujamus plaukelius, tačiau šių produktų sudėtyje gali slypėti alergiją sukeliančios medžiagos. Viena dažniausių problemų – kvapiosios medžiagos, kurios pridedamos siekiant užmaskuoti stiprų cheminių medžiagų kvapą. Kvapiosios medžiagos dažnai yra alergenų šaltinis, sukeliančios odos niežulį, paraudimą ar bėrimą.
Be kvapiųjų medžiagų, plaukų šalinimo kremuose gali būti ir kitų dirginančių sudedamųjų dalių, tokių kaip natrio hidroksidas ar kalcio tioglikolatas, kurie naudojami plaukų struktūrai silpninti ir lengviau pašalinti. Šie stiprūs cheminiai junginiai gali dirginti odą, ypač jei produktas laikomas per ilgai arba naudojamas jautriose vietose. Jautrią odą turintys žmonės ar tie, kurie jau yra patyrę alergines reakcijas, turėtų būti ypač atsargūs.
Plaukų priauginimas: akrilatai – nematomas pavojus
Plaukų priauginimas yra populiari grožio procedūra, leidžianti džiaugtis ilgesniais ir tankesniais plaukais. Tačiau kartu su grožio efektu šis procesas gali atnešti ir nemalonių sveikatos problemų. Viena pagrindinių problemų – akrilatai, kurie naudojami kaip klijų sudedamoji dalis. Akrilatai – tai stiprūs cheminiai junginiai, kurie užtikrina, kad priauginti plaukai tvirtai laikytųsi, tačiau kartu jie yra ir dažni alergenai.
Dažniausiai plaukų priauginimui naudojami akrilatai yra 2-hidroksietilmetakrilatas (HEMA) ir etilcianoakrilatas. Nors šios medžiagos yra veiksmingos, jos taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Vietiniai galvos odos vaistai arba alergija minoksidilio preparatams
Neretai varginant plaukų slinkimui, pacientams yra skiriami vietiniai vaistai, o viena iš dažniausiai naudojamų priemonių – vietiniai minoksidilio produktai, skirti androgeninei alopecijai (plaukų slinkimui) gydyti. Nors šie produktai veiksmingai skatina plaukų augimą, jie taip pat gali tapti nemalonių alerginių reakcijų šaltiniu.
Kodėl minoksidilio preparatai sukelia alergiją?
Minoksidilis yra aktyvus ingredientas, kuris tiesiogiai veikia plaukų folikulus, skatindamas jų augimą. Tačiau alergines reakcijas dažniausiai sukelia ne pats minoksidilis, o neaktyvūs ingredientai, esantys produkto sudėtyje. Vienas iš pagrindinių kaltininkų – propileno glikolis, naudojamas kaip tirpiklis ir drėkiklis. Jis padeda veikliajai medžiagai tolygiai paskirstyti ant galvos odos, tačiau jautriems žmonėms gali sukelti niežulį, paraudimą, sausumą ar net pūsles.
Nepaisant to, yra atvejų, kai alergija pasireiškia būtent veikliajai medžiagai – minoksidiliui. Tokiu atveju simptomai gali būti panašūs – odos paraudimas, niežulys, bėrimas ar net pūslinis dermatitas.
Jei įtariate, kad esate alergiški vietiniams minoksidilio produktams, svarbu nustatyti, kuri medžiaga sukelia problemą – ar tai veiklioji medžiaga (minoksidilis), ar neaktyvus ingredientas (propileno glikolis).
Alergijos plaukų produktams gydymas arba kaip atpažinti ir saugiai gydyti
Alerginis kontaktinis dermatitas, atsirandantis dėl plaukų produktų, yra dažna problema, pasireiškianti niežtinčiu, paraudusiu, egzeminiu bėrimu tose vietose, kur oda kontaktavo su alergenu. Dažniausiai tai būna galvos oda, kaklas, ausys ar veidas – sritys, kurias tiesiogiai veikia naudojami produktai.
Kontaktinės alergijos diagnostika: lopo tyrimas kaip auksinis standartas
Pagrindinis būdas nustatyti, kuri medžiaga sukelia alerginę reakciją, yra odos lopo tyrimas (angl. patch test), kuris atliekamas ir „ImunoTera“ klinikoje. Tai diagnostinis metodas, leidžiantis identifikuoti konkrečius alergenus, sukeliančius odos reakcijas. Odos lopo tyrimas atliekama taip:
- Odos lopo testo užklijavimas: maži pleistrai su įvairiais alergenais (haptenais) klijuojami ant paciento nugaros odos.
- Odos lopo testo vertinimas: po 48, 72 ir > nei 96 valandų alergologas įvertina odos reakciją – ar nėra paraudimo, niežulio ar pūslių, ar atsirado vėlyva reakcija, kuri būdinga alerginiam kontaktiniam dermatitui.
Kokius odos lopo tyrimus galima atlikti?
- Standartinis odos lopo tyrimas: apima dažniausiai pasitaikančius alergenus.
- Individualiai priderintas odos tyrimas: jei įtariama, kad specifinis produktas sukelia reakciją, galima atlikti testą su konkrečiu produktu.
Ką daryti, kol laukiate tyrimo rezultatų?
Kol alergijos priežastis nėra aiški, svarbu sumažinti dirgiklių poveikį:
- Vengti įtartinų produktų: nenaudokite jokių plaukų priežiūros priemonių ant pažeistų vietų. Tai gali apimti šampūnus, kondicionierius, plaukų dažus ir formavimo priemones.
- Gydyti pažeistas vietas: jei niežulys ar paraudimas vargina, vietiškai galima naudoti švelnius steroidinius kremus, kurie mažina uždegimą ir niežulį. Šiuos kremus reikia naudoti pagal gydytojo nurodymus.
- Laikytis odos priežiūros rutinos: pažeistas vietas švelniai plauti ir išlaikyti jas sausas. Naudoti hipoalerginius drėkinamuosius kremus, kurie padės išvengti odos sausumo.
Atviras pakartotinis aplikacinis testas
Jei įtariate, kad alergiją sukelia konkretus plaukų priežiūros produktas, galite atlikti paprastą testą namuose – atvirą pakartotinį aplikacinį testą. Tai metodas, leidžiantis įsitikinti, ar produktas tikrai sukelia alergiją:
- Pasirinkite odos vietą, kurioje išbandysite produktą: paprastai naudojamas dilbio šonas arba odos sritis už ausies.
- Užtepkite produktą: nedidelį produkto kiekį užtepkite ant odos ir palikite. Jei tai šampūnas ar prausiklis, po 1–2 minučių jį nuplaukite.
- Stebėkite reakciją: produktą naudokite toje pačioje vietoje du kartus per dieną savaitę. Jei atsiranda niežulys, paraudimas ar bėrimas, produktas gali būti alergijos priežastis.
Kaip išvengti alergijos plaukų produktams?
- Skaitykite sudėtį: venkite produktų su dažnai alergiją sukeliančiomis medžiagomis, tokiomis kaip kvapiosios medžiagos, konservantai (MI, MCI), kokosų riebalų rūgščių dariniai ar PPD.
- Naudokite hipoalerginius produktus: pasirinkite šampūnus ir kondicionierius, pažymėtus kaip „bekvapis“, „be parabenų“ ar „alergijos nesukeliančių sudedamųjų dalių“.
- Venkite perdėto naudojimo: net ir saugūs produktai gali dirginti odą, jei naudojami per dažnai arba ilgai laikomi ant odos.
- Reguliariai drėkinkite odą: naudokite švelnius drėkinamuosius kremus, kurie padės apsaugoti odą nuo sausumo ir sudirginimo.
- Kreipkitės į alergologą: jei įtariate alergiją ir simptomai nepraeina, lopo testas padės nustatyti tikslų alergeną.
Alergijos plaukų produktams nėra priežastis atsisakyti mėgstamų priežiūros priemonių. Svarbu suprasti, kurie ingredientai sukelia problemą, ir pasirinkti saugius produktus, kurie padės rūpintis plaukų ir odos sveikata be diskomforto.
Apibendrintai
- Plaukų produktuose yra daug alergenų, kurie dažniausiai sukelia lėto tipo alergiją - kontaktinį dermatitą, labai retais atvejai greito tipo padidėjusio jautrumo reakcijas.
- PPD, kvapiosios medžiagos ir amonio persulfatai yra dažniausi alergenai, randami plaukų produktuose.
- Auksinis standartas alerginio kontaktinio dermatito diagnostikai yra odos lopo tyrimas.
- Kadangi dauguma žmonių kasdien naudoja plaukų produktus, svarbu nustatyti ir vengti pagrindinių alergenų bei pasirinkti alternatyvius produktus.
- Kirpėjai turi daug didesnę plaukų produktų alergijos riziką dėl nuolatinio poveikio.
Literatūros šaltiniai:
- Uter W, Strahwald J, Hallmann S, et al. Systematic review on skin adverse effects of important hazardous hair cosmetic ingredients with a focus on hairdressers. Contact Dermatitis. 2023;88(2):93–108.
- Bacharewicz-Szczerbicka J, Reduta T, Pawłoś A, et al. Paraphenylenediamine and related chemicals as allergens responsible for allergic contact dermatitis. Arch Med Sci. 2021;17(3):714–723.
- Park H, Hwang JH, Han JS, et al. Skin irritation and sensitization potential of oxidative hair dye substances evaluated with in vitro, in chemico and in silico test methods. Food Chem Toxicol. 2018;121:360–366.
- Allergic contact dermatitis of the scalp associated with scalp applied products: a systematic review of topical allergens. Pham CT, Juhasz M, Lin J, Hashemi K, Honari G, Mesinkovska NA. Dermatitis. 2022;33:235–248.
- Continuous usage of a hair dye product containing 2-methoxymethyl-para-phenylenediamine by hair-dye-allergic individuals. Kock M, Coenraads PJ, Blömeke B, Goebel C. https://doi.org/10.1111/bjd.14390. Br J Dermatol. 2016;174:1042–1050.
- A clinical evaluation of a permanent hair dye designed to reduce allergic contact dermatitis and hair damage. Draelos ZD. https://doi.org/10.1111/jocd.15212. J Cosmet Dermatol. 2022;21:3925–3928.
- Cross-elicitation responses to 2-methoxymethyl-p-phenylenediamine in p-phenylenediamine highly allergic volunteers using allergy alert test: the Italian experience. Tammaro A, Muscianese M, Chello C, Parisella FR, Persechino S, Goebel C, Gaspari AA. Eur Ann Allergy Clin Immunol. 2019;51:62–67.
- Contact allergy to ammonium persulfate: an epidemiologic study of 2138 consecutive dermatitis patients. Alajaji A, Scheinman P. https://doi.org/10.4103/ijd.ijd_71_21. Indian J Dermatol. 2021;66:616–619.
- Characteristics and incidence of contact dermatitis among hairdressers in north-eastern Italy. Piapan L, Mauro M, Martinuzzo C, Larese Filon F. Contact Dermatitis. 2020;83:458–465.
- Bleaching powders, bleaching creams and other hair lightening preparations as sources for (airborne) allergic contact dermatitis and other health effects in hairdressers: results of an empirical study. Symanzik C, Koopmann K, Skudlik C, John SM, Uter W. Contact Dermatitis. 2023;88:139–144.
- Potential for allergic contact dermatitis in popular hair care practices and ingredients. Karim M, Klein EJ, Nohria A, et al. Dermatitis. 2023;34:484–491.
- How safe is prescribing oral minoxidil in patients allergic to topical minoxidil? Therianou A, Vincenzi C, Tosti A. J Am Acad Dermatol. 2022;86:429–431.
- Kosumi H, Yanagi T, Izumi K, et al. Hair colour shampoo dermatitis. Contact Dermatitis 2017;77(6):419–421.
- Tous-Romero F, Ortiz Romero PL, de Frutos JO. Usefulness of patch testing with patient's own products in the diagnosis of allergic contact dermatitis. Dermatitis 2021;32(1):38–41.