Alergijos šiandien tampa vis didesne sveikatos problema, paveikiančia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Savalaikė ir profesionali alergijų diagnostika bei gydymas yra ypač svarbūs norint užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jeigu Google paieškotumėte gydytojų alergologų Vilniuje, pamatytumėte, kiek daug klinikų ir laboratorijų siūlo alerginius tyrimus ar kitas paslaugas, tačiau ne visada aišku, kaip iš jų išsirinkti tinkamiausią specialistą – vaikui ar sau pačiam.
Alergologas yra gydytojas, kuris specializuojasi alerginių ligų diagnostikoje, prevencijoje ir gydyme, kurio pasirinkimas gali lemti gydymo efektyvumą. Taigi, šiame straipsnyje sužinosite apie skirtingus alergologų tipus, kaip pasirinkti tinkamiausią alergologą Vilniuje, ko tikėtis pirmojo vizito metu, bei gausite praktinių patarimų, kaip pasiruošti konsultacijai.
Alergologų specializacijos: vaikų ir suaugusiųjų skirtumai
Alergologai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas – vaikų alergologus ir suaugusiųjų alergologus ir klinikinius imunologus, tačiau mažai kas žino, kad įvairiapusiam žmogaus sveikatos supratimui rezidentūros metu visi gydytojai alergologai turi ir bendrinių ciklų įvairiuose kituose skyriuose (pvz. vidaus ligų, vaikų ligų).
Vaikų alergologas specializuojasi vaikų organizmo ypatybėse ir geba atpažinti bei gydyti specifines vaikų alergijas, atsižvelgdamas į augančio organizmo ypatumus.
Suaugusiųjų alergologas dirba su vyresniais pacientais, kurių alerginių ligų simptomai ir gydymo metodai gali skirtis nuo vaikų.
Dažniausios gydytojo alergologo gydomos ligos ir galimas ištyrimas
Alerginis rinitas / rinokonjunktyvitas („šienligė“ ir pan.)
Kas tai? Nosies ir (dažnai) akių gleivinių uždegimas, kurį sukelia alergenai.
Simptomai: čiaudulys, sloga arba „varvėjimas“, nosies užgulimas, niežulys; akių perštėjimas, ašarojimas.
Dažniausi alergenai: žiedadulkės, dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos, pelėsis.
Diagnostika: odos dūrio testai, specifinių IgE kraujyje ištyrimas (pvz. Alex2, Alex Air), kartais komponentinė diagnostika; rinomanometrija ar eozinofilų vertinimas nosies sekrete.
Alerginė bronchinė astma
Kas tai? Lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, dažnai susijęs su alergenais.
Simptomai: dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje, kosulys (ypač naktį, rytais, po fizinio krūvio).
Diagnostika: spirometrija su bronchus plečiančiu mėginiu, FeNO (iškvėpto NO), alerginiai tyrimai, provokaciniai testai, namų PEF dienynas.
Atopinis dermatitas (egzema)
Kas tai? Lėtinis uždegiminis odos sutrikimas su odos barjero pažeidimu.
Simptomai: sausumas, paraudimas, stiprus niežulys, įtrūkimai; dažnai prasideda kūdikystėje.
Provokuoja: odos dirgikliai, infekcijos, prakaitas; maistas gali turėti įtakos, bet ne visada yra priežastis.
Diagnostika: klinika/simptomai; jei įtariama alerginė kilmė gali būti atliekamas specifinių IgE kraujyje ištyrimas; lopo testai.
Maisto alergija
Kas tai? Imuninis atsakas į maisto baltymus (dažniausiai IgE sąlygotos alergijos, greito tipo alergija).
Simptomai: dilgėlinė, lūpų/veido tinimai, niežulys, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, kosulys, dusulys; retais atvejais – anafilaksija.
Dažniausi alergenai: pienas, kiaušiniai, žemės/medžių riešutai, soja, kviečiai, žuvis, vėžiagyviai.
Diagnostika: odos dūrio testai, specifinių IgE kraujyje ištyrimas (pvz., Ara h 2 riešutams); oraliniai provokaciniai mėginiai – auksinis standartas, bet atliekami prižiūrint gydytojui.
Dilgėlinė ir angioedema
Kas tai? Greitai atsirandantys niežtintys bėrimai (pūkšlės) ir/ar gilesnių audinių tinimai.
Tipai: ūminė (<6 sav.) dažnai po infekcijų ar vaistų; lėtinė spontaninė (≥6 sav. be aiškaus alergeno); fizinės dilgėlinės (šalčio, spaudimo, cholinerginė ir kt.).
Diagnostika: dažnai – pagal kliniką; kraujo tyrimai diferencijai (eozinofilai, CRB, skydliaukės autoantikūnai), provokaciniai testai fizinėms formoms; C4 ir C1-INH, jei įtariama paveldima angioedema.
Vaistų alergija
Kas tai? Imuninės reakcijos į vaistus (greitos arba vėlyvos).
Dažniausi kaltininkai: penicilinai ir kiti AB, NVNU, kai kurie chemoterapiniai ar biologiniai vaistai.
Simptomai: bėrimai, niežulys, dilgėlinė, tinimai, karščiavimas; sunkios formos – anafilaksija, SJS/TEN (gyvybei pavojingos).
Diagnostika: nuodugni anamnezė; odos testai (pvz., penicilinui), provokaciniai mėginiai kontroliuojamomis sąlygomis; lopo testai vėlyvoms reakcijoms.
Anafilaksija
Kas tai? Staigi, sisteminė, gyvybei pavojinga reakcija.
Simptomai: generalizuota dilgėlinė/niežulys + kvėpavimo sutrikimai (švokštimas, gerklų patinimas) ir/arba kraujospūdžio kritimas, alpimas; gali būti virškinamojo trakto simptomai.
Pirmoji pagalba: adrenalino autoinjektorius į šlaunį nedelsiant, kviesti 112, guldyti/kojas pakelti, pakartotinai leisti adrenaliną kas 5–15 min., jei reikia. Po epizodo – alergologo ištyrimas, „veiksmų planas“, autoinjektoriaus receptas ir mokymai, geriausia alergologo konsultacijai atvykti po 4 sav.
Dažniausios priežastys: maistas, vabzdžių įgėlimai, vaistai, rečiau – idiopatinė.
Alergija vabzdžių nuodams (bitės, vapsvos, širšės)
Simptomai: nuo didelių vietinių patinimų iki sisteminių reakcijų ar anafilaksijos.
Diagnostika: specifinis IgE tyrimas, odos testai, kartais komponentinė diagnostika.
Pirminiai imunodeficitai (įgimti)
Kas signalizuoja? Dažnos, sunkios ar neįprastos infekcijos (ypač ausų, sinusų, plaučių), prastas atsakas į antibiotikus, lėtas augimas, šeiminė anamnezė.
Diagnostika: bendro IgG/IgA/IgM kiekiai, antikūnų atsakas po skiepų, limfocitų subpopuliacijos, komplemento tyrimai, kartais genetika.
Antriniai imunodeficitai (įgyti)
Priežastys: vaistai (ilgas steroidų vartojimas, chemoterapija, biologinės terapijos), ŽIV, onkologinės, lėtinės inkstų/kepenų ligos, netinkama mityba.
Eozinofilinės ligos
Pavyzdžiai: eozinofilinis ezofagitas (rijimo sutrikimai, „užstrigęs“ maistas), hipereozinofiliniai sindromai, eozinofilinė astma.
Mastocitozė ir mastocitų aktyvacijos sindromas
Simptomai: paraudimai, niežulys, epizodinis kraujospūdžio kritimas, anafilaksijos rizika.
Diagnostika: triptazė, kaulų čiulpų ir kiti tyrimai pagal indikacijas.
Jei ieškote gydytojo alergologo Vilniuje, registruokitės konsultacijai telefonu +370 618 50 501 arba „WhatsApp“:
Lietuvoje visi gydytojai – vaikų alergologai, alergologai ir klinikiniai imunologai gydo tiek alergines, tiek tam tikras imunologines ligas. Tačiau dalis gydytojų turi 2 licencijas: vaikų alergologo ir alergologo-klinikinio imunologo, todėl gali gydyti tiek suaugusius, tiek mažuosius pacientus, pavyzdžiui, gydytoja alergologė Ingrida Vaitkevičė konsultuoja bet kokio amžiaus pacientus tiek dėl alerginių, tiek dėl imunologinių ligų, tokių kaip pirminiai, antriniai imunodeficitai.
Reikėtų paminėti, kad tokios specialybės kaip „vaikų alergologas ir klinikinis imunologas“ nėra. Yra tiesiog „vaikų alergologas“, tačiau yra gydytojų, tokių kaip vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė, kuri turi teisę ir puikiai gydo vaikų pirminius ir antrinius imunodeficitus (gydytoja stažavosi ir kėlė kvalifikaciją užsienyje, kad galėtų maksimaliai padėti mažiesiems ligoniukams), nors licencijos pavadinime tai neatsispindi.
Tipiškos alerginės būklės pagal amžiaus grupes
Vaikų alergologai dažniausiai susiduria su šiomis alerginėmis būklėmis:
- atopinis dermatitas (egzema),
- maisto alergijos (ypač kiaušiniams, pienui, riešutams),
- alerginė sloga,
- astma ankstyvoje stadijoje,
- dilgėlinė.
Suaugusiųjų alergologai dažniau diagnozuoja ir gydo:
- kvėpavimo takų alergijas (žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms),
- vaistų sukeltas alergines reakcijas,
- profesines alergijas,
- lėtinę dilgėlinę,
- anafilaksiją.
Tačiau visos šios ligos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Kaip išsirinkti tinkamą alergologą Vilniuje
Tinkamo specialisto pasirinkimas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių – paslaugų prieinamumo, klinikos galimybių, laukimo laiko, specialisto kvalifikacijos, patirties ir reputacijos. Pavyzdžiui, net ir geriausiems gydytojams reikalingi įrankiai ir sąlygos, kad galėtų savo žinias realizuoti. Plataus spektro tyrimai, dedikuotas ir apmokytas dirbti su alerginiais pacientais personalas – bendrosios praktikos slaugytojas, netgi patalpos turi didžiulę reikšmę paslaugų kokybei.
Bet pradėkime nuo pradžių. Pirmiausia svarbu įvertinti, ar norite kreiptis į privatų ar valstybinį sektorių.
Toliau, renkantis alergologą, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- gydytojo patirtis su konkrečiomis alerginėmis būklėmis,
- specialisto kvalifikacija, stažuotės, moksliniai darbai ar straipsniai vietos ar užsienio leidiniuose,
- pacientų atsiliepimai ir rekomendacijos,
- klinikos infrastruktūra ir diagnostinės galimybės,
- prieinamumas (vizitų laukimo laikas, lokacija).
Ieškant patikimo specialisto taip pat gali būti naudinga pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, pasidomėti kitų pacientų atsiliepimais apie alergologą, patikrinti, ar gydytojas priklauso profesinėms asociacijoms (pvz., Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijai, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos bendruomenė, Europos imunodeficitų bendruomenė ir kt.).
Kaip jau minėta, renkantis specialistą verta pasidomėti gydytojo specializacijos sritimi ir patirtimi. Pavyzdžiui, jei vaikas dažnai serga, vertėtų ieškoti pediatro-alergologo, turinčio patirties su imunologija, pvz. vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė arba alergologė ir klinikinė imunologė, vaikų alergologė Ingrida Vaitkevičė.
Norėdami gauti individualią gydytojo alergologo ar imunologo pagalbą, registruokitės konsultacijai telefonu +370 618 50 501 arba „WhatsApp“:
Gydytojų alergologų Vilniuje paslaugos: valstybinių ir privačių palyginimas
| Kriterijus | Valstybinės įstaigos | Privačios klinikos |
|---|---|---|
| Kaina | Kompensuojama PSD, galimas minimalus mokestis už papildomus tyrimus | Mokamos paslaugos, 90-110 EUR už konsultaciją |
| Laukimo laikas | Paprastai ilgas (1-6 mėnesiai) | Trumpesnis (1-2 savaitės) |
| Konsultacijos trukmė | 15-25 minutės | 30-45 minutės |
| Diagnostinės galimybės | Baziniai tyrimai kompensuojami | Platesnės galimybės, greitesni rezultatai |
| Siuntimas | Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas | Nereikalingas |
Valstybinėse įstaigose (pvz. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos) alergologo paslaugos yra kompensuojamos, tačiau reikia šeimos gydytojo siuntimo ir dažnai gana ilgai tenka laukti vizito. Privačiose klinikose alergologo Vilniuje konsultacijos yra mokamos, tačiau pasižymi trumpesniu laukimo laiku ir dažnai ilgesne konsultacija, o, pavyzdžiui, klinikoje „ImunoTera“ ilgesnėmis nei paprastai konsultacijomis ir plačiausiomis ištyrimo galimybėmis.
Ko tikėtis pirmojo vizito pas alergologą metu
Pirmas vizitas pas alergologą paprastai trunka ilgiau nei įprasta konsultacija. Jo metu specialistas susipažįsta su paciento anamneze ir atlieka pradinius tyrimus.
Pirmojo vizito pas alergologą metu paprastai vyksta:
- išsamus pokalbis apie simptomus ir jų pasireiškimo aplinkybes,
- šeimos ir asmeninės medicininės istorijos aptarimas,
- fizinė apžiūra,
- tyrimų paskyrimas ir/ar vertinimas,
- gydymo plano sudarymas.
Jei reikia atlikti alergijų diagnostiką, gydytojas gali paskirti:
- odos dūrio (prick) testus,
- odos lopo testus,
- kraujo tyrimus specifiniams IgE antikūnams nustatyti ir/ar komponentinę diagnostiką,
- provokacinius mėginius,
- kvėpavimo funkcijos tyrimus (spirometriją).
Pagrindiniai alergijos diagnostikos metodai ir šiuolaikinės technologijos
Pavyzdžiui, „ImunoTera“ klinikoje naudojami visuotinai pripažinti, modernūs alergijų diagnostikos metodai, leidžiantys tiksliai nustatyti, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją.
Odos dūrio testai – tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas. Jo metu ant odos užlašinami alergenai ir stebima, ar atsiranda reakcija. Testas trunka apie 15-20 minučių ir yra saugus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kai jį atlieka kvalifikuotas specialistas.
Odos lopo mėginiai – tai alerginiai tyrimai, skirti nustatyti lėtojo tipo alergiją (pvz., maisto ar cheminiams alergenams). Paprastai šie mėginiai užklijuojami pirminės arba pakartotinės konsultacijos metu ir reikalauja kelių pakartotinių vizitų savaitės bėgyje.
Specifinių IgE antikūnų tyrimai – tai kraujo tyrimai, kurie nustato organizmo reakciją į alergenus: jų ekstraktus (mišinius) arba konkrečius alergeno šaltinio baltymus. Pastarasis metodas vadinamas komponentine (molekulinių alergenų) diagnostika, leidžiančia nustatyti alergiją ne tik bendrai alergenų grupei (pvz., žemės riešutams), bet ir atskiriems jų baltymams. Šie tyrimai naudingi, kai negalima atlikti odos testų dėl odos ligų ar vartojamų vaistų. Vis dėlto dažniau pirmo pasirinkimo yra būtent komponentinė diagnostika, nes ji suteikia kur kas platesnį ir gilesnį ištyrimą. Pavyzdžiui, naudojant Alex2 makrogardelę galima išsamiai ištirti net 295 alergenus – tiek alergenų ekstraktus, tiek jų molekulinius komponentus. Tai padeda tiksliau įvertinti galimų reakcijų sunkumą ir parinkti tinkamą gydymo ar gyvenimo būdo planą.
Provokaciniai mėginiai – šie tyrimai atliekami tik specialistų priežiūroje ir kai kiti tyrimai neduoda aiškių rezultatų – tai auksinis alerginių tyrimų standartas. Šių tyrimų metu pacientui kontroliuojamomis sąlygomis duodamas įtariamas alergenas ir stebima reakcija. Tai ypač svarbu diagnozuojant maisto ar vaistų alergijas, tačiau tam reikalingos specialios sąlygos.
Įodiniai mėginiai – tai alerginiai tyrimai, atliekami siekiant nustatyti, ar organizmas turi greitojo arba lėtojo tipo įsijautrinimą tam tikram vaistui. Teigiamas mėginių rezultatas gali padėti išvengti vaistų provokacinių mėginių, kurie ilgiau užtrunka ir gali būti pavojingesni pacientams, patyrusiems sunkias alergines reakcijas vaistams.
Nosies provokacinis mėginys – tai alerginis tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti kaip organizmas reaguoja į tam tikrą įkvepiamį alergeną, diagnozuoti alerginę slogą (alerginį rinitą), parinkti alergenų imunoterapijos sudėtį ir vertinant jos efektyvumą.
Vargina užsitęstusi sloga, odos, virškinimo problemos?
Kaip pasiruošti konsultacijai pas alergologą?
Tinkamas pasiruošimas alergologo konsultacijai padeda efektyviau išnaudoti vizito laiką ir gauti tikslesnę diagnozę.
Prieš apsilankymą pas specialistą patartina:
- vesti simptomų dienoraštį (kada pasireiškia, kokiomis aplinkybėmis, kas palengvina ar pasunkina būklę),
- surinkti ankstesnių tyrimų rezultatus (ypač senesnius),
- pasiruošti medikamentų, kuriuos vartojate, sąrašą,
- užsirašyti klausimus, kuriuos norite užduoti gydytojui alergologui,
- jeigu kreipiamasi dėl bėrimų, reiktų užfiksuoti juos nuotraukose ir turėti su savimi,
- apgalvoti šeimos alergijų istoriją.
Ruošiantis alerginiams tyrimams, svarbu žinoti, kad kai kurie vaistai gali iškreipti rezultatus.
Dažniausiai prašoma laikytis šių rekomendacijų:
- nevartoti antihistamininių vaistų 5-7 dienas prieš tyrimą (kraujo tyrimams vaistų vartojimas įtakos neturi),
- informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus,
- nepertraukti astmos kontrolės vaistų vartojimo,
- vengti odos kremus tepti ant tų vietų, kur bus atliekami odos tyrimai.
Jei tyrimai atliekami vaikui, verta jį psichologiškai paruošti, paaiškinti, kad procedūros nesukels stipraus skausmo, ir pasiimti vaiko mėgstamą žaislą ar knygą, kad būtų ramiau. Nesijaudinkite, jeigu pamiršite – „ImunoTera“ klinikoje rasite vaikams skirtą erdvę, o kabinete – žaislų ar knygų įvairaus amžiaus vaikams.
Kur teikiamos valstybinės ir privačios alergologo paslaugos Vilniuje?
Vilniuje alergologo paslaugos prieinamos tiek valstybinėse, tiek privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Abiejų sektorių paslaugos turi savų privalumų ir trūkumų.
Valstybinės įstaigos, kuriose teikiamos alergologo paslaugos:
- Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos,
- Vilniaus miesto klinikinė ligoninė,
- Centro poliklinika.
Kai kurios privačios klinikos, siūlančios alergologų konsultacijas:
- „ImunoTera“ klinika (didžiausias alerginių ir imunologinių paslaugų spektras),
- Northway medicinos centrai (ne tik Vilniuje),
- Affidea Lietuva,
- Medicinos diagnostikos centras HILA,
- Meliva Kardiolitos klinikos (ne tik Vilniuje).
Daugelis alergologų dirba ir valstybinėse, ir privačiose įstaigose. Jei norite patekti pas konkretų specialistą, bet nenorėtumėte ilgai laukti valstybinėje įstaigoje, galite paieškoti jo privačių paslaugų.
Kada būtina kreiptis į alergologą ir/ar imunologą?
Vaikams ir suaugusiems rekomenduojama kreiptis į alergologą ir klinikinį imunologą, jei:
- pasireiškė alerginė reakcija į maistą, vabzdžių įgėlimus ar vaistus,
- turi sunkiai kontroliuojamus bėrimus,
- įtariama alergija įkvepiamiems alergenams (žiedadulkėms, pelėsiui, dulkių erkutėms),
- pasireiškia kvėpavimo sutrikimų, tinimų, švokštimo epizodų,
- pasireiškia virškinamojo trakto simptomų,
- yra nuolatinis nosies užgulimas, čiaudulys ar akių perštėjimas,
- dažnai sergama įvairiomis infekcinėmis ligomis,
- įtariama profesinė alergija (pasireiškianti darbo aplinkoje).
- Jei pasireiškė anafilaksinės reakcijos požymiai: staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo sutrikimai, gerklės patinimas, išplitusi dilgėlinė ar alpimas. Tokiais atvejais pirmiausia reikia kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių (daugiau apie pirmąją pagalbą ištikus anafilaksinei reakcijai žiūrėkite paspaudus šią nuorodą), o vėliau po 4 savaičių – į gydytoją alergologą dėl išsamios diagnostikos ir prevencinio plano.
Išvados
Tinkamo alergologo pasirinkimas yra svarbus žingsnis efektyvaus alergijų gydymo link. Pacientai turi galimybę rinktis tarp valstybinio ir privataus sektoriaus alergologų Vilniuje, gali rinktis tiek vaikų, tiek suaugusiųjų alergologų ir/ar imunologų paslaugas.
Renkantis alergologą, svarbu atsižvelgti į paciento amžių, alergijos pobūdį, specialisto kvalifikaciją ir patirtį. Vilniaus medicinos įstaigose dirbantys alergologai teikia šiuolaikiškas diagnostikos ir gydymo paslaugas, atitinkančias tarptautinius standartus.
Nepriklausomai nuo to, ar ieškote specialisto sau, ar savo vaikui, verta skirti laiko informacijos rinkimui, konsultuotis su šeimos gydytoju ir domėtis kitų pacientų atsiliepimais. Tinkamai pasirinktas specialistas ne tik padės nustatyti tikslią diagnozę, bet ir sukurs individualų gydymo planą, kuris leis kontroliuoti alergijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Atminkite, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią alergijų komplikacijoms ir ligos progresavimui. Jei Jūs ar Jūsų vaikas patiriate alerginius simptomus, nedelskite ir kreipkitės į specialistus.
Ieškote gydytojo alergologo pagalbos?
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Kaip suprasti, ar mano vaikui reikia apsilankyti pas alergologą Vilniuje?
Vaikui reikėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą, jei pasireiškia dažni ar stiprūs alergijos simptomai – odos bėrimas, kvėpavimo problemos, reakcijos į maistą ar nepaaiškinami lėtiniai simptomai, ypač jei pirminis gydymas nepadėjo.
2. Kokius dokumentus ir informaciją reikėtų atsinešti į pirmąjį vizitą pas alergologą?
Į pirmąjį vizitą pas alergologą atneškite išsamų simptomų dienoraštį, ankstesnius medicininius įrašus, turimų tyrimų rezultatus bei dabartinių vaistų ar žinomų alergenų sąrašą.
3. Ar būtinas šeimos gydytojo siuntimas norint patekti pas alergologą Vilniuje?
Valstybės finansuojamoms (viešosioms) paslaugoms gauti reikalingas šeimos gydytojo siuntimas; privačioms klinikoms jis nėra būtinas.
4. Kuo skiriasi vaikų ir suaugusiųjų alergologas?
Vaikų alergologai specializuojasi vaikų alergijose ir būklėse, o suaugusiųjų alergologai koncentruojasi į suaugusių pacientų alergijų valdymą ir gydymą.
5. Ar alerginiai tyrimai saugūs vaikams?
Šiuolaikiniai diagnostikos metodai yra saugūs vaikams, ypač kai juos atlieka patyrę specialistai tam skirtose medicinos įstaigose.