Kai plaukų priežiūra sukelia kontaktinę alergiją arba alergija plaukų priežiūros priemonėms
21-05-2025Kai plaukų priežiūra sukelia kontaktinę alergiją arba alergija plaukų priežiūros priemonėms
21-05-2025Alergija saulei arba apsauga nuo saulės visiems - mažiems, dideliems ir jautriems
Straipsnį ruošė „ImunoTera” klinikos gydytoja dr. vaikų alergologė Ieva Adomaitė
Kai pasirodo pirmieji saulės spinduliai visiems pakyla nuotaika, tačiau kai kuriems ultravioletiniai spinduliai gali tapti tikru išbandymu. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokią įtaką saulė daro mūsų odai, kaip surasti balansą, kad galėtume mėgautis saulės teikiamais malonumais ir nauda sumažindami galimas rizikas bei, žinoma, paliesime ir alergijos saulei temą.
Ultravioletinė (UV) spinduliuotė, natūrali ir dirbtinė, yra svarbiausias aplinkos rizikos veiksnys, lemiantis odos vėžio vystymąsi, dėl to nesaikingo deginimosi rekomenduojama vengti. Tačiau saulės spinduliai nėra vien žalingi, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie daugiau būna saulėje, rečiau serga hipertenzija, antro tipo cukriniu diabetu, venine tromboze, širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat panašu, kad reguliarus buvimas saulėje turi prevencinį efektą storosios žarnos, krūties, prostatos vėžiui, išsėtinei sklerozei ir ne Hodžkino limfomai. Šie teigiami poveikiai siejami ne vien tik su saulės spindulių sukeliama vitamino D gamyba, bet ir imuninės sistemos reguliavimu, azoto oksido, melatonino, serotonino gamyba bei šviesos poveikiu cirkadiniam ritmui.
Nors nemažai tyrimų rodo vitamino D kiekio organizme sąsają su tam tikrų ligų rizikos sumažėjimu, kiti tyrimai, kuriuose skiriami vitamino D preparatai, nepatvirtina tiesioginio šios medžiagos poveikio ligoms, todėl tikėtina, kad žemas vitamino D lygis yra nepakankamos saulės ekspozicijos rodiklis, kuris savo ruožtu ir turi įtakos žmogaus sveikatai.
Šiais laikais saulės poveikis socialiniuose tinkluose dažnai demonizuojamas dėl asociacijos su odos vėžiu ir ankstyvu senėjimu, tačiau vertinant šiuos mokslinius atradimus, akivaizdu, kad ne saulė, o nesaikingas buvimas UV spinduliuose yra mūsų priešas. Nors Lietuva nėra labiausiai saulėta šalis, UV indeksas, kai yra lygus ar net didesnis už 3, fiksuojamas maždaug 140 dienų metuose.
Saulės poveikis odai: skirtingas efektas priklausomai nuo gymio ir vietovės
Visų pirma, kalbant apie saulės naudą ir apsaugą, reikia akcentuoti, kad du skirtingo gymio asmenys gali sulaukti skirtingo saulės biologinio poveikio, kadangi mūsų odos spalva lemia atsaką į UV spindulius. Tamsesnė oda nudega rečiau, nes joje yra didesnis melanino kiekis, kuris natūraliai saugo nuo saulės. Tačiau melaninas taip pat mažina odos gebėjimą sintetinti vitaminą D.
Kita vertus net tam pačiam asmeniui būnant skirtingose geografinėse vietovėse UV poveikis pasireikš skirtingai – kuo arčiau pusiaujo nukeliausime, tuo UV intensyvumas ir poveikis bus didesnis, todėl buvimo saulėje rekomendacijos Šiaurės Europoje nebus tinkamos Jums atostogaujant Pietų Europoje.
Kada reikėtų saugotis nuo saulės spindulių?
- Šiauriniuose regionuose rekomenduojama vengti saulės nuo ankstyvo pavasario iki rudens vidurio, ypač tarp 11 ir 15-16 val., kai UV indeksas yra pats didžiausias.
- Ar atostogaujate užsienyje, ar esate Lietuvoje, pravartu pasitikrinti UV indeksą. Jeigu jis siekia 3 ar daugiau, saulė gali pažeisti odą, todėl reikėtų saugotis saulės spindulių, ypač jei Jūsų oda yra šviesi ar linkusi greitai nudegti. UV indeksą realiu laiku galite pasitikrinti telefone orų programėlėse ar internete: https://www.meteo.lt/prognozes/uv-indeksas/.
- Jei neturite galimybės patikrinti UV indekso, galite pasinaudoti „šešėlio taisykle“. Jei Jūsų šešėlis yra trumpesnis nei Jūs, UV spinduliuotė yra stipri, ir tai yra ženklas, kad reikia saugotis saulės spindulių.
Ar reikia saugotis saulės, jei diena nėra saulėta, arba esate šešėlyje?
Iki 80 % UV spindulių prasiskverbia pro debesis ar rūką, o skėtis nuo saulės paplūdimyje sulaiko tik apie 40–50 % UV spindulių, taip pat saulės spinduliai gali atsispindėti nuo paviršių, pavyzdžiui, smėlio, todėl nuo saulės saugotis reikia net ir tokiomis aplinkybėmis.
Kokia turėtų būti apsauga nuo saulės vaikams?
Visi išvardinti apsaugos nuo saulės principai yra aktualūs ir vaikams, kurių oda yra ypač jautri UV spinduliuotei, tačiau yra tam tikrų apsaugos nuo saulės ypatumų vaikų amžiuje:
- Kūdikiams iki 1 metų rekomenduojama griežtai vengti tiesioginių saulės spindulių – lauke reikėtų VISADA užtikrinti pavėsį.
- Kūdikiams iki 6 mėnesių paprastai kremai nuo saulės yra nerekomenduojami, jie turėtų nuolat būti šešėlyje ir aprengti apsauginiais drabužiais, tačiau jei saulės išvengti neįmanoma, galima atsargiai naudoti kūdikiams skirtus SPF kremus ant nedidelių kūno plotų, pvz. rankų, veido.
- Kūdikiui ir vaikams naudokite specialius amžiui pritaikytus kremus, kurių sudėtyje paprastai būna mažiau dirgiklių.
- Kūdikiams ir vaikams tinkamiausi mineraliniai SPF filtrai – cinko oksidas ir titano dioksidas.
- Prieš pradėdami naudoti naują SPF kremą nedidelį kiekį jo užtepkite ant kūdikio odos vieną kartą per dieną 3–5 dienas ir stebėkite ją, kad patikrintumėte, ar jis nesukelia dirginimo.
- Kai vaikams nepatinka teptis SPF kremais, pabandykite tai išspręsti žaidimo būdu, pavyzdžiui, kremu paišant ant odos piešinukus arba tepant kremą su makiažo teptuku.
- Nepamirškite, kad kartu su saule atsiranda kitas pavojus vaikams – perkaitimas, tad pasirūpinkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių ir nesukaistų, uždengdami vėžimėlius įsitikinkite, kad vėžimėlyje išlieka pakankama oro cirkuliacija.
Apsauga nuo saulės jautrios odos savininkams
Jei sergate atopiniu dermatitu ar turite jautrią odą vadovaukitės panašiais principais kaip ir renkantis emolientus, ar kitus jautriai odai skirtus kremus.
- Venkite kvapiųjų ir kitų dirginančių medžiagų kremų nuo saulės sudėtyje.
- Rinkitės kremus, kurie įvardijami kaip jautriai odai arba hipoalerginiai, nors toks ženklinimas negarantuoja, kad produkto sudėtyje nebus dirginančių medžiagų.
- Rinkitės fizinių (mineralinių) filtrų pagrindu sukurtus kremus nuo saulės.
- Jei Jums dėl atopinio dermatito rekomenduojami emolientai, juos tepkite maždaug pusvalandį prieš saulės kremą.
- Tepkite kremą nuo saulės taip pat, kaip emolientą - lygiais, žemyn nukreiptais judesiais, netrinkite jo į odą, nes tai gali sukelti niežėjimą ir sudirginti odą.
- Prieš naudodami išbandykite kremą ant nedidelio odos ploto, užtepkie nedidelį kremo kiekį ant vidinės dilbio odos vieną kartą per dieną 3–5 dienas ir stebėkite, ar oda nesudirgo.
Kokių kosmetikos ingredientų reikėtų vengti?
|
Vengtini kosmetikos ingredientai |
Pavyzdžiai |
|
Kvapai |
Fragrance, Parfum, |
|
Eteriniai aliejai |
Visi |
|
Maisto alergenai |
Hidrolizuoti kviečių baltymai, riešutų aliejai ir kt. |
|
Vilnos alkoholis |
Lanolinas |
|
Alkoholiai |
Ethyl alcohol, Ethanol, |
|
Emulsikliai |
Propylene glycol |
|
Surfaktantai |
Cocamidopropyl betaine, |
|
Konservantai |
Methylchloroisothiazolinone, methylisothiazolinone, |
Kas geriau – cheminis ar fizinis filtras?
Mineraliniai (fiziniai) filtrai, tokie kaip titano dioksidas ir cinko oksidas, sukuria fizinį barjerą, blokuojantį UV spindulius. Jie paprastai labai gerai toleruojami ir retai sukelia šalutinius poveikius, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti nepriimtinas jų sukuriamas „balto šydo“ efektas ant odos.
Organiniai (cheminiai) filtrai dažnai yra lengvesni ir nepastebimi. Abu filtrai efektyviai saugo nuo UVA ir UVB spindulių.
Mineraliniai filtrai yra stabilesni ir saugesni jautriai odai, o cheminiai – gali sukelti akių dirginimą, kontaktinį dermatitą ir pakenkti gamtai (pvz. jūros ekosistemai maudantis).
Faktiškai visi saulės kremų sukeliami šalutiniai poveikiai kyla būtent dėl cheminių filtrų, todėl jautrios odos savininkams mineraliniai filtrai yra pranašesni. Vis dėlto cheminiai filtrai gali būti gera alternatyva tiems, kurie nemėgsta mineralinių filtrų pojūčio ar išvaizdos.
Jautrumas saulei (fotojautrumas) arba „saulės alergija“
Terminas „saulės alergija“ arba „alergija saulei“ nėra tikra alergija – tikslesnis terminas būtų fotojautrumas, kuris apibūdina simptomus, ligas ar būkles (fotodermatozes), kuriuos sukelia arba sustiprina saulės spindulių poveikis. Yra daugybė ligų, kurioms būdingas fotojautrumas, tokių kaip polimorfinis šviesos bėrimas, saulės dilgėlinė, aktininis niežulys, išorinių medžiagų sukeltos fotodermatozės, pavyzdžiui, vaistų, augalų, kosmetikos ingredientų ir odos ligos ar būklės, kurių simptomus pasunkina saulės spindulių poveikis – fotoagravuotos dermatozės.
Fotojautrumas valdomas vengiant UV spindulių ir kai kuriais atvejais taikant specifinį gydymą. Fotojautrumo tema yra plati ir verta atskiro straipsnio, tačiau šiame straipsnyje noriu atkreipti dėmesį į išorinių medžiagų sukeliamas fotodermatozes ir kokių medžiagų reikėtų vengti, norint nepatirti tokių odos reakcijų.
Išorines fotodermatozes galima suskirstyti į fotokontaktinį dermatitą, vaistų sukeltą fotojautrumą bei pseudoporfiriją.
Fotokontaktinis dermatitas – tai uždegiminė odos reakcija, atsirandanti, kai fotoreaktyvios medžiagos, patekusios ant odos ar į organizmą, sąveikauja su ultravioletiniais (ypač UVA) arba matomos šviesos spinduliais. Skiriami du tipai:
1. Fotoalerginis kontaktinis dermatitas
Fotoalerginis kontaktinis dermatitas – yra uždelsto tipo imuninė reakcija į šviesos paveiktas medžiagas, kurios kartu su mūsų baltymais suformuoja alergeną, į kurį reaguoja imuninė sistema. Jis pasireiškia saulės veikiamose odos vietose ir neapima natūraliai apsaugotų zonų (pvz. ausų užpakalinės dalies).
Fotoalerginis dermatitas kliniškai pasireiškia panašiai į kontaktinį dermatitą – paraudimu, egzema ar pūslėmis ir atsiranda pavėluotai – po 24–72 val. nuo saulės poveikio. Paradoksalu, tačiau kartu su vietiniais priešuždegiminiais tepalais dažniausiai fotoalergines reakcijas sukelia būtent medžiagos esančios apsaugos nuo saulės kremuose – įvairūs cheminiai filtrai ir kvapiosios medžiagos.
Fotoalerginį kontaktinį dermatitą galima diagnozuoti atliekant fotolopo mėginį. Tyrimo metu ant nugaros užklijuojami du vienodi pleistrų rinkiniai su tiriamomis medžiagomis ir paliekami 24–48 valandoms. Po to vienas rinkinys apšviečiamas specialia UVA lempa, o kitas – ne. Odos reakcijos vertinamos kelis kartus: prieš švitinimą, iškart po jo ir po 48, 72 ar 96 valandų. Tokiu būdu galima nustatyti, ar medžiaga sukelia fotoalergiją – tai yra, alerginę reakciją, kuri pasireiškia tik kartu su šviesos poveikiu.
2. Fototoksinis kontaktinis dermatitas
Fototoksinis kontaktinis dermatitas – yra neimuninė reakcija, sukeliama laisvųjų radikalų ir dažniausiai provokuojama augalų ar cheminių medžiagų (pvz., dažų, anglies dervos).
Specifiškai išskiriamas fototoksinio dermatito porūšis yra fitofotodermatitas, kuris yra augalų sukelta odos reakcija, atsirandanti, dėl augaluose, pavyzdžiui, Sosnovskio barščiuose, rūtose, petražolėse, citrusuose esančių saulei įjautrinančių medžiagų (furanokumarinų). Tai ypač svarbu, nes šiltuoju metu kontakto su šiais augalais tikimybė didelė, o, pavyzdžiui, citrusų aliejai, gali būti naudojami įvairiuose purškaluose nuo vabzdžių. Šioms medžiagoms patekus ant odos ir jas veikiant saule, oda parausta, susidaro pūslės, bėrimai gali būti specifinių formų, o uždegimui nurimus, dažnai lieka použdegiminė hiperpigmentacija (odos patamsėjimas).
Fototoksinį ir fotoalerginį kontaktinį dermatitą provokuojančių medžiagų pavyzdžiai
|
Fototoksinis kontaktinis dermatitas |
Fotoalerginis kontaktinis dermatitas |
|
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (vietiniai)
UV filtrai
Kiti
|
Vaistų sukeltas fotojautrumas pasireiškia, kai vaistai sąveikauja su spinduliais ir panašiai kaip ir fotokontaktinio dermatito atveju yra skirstomas į fototoksinį (tiesioginio ląstelių pažeidimo) ir fotoalerginį (šviesai sukeliant vaisto struktūros pokytį, paverčiant jį fotoalergenu ir taip sukeliant imuninę reakciją).
Vaistų sukeltas fotojautrumas gali būti provokuojamas tiek saulės šviesos, tiek dirbtinių UV spindulių. Kadangi jį dažniausiai provokuoja UVA spinduliai, jis gali būti sukeltas net šviesai veikiant pro langus bet kuriuo metų laiku. Vaistų sukeltos fototoksinės reakcijos gali pasireikšti įvairiai: nuo odos hiperpigmentacijos, iki pūslių, nagų pokyčių ar kraujagyslių išsiplėtimo, o fotoalerginės reakcijos gali pasireikšti pleiskanojančiomis dėmėmis, daugine raudone ir net lėtine odos vilklige.
Vaistai, galintys sukelti fotojautrumo reakcijas
|
Fototoksinės reakcijos |
Fotoalerginės reakcijos |
|
Antidepresantai ir psichotropiniai vaistai
Širdies ir kraujagyslių ligų vaistai ir diuretikai
Antimikrobiniai vaistai
Priešuždegiminiai ir nuskausminamieji vaistai
Imuninę sistemą veikiantys vaistai
Odos ligų vaistai
Neurologiniai vaistai
|
Širdies ir kraujagyslių ligų vaistai
Antimikrobiniai vaistai
Onkologinių ligų vaistai
Antidepresantai ir nervų sistemą veikiantys vaistai
Priešuždegiminiai ir nuskausminamieji vaistai
Imuninę sistemą veikiantys vaistai
Virškinimo trakto ligų vaistai
Diuretikai
|
Prieš pabaigiant šį straipsnį, noriu atsakyti į dažnai kylantį klausimą, ar tinkamai saugantis nuo saulės pasigaminsime pakankamai vitamino D?
Vitaminas D yra be abejonės labai svarbus žmogaus organizmui – tiek kalcio apykaitai, tiek hormoninei sistemai, nervų veiklai ir kitoms funkcijoms. Vitaminas D gaminasi, kai UVB spinduliai patenka į odą. Tam, kad pakankamai pasigaminti šio vitamino, dažniausiai pakanka trumpai pabūti lauke – pavasarį ir vasarą vidurdienį su neuždengtu veidu, rankomis ir kojomis apie 10–15 minučių. Tamsesnės odos žmonėms gali prireikti ilgesnio laiko.
Svarbu paminėti, kad vitamino D sintezei reikia gerokai mažesnės UV dozės nei saulės nudegimui, todėl deginimasis nėra būtinas šio vitamino gamybai. Beto, net kasdienis ir optimalus kremų nuo saulės naudojimas nesutrikdo vitamino D sintezės.
Taigi, ar esame maži, ar dideli, ar jautrūs, o gal mums vaistai paskirti, saulė gali būti ir mūsų draugas ir priešas. Kaip sakė gydytojas ir alchemikas Paracelsas: „Viskas yra nuodas, ir nieko nėra be nuodo; tik dozė lemia, ar tai nuodas, ar ne“, tad mokinkimės mėgautis saule atsakingai, kad ši keltų mums tik šviesias emocijas.
Literatūros šaltiniai:
- Lindqvist PG, Epstein E, Landin-Olsson M. Sun Exposure - Hazards and Benefits. Anticancer Res. 2022;42(4):1671-1677. doi:10.21873/anticanres.15644
- van der Rhee HJ, de Vries E, Coebergh JW. Regular sun exposure benefits health. Med Hypotheses. 2016;97:34-37. doi:10.1016/j.mehy.2016.10.011
- Alfredsson L, Armstrong BK, Butterfield DA, et al. Insufficient Sun Exposure Has Become a Real Public Health Problem. Int J Environ Res Public Health. 2020;17(14):5014. Published 2020 Jul 13. doi:10.3390/ijerph17145014
- https://www.meteo.lt/2023-05-19-ultravioletines-spinduliuotes-matavimai-lietuvoje/
- Weller RB. Sunlight: Time for a Rethink?. J Invest Dermatol. 2024;144(8):1724-1732. doi:10.1016/j.jid.2023.12.027
- Brenner M, Hearing VJ. The protective role of melanin against UV damage in human skin. Photochem Photobiol. 2008;84(3):539-549. doi:10.1111/j.1751-1097.2007.00226.x
- https://en.ilmatieteenlaitos.fi/uv-radiation-questions
- Westerdahl J, Ingvar C, Mâsbäck A and Olsson H: Sunscreen use and malignant melanoma. Int J Cancer 87(1): 145-150, 2000. PMID: 10861466. DOI: 10.1002/1097-0215(20000701)87:1<145::aid-ijc22>3.0.co;2-3/
- https://eczema.org/information-and-advice/triggers-for-eczema/sun-and-eczema/
- https://eczema.org/information-and-advice/treatments-for-eczema/emollients/
- Oosterhaven JAF, Uter W, Aberer W, et al. European Surveillance System on Contact Allergies (ESSCA): Contact allergies in relation to body sites in patients with allergic contact dermatitis. Contact Dermatitis. 2019;80(5):263-272. doi:10.1111/cod.13192
- Adomaite I, Vitkuviene A, Petraitiene S, Rudzeviciene O. Food allergens in skincare products marketed for children. Contact Dermatitis. 2020;83(4):271-276. doi:10.1111/cod.13645
- https://nationaleczema.org/blog/8-skincare-ingredients-to-avoid/
- Arribas MP, Soro P, Silvestre JF. Allergic contact dermatitis to fragrances. Part 1. Actas Dermosifiliogr. 2012;103(10):874-879. doi:10.1016/j.adengl.2012.01.022
- Ludriksone L, Elsner P. Adverse Reactions to Sunscreens. Curr Probl Dermatol. 2021;55:223-235. doi:10.1159/000517634
- Varedi A, Wu YP, Klein SZ, Leachman SA, Grossman D. Mineral sunscreens not recommended by Consumer Reports: Suggestions to improve the review process. J Am Acad Dermatol. 2019;80(3):832-833. doi:10.1016/j.jaad.2018.09.009
- Gabros S, Patel P, Zito PM. Sunscreens and Photoprotection. [Updated 2025 Mar 28]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2025 Jan-. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537164/
- https://www.chemotechnique.se/products/series/photopatch-series/
- European Multicentre Photopatch Test Study (EMCPPTS) Taskforce. A European multicentre photopatch test study. Br J Dermatol. 2012;166(5):1002-1009. doi:10.1111/j.1365-2133.2012.10857.x
- Guenther J, Johnson H, Yu J, Adler BL. Photoallergic Contact Dermatitis: No Fun in the Sun. Cutis. 2022;110(5):241-267. doi:10.12788/cutis.0651
- Bazaldúa-Rodríguez AF, Quintanilla-Licea R, Verde-Star MJ, Hernández-García ME, Vargas-Villarreal J, Garza-González JN. Furanocoumarins from Ruta chalepensis with Amebicide Activity. Molecules. 2021;26(12):3684. Published 2021 Jun 16. doi:10.3390/molecules26123684
- https://blog.ciklab.com/en/furocoumarins-in-food
- Melough MM, Lee SG, Cho E, et al. Identification and Quantitation of Furocoumarins in Popularly Consumed Foods in the U.S. Using QuEChERS Extraction Coupled with UPLC-MS/MS Analysis. J Agric Food Chem. 2017;65(24):5049-5055. doi:10.1021/acs.jafc.7b01279
- https://dermnetnz.org/topics/phytophotodermatitis
- https://dermnetnz.org/topics/photocontact-dermatitis
- https://www.chemotechnique.se/patch-testing/photopatch-testing-ppt---general-information-and-methodology-/
- Di Bartolomeo L, Irrera N, Campo GM, et al. Drug-Induced Photosensitivity: Clinical Types of Phototoxicity and Photoallergy and Pathogenetic Mechanisms. Front Allergy. 2022;3:876695. Published 2022 Jun 20. doi:10.3389/falgy.2022.876695
- Oakley AM, Badri T, Harris BW. Photosensitivity. [Updated 2023 Aug 8]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2025 Jan-. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK431072/
- https://www.health.harvard.edu/blog/recognizing-and-preventing-sun-allergies-202207052772
- https://cancer-code-europe.iarc.fr/index.php/en/ecac-12-ways/sun-uv-exposure-recommendation/84-vitamin-d-deficiency
- https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/causes-of-cancer/sun-uv-and-cancer/the-uv-index-and-sunburn-risk
- https://www.nhs.uk/live-well/seasonal-health/sunscreen-and-sun-safety/
- https://www.sunsmart.com.au/downloads/resources/info-sheets/sun-protection-babies-toddlers-info-sheet.pdf
- https://www.whattoexpect.com/toddler-safety/sun-safety.aspx#quantity
- https://www.whattoexpect.com/first-year/sunscreen-for-babies/
- https://www.healthychildren.org/English/safety-prevention/at-play/Pages/Sun-Safety-and-Protection-Tips.aspx
- https://www.healthychildren.org/English/tips-tools/ask-the-pediatrician/Pages/whats-the-best-way-to-protect-kids-skin-from-sunburn.aspx
- https://www.childrenscolorado.org/just-ask-childrens/articles/sunscreen-tips-for-kids/
- Alfredsson L, Armstrong BK, Butterfield DA, et al. Insufficient Sun Exposure Has Become a Real Public Health Problem. Int J Environ Res Public Health. 2020;17(14):5014. Published 2020 Jul 13. doi:10.3390/ijerph17145014
- Passeron T, Bouillon R, Callender V, et al. Sunscreen photoprotection and vitamin D status. Br J Dermatol. 2019;181(5):916-931. doi:10.1111/bjd.17992