Alergija pienui: simptomai, tyrimai, gydymas

 

  • Alergijos karvių pienui dažnis Vakarų šalyse svyruoja nuo 0,5 iki 5%.
  • Greito tipo alerginių reakcijų karvių pienui sukeliami simptomai gali paveikti odą, kvėpavimo sistemą, virškinimo traktą ir sukelti sunkias sistemines reakcijas – anafilaksiją.
  • Kazeinai (Bos d 8) yra termostabilūs baltymai, todėl jų alergiškumas išlieka termiškai apdorojant. Ilgai kaitinant (pvz., verdant 95 °C temperatūroje apie 20 minučių) išrūgų baltymus (t.y. BSA, γ-globulinas ir α-laktalbuminas) sumažėja/išnyksta jų alergiškumas.
  • Karvių pieno baltymai turi kryžminį baltymų reaktyvumą su ožkų ir avių pienu, dėl didelio baltymų sekų panašumo.
  • Vaikai, reaguojantys į stipriai termiškai apdorotą pieną, dažniausiai turi sunkesnį pieno alergijos fenotipą, didesnę anafilaksijos tikimybę ir ilgesnę alergijos pienui trukmę.
  • Stipriai termiškai apdoroto pieno kepiniuose įtraukimas į racioną pagreitina tolerancijos termiškai neapdorotam pienui vystymąsi.
  • Nors jaunesni vaikai dažniau išauga alergiją maistui, vyresni vaikai ir suaugusieji taip pat gali prarasti reaktyvumą, jei bus nustatytas atsakingas maisto alergenas ir jis pašalintas iš mitybos raciono.
  • Maisto alergenui būdingo IgE lygio stebėjimas gali būti naudingas prognozuojant, kada pacientai išaugs alergiją. Nustatyta, kad reikšmingas specifinio IgE lygio sumažėjimas karvės pienui 50 % per 1–2 metus yra palankus prognostinis veiksnys.

 

Turinys:

  1. Alergija pienui: simptomai, tyrimai, gydymas
    1. Įvadas
    2. Alergijos pienui tipai
    3. Karvės pieno alergenai
      1. Kazeinai (Bos d 8)
        1. Kazeinų struktūra
      3. Išrūgų baltymai (Bos d 4 ir Bos d 5)
    5. Diferencinė diagnostika
    6. Alergijos pienui diagnostika
      1. ALEX2 makrogardelės privalumai tiriant alergiją pienui
    8. Alergijos pienui gydymas, valdymo galimybės
    9. Išvados
    10. Dažniausiai užduodami klausimai apie alergiją pienui
      1. 🔸 Kas yra alergija pienui?
      2. 🔸 Kokie yra dažniausi alergijos pienui simptomai?
      3. 🔸 Kaip atliekami tyrimai dėl alergijos pienui?
      4. 🔸 Ar alergija pienui praeina su amžiumi?
      5. 🔸 Kuo skiriasi pieno alergija nuo laktozės netoleravimo?
      6. 🔸 Kaip gydoma alergija pienui?
      7. 🔸 Ar galima atlikti alergijos pienui tyrimus mūsų klinikoje?
    12. Autorius ir šaltiniai:

DĖMESIO: žinyne pateikta informacija neatstoja gydytojo konsultacijos. Norėdami gauti individualią pagalbą, registruokitės konsultacijai telefonu +370 618 50 501 arba „WhatsApp“:

REGISTRUOTIS PASLAUGOMS
„ImunoTera“ klinikoje dirba vieni iš geriausių alergologų Vilniuje – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų alergologai ir klinikiniai imunologai, pasiruošę tiksliai įvertinti būklę ir paskirti veiksmingą gydymą.

Įvadas

Karvės pienas paprastai yra pirmasis maistas įtraukiamas į kūdikio mitybą, ypatingai anksti, jei kūdikis nėra maitinamas krūtimi. Jis yra daugumos kūdikių mišinių, įskaitant hipoalerginius hidrolizuotus ir amino rūgščių pagrindu pagamintus mišinius, šaltinis. Vaikai ir suaugusieji pieną ir pieno produktus paprastai vartoja dideliais kiekiais, kadangi tai viena didžiausių maisto grupių. Alergija karvės pienui yra viena iš labiausiai paplitusių mažų vaikų alergijų maistui, jei atsižvelgiama į IgE ir ne IgE sukeltą padidėjusį jautrumą.

Apskaičiuota, kad karvės pieno alergijos dažnis Vakarų šalyse svyruoja nuo 0,5 iki 5%1,2,3. Karvės pienas ir pieno produktai yra pagrindinis baltymų, kalorijų ir kalcio šaltinis kūdikių ir mažų vaikų iki 2 metų racione, o karvės pieno ir jo produktų pašalinimas kelia mitybos trūkumo riziką, todėl nenustačius alergijos karvės pienui nerekomenduojama taikyti ribojančių dietų. Šioje apžvalgoje apibendrinsime, kas yra alergija pienui, jos diagnostiką ir gydymą.

Alergijos pienui tipai

Alergija karvės pienui apibrėžiama kaip imuninės sistemos sukeltas atsakas į karvės pieno baltymus, atsirandantis jų suvalgius. Alergija pienui gali būti nulemta nuo IgE priklausomų mechanizmų, ne nuo IgE priklausomų mechanizmų ir jų abiejų. IgE sukeltos reakcijos paprastai pasireiškia iš karto po pieno ar jo produktų nurijimo, o ne IgE sukeltos reakcijos yra uždelstos ir pasireiškia iki 48 valandų, tačiau vis tiek apima imuninę sistemą.

Nėra specifinių, tik alergijai karvės pienui būdingų simptomų. Greito tipo reakcijų sukeliami simptomai apima odą (atopinis dermatitas ar egzema, angioneurozinė edema arba dilgėlinė), kvėpavimo sistemą (rinitas, astmos paūmėjimas, švokštimas, plaučių infiltratai arba ūminis rinokonjunktyvitas) ir virškinimo traktą (vėmimas, pasikartojantis viduriavimas, stiprus pilvo skausmas, diegliai arba stemplės refliuksas). Kai kuriais atvejais alerginė reakcija taip pat gali apimti 1 ar daugiau tikslinių organų / sistemų, todėl gali pasireikšti sudėtingas ir sisteminis anafilaksinis atsakas4,5.

Karvės pieno alergenai

Karvės piene yra mažiausiai 25 baltymai, kurie žmonėms gali sukelti antikūnų gamybą. Svarbiausi pieno alergenai – baltymai yra skirstomi į 2 grupes, kurias galima atskirti pagal jų tirpumą esant pH 4,6 ir 20 °C. Baltymų grupė, kuri nusėda, yra kazeinai, o grupė, kuri lieka tirpi, vadinama serumo arba išrūgų baltymais. Šios grupės piene sudaro atitinkamai 80 % ir 20 % randamų baltymų kiekio.

Kazeinai (Bos d 8)

Kazeinų baltymų piene yra daugiausiai, jie sudaro apie 76–86 % piene esančių baltymų. Šiems baltymams dažniausiai būdingos stabilios sferinės struktūros – micelės. Micelinė kazeinų struktūra yra atsakinga už kalcio ir fosfato transportavimą ir sekreciją, taip pat maistinių medžiagų virškinimą ir įsisavinimą juos sulaikant skrandyje. Kazeinų baltymai susideda iš keturių bazinių kazeinų: Alfa-s1-kazeinas (αs1), Alfa-s2-kazeinas (αs2), Beta-kazeinas (β) ir Kapa-kazeinas (κ), sudarančių atitinkamai 32%, 10%, 28% ir 10% visų pieno baltymų4.

Kazeinų struktūra

Alergija kiaušinio baltymui kazeinui (Bos d 8)

Kazeinai yra labai atsparūs terminiam apdorojimui, todėl kaitinant jų alergeniškumo sumažėjimas būna minimalus arba nepakinta6. Tyrimų rezultatai nurodo, kad terminis kazeinų apdorojimas 60 minučių 95 ° C temperatūroje iš esmės nepaveikia jų imunoreaktyvumo. Nors kazeino alergeniškumui įtakos gali turėti laikas, temperatūra ir kitų maisto produktų (pavyzdžiui, kviečių) buvimas termiškai apdorojant, visi pienui alergiškų asmenų serumo mėginiai išlieka reaktyvūs kazeinams net ir po intensyvaus terminio poveikio4,7.

Išrūgų baltymai (Bos d 4 ir Bos d 5)

Išrūgų baltymų frakcija (ne kazeinai) susideda iš β-laktoglobulino (β-LG), α-laktalbumino (ALA), galvijų imunoglobulinų (Ig), galvijų serumo albumino (BSA) ir nedidelio kiekio įvairių baltymų (pvz., laktoferino, transferino, lipazių, esterazių). Pagrindiniai alergiją sukeliantys komponentai yra β-laktoglobulinas (Bos d 5) ir α-laktalbumino (Bos d 4), sudarantys atitinkamai 50 % ir 25 % išrūgų baltymų frakcijos, kiti paminėti baltymai sudaro labai nedidelę piene randamų baltymų dalį.

Išrūgų baltymai yra termolabilūs, todėl juos kaitinant keičiasi jų struktūra ir alergeniškumas. Įrodyta, kad α-laktalbumino ir β-laktoglobulino antigeniškumas didėja juos kaitinant nuo 50 iki 90 °C, o didžiausias α-laktalbumino ir β-laktoglobulino antigeniškumas aptiktas 90 °C temperatūroje. Tačiau aukštesnėje nei 90 °C temperatūroje abiejų baltymų imunoreaktyvumas pastebimai sumažėja, todėl pieno išrūgų baltymus rekomenduojama kaitinti bent 15-20 min didesnėje nei 90 ° C4,8.

Diferencinė diagnostika

Galvojant apie alergiją pienui, reikėtų atsižvelgti į pieno netoleravimo galimybę. Laktozės netoleravimas atsiranda, kai organizmas neturi fermento (laktazės), reikalingo pieno cukrui skaidyti. Vietoj maisto alergijos, paciento organizmui gali trūkti tam tikram maistui (šiuo atveju pienui) virškinti reikalingų cheminių medžiagų, o tai laikoma netoleravimu, ne alergija. Laktozės netoleruojantis žmogus gali patirti skrandžio spazmus, pykinimą ir vėmimą – tuos pačius simptomus, kurie gali kamuoti pienui alergišką asmenį, tačiau diagnozė ir gydymas labai skiriasi. Jei pacientas netoleruoja laktozės, jis turėtų vengti pieno produktų su laktoze arba vartoti laktazės papildus, kad galėtų virškinti pieno cukrų. 

Taip pat reikėtų nepamiršti, jog idiopatinė dilgėlinė ir įgimta ar įgyta angioedema gali priminti greito tipo alerginių reakcijų į pieną simptomus.

Alergijos pienui diagnostika

  • Alergijos pienui diagnostikai dažniausiai pakanka anamnezės (greito tipo alerginėms reakcijoms būdingos klinikinės istorijos), teigiamų odos dūrio mėginių ir/ar in vitro specifinių IgE antikūnų tyrimų. Alex2 makrogardelės pagalba galima plačiausiai ištirti įsijautrinimą karvės ir kitų gyvulių pieno alergenams. Atliekant šią in vitro komponentinę diagnostiką galima nustatyti, prie kurių specifinių baltymų prisijungia IgE – kazeinų, β-laktoglobulino, α-laktalbumino, o tai gali būti informatyvu, norint atskirti skirtingus pieno alergijos fenotipus, ar pacientas gali vartoti termiškai apdorotą pieną ar ne.
  • Alex2 tyrimo metu nustatomas ne tik įsijautrinimas Bos d 4, Bos d 5, Bos d 8, tačiau ištiriamas įsijautrinimas pieno ekstraktui. Pagrindiniai (dažniausi) alergiją sukeliantys išrūgų baltymai yra β-laktoglobulinas (Bos d 5) ir α-laktalbuminas (Bos d 4). Kiti išrūgų baltymai nors ir sudaro labai nedidelę piene randamų baltymų dalį, taip pat gali sukelti alergines reakcijas. Todėl gardelėje nenustačius įsijautrinimo Bos d 4, Bos d 5, Bos d 8, tačiau nustačius įsijautrinimą pieno ekstraktui ir jaučiant klinikinius simptomus, tikėtina, kad pacientas bus įsijautrinęs kitiems termiškai labiliems išrūgų baltymams (pvz.: galvijų imunoglobulinui, galvijų serumo albuminui, laktoferinui ir t.t.).
  • ALEX2 makrogardelė taip pat ištiria dėl alergijos kitų gyvulių pienui. Karvės pieno baltymai turi didelę sekos homologiją (> 80 %) su ožkų ir avių baltymais, todėl neretai įsijautrinus kazeinams pasireiškia kliniškai reikšmingos kryžminės reakcijos (> 90 %) su šių gyvūnų pieno rūšimis. Priešingai, laboratorinis ir klinikinis kryžminis reaktyvumas yra labai mažas (<5%) su kumelės ar kupranugarės pienu, todėl dažniausiai šių gyvulių pienas nesukelia simptomų, karvės pienui alergiškiems žmonėms. ALEX2 makrogardelė suteikia galimybę išsiaiškinti, kurių gyvulių pieną pacientas galės vartoti. Galimų alternatyvų žinojimas gali būti pirma pagalba pacientui, per stipriai neapribojant mitybos raciono, kol atsiras galimybė apsilankyti pas gydytoją alergologą.
  • Išsiaiškinus paciento įsijautrinimo profilį, galima taikyti individualias rekomendacijas. Stiprus terminis apdorojimas, pvz., kepimas, turi įtakos karvės pieno baltymų imunoreaktyvumui,  kazeinai yra atsparesni kaitinimui, palyginti su išrūgų baltymais, kurie yra jautrūs kaitinimui. Pacientui esant įsijautrinusiam tik išrūgų baltymams (β-laktoglobulinui, α-laktalbuminui), neretai galima rekomenduoti valgyti gerai termiškai apdorotą pieną ir iš jo pagamintus produktus (>90°C 20 min). Kita vertus, dauguma karvės pienui alergiškų asmenų yra polisensibilizuoti keletui kazeino ir išrūgų baltymų. Šiems pacientams reikėtų laikytis visiškos eliminacinės dietos, nes terminis pieno apdorojimas nepakeis patiriamų simptomų. Taigi in vitro tyrimai gali būti naudingi diagnozuojant toleranciją termiškai apdorotiems pieno baltymams kepamuose maisto produktuose.
  • Kai klinikinė istorija ir tyrimai nėra įtikinami, diagnostikai galima pasitelkti įtariamo maisto pašalinimą nuo 2 iki 8 savaičių ir provokacijos mėginio atlikimą (jei tikimybė didesnė) arba pakartotinį maisto įvedimą (jei tikimybė mažesnė). Žindomų kūdikių pieno pašalinimas iš mitybos apima ir mamos pieno produktų atsisakymą, o kūdikiams, maitinamiems mišiniais, skiriami labai hidrolizuotų arba aminorūgščių pagrindu pagaminti mišiniai. Jei laikantis pieno vengimo dietos pagerėjimas pastebimas minimaliai arba visai nepastebėtas, o vėl pradėjus vartoti reikšmingų skirtumų nepastebima (arba provokacijos mėginys yra neigiamas), tikėtina, pienas nėra atsakingas už simptomus, dieta nebuvo pakankamai apribota arba pacientas gali turėti daugiau maisto alergijų ir papildomi maisto produktai gali būti laikomi įtartinais. Tokiu atveju reikalingas tolimesnis paciento ištyrimas.
  • Kadangi dauguma vaikų iki mokyklinio amžiaus išauga karvės pieno alergiją, rekomenduojama periodiškai atlikti pakartotinį vertinimą kas 6–12 mėnesių, atliekant laboratorinius tyrimus. Specifinio IgE karvės pieno baltymams lygio sumažėjimas 50% ar daugiau per 12–24 mėnesius yra palankus prognostinis tolerancijos vystymosi ir išsivystymo rodiklis.


ALEX2 makrogardelės privalumai tiriant alergiją pienui


Išrūgų baltymas
α-laktalbuminas
(Bos d 4)

ALEX2 makrogardele ištiriami svarbiausi kviečių molekuliniai alergenai


Išrūgų baltymas
β-laktoglobulinas
(Bos d 5)

ALEX2 makrogardele ištiriami svarbiausi kviečių molekuliniai alergenai

 

Kazeinas
(Bos d 8)

ALEX2 makrogardele ištiriami svarbiausi kviečių molekuliniai alergenai


Galvijų serumo
albuminas
(Bos d 6)

ALEX2 makrogardele ištiriami svarbiausi kviečių molekuliniai alergenai


Karvės
pieno
ekstraktas

ALEX2 makrogardele ištiriami svarbiausi kviečių molekuliniai alergenai


Ožkos, avies, kumelės ir kupranugarės pieno ekstraktas

ALEX2 makrogardele ištiriami svarbiausi kviečių molekuliniai alergenai

 

  • Išrūgų baltymas α-laktalbuminas yra termolabilus baltymas.
  • Alerginių reakcijų rizika vartojant termiškai neapdorotą pieną.
  • Kaitinti bent 15-20 min. didesnėje nei 90°C, pastebimai sumažėja Bos
    d 4 ar Bos d 5 alergeniškumas.
  • Trumpas virinimas nepakeičia alergeno savybių.
  • Dauguma pacientų gali valgyti stipriai termiškai apdorotą pieną ir jo produktus.




 

  • Išrūgų baltymas β-laktoglobulinas yra termolabilus baltymas.
  • Alerginių reakcijų rizika vartojant termiškai neapdorotą pieną.
  • Kaitinti bent 15-20 min. didesnėje nei 90°C, pastebimai sumažėja Bos
    d 4 ar Bos d 5 alergeniškumas.
  • Trumpas virinimas nepakeičia alergeno savybių.
  • Dauguma pacientų gali valgyti stipriai termiškai apdorotą pieną ir jo produktus.

 


 

  • Kazeinas yra termostabilus baltymas.
  • Alerginių reakcijų rizika vartojant visus pieno produktus.
  • Kaitinant Bod d 8 alergeniškumo sumažėjimas būna minimalus arba nepakinta.






 



 

 

 

 

  • Galvijų serumo albuminas yra termolabilus baltymas.
  • Pagrindinis jautienos alergenas.
  • Alerginių reakcijų rizika vartojant termiškai neapdorotus pieno ir jautienos produktus.
  • Kaitinti bent 15-20 min. didesnėje nei 90°C, pastebimai sumažėja baltymo alergeniškumas.
  • Gerai iškeptą mėsą ar termiškai apdorotą pieną toleruoja dauguma pacientų.




 

  • Pagrindiniai alergiją sukeliantys išrūgų baltymai yra Bos d 5 ir Bos d 4. Kiti išrūgų baltymai sudaro labai nedidelę piene randamų baltymų dalį, tačiau taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
  • Gardelėje nustačius įsijautrinimą karvės pieno ekstraktui, bet nenustačius įsijautrinimo Bos d 4, Bos d 5, Bos d 8, tikėtina, kad pacientas bus įsijautrinęs kitiems termiškai labiliems išrūgų baltymams.





 

  • ALEX 2 makrogardelės pagalba nustatoma, kurį galvijų pieną pacientas gali vartoti, o kurie galimai gali sukelti reakcijas dėl tarpusavio kryžminių reakcijų.
  • Galimų alternatyvų žinojimas gali būti pirma pagalba pacientui, per
    stipriai neapribojant mitybos raciono, kol atsiras galimybė apsilankyti pas gydytoją.







Alergijos pienui gydymas, valdymo galimybės

DĖMESIO: žinyne pateikta informacija neatstoja gydytojo konsultacijos. Norėdami gauti individualią pagalbą, registruokitės konsultacijai telefonu +370 618 50 501 arba „WhatsApp“:

REGISTRUOTIS PASLAUGOMS
„ImunoTera“ klinikoje dirba vieni iš geriausių alergologų Vilniuje – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų alergologai ir klinikiniai imunologai, pasiruošę tiksliai įvertinti būklę ir paskirti veiksmingą gydymą.

Esant alergijai pienui, pieno produktų vengimas ir simptomų gydymas sunkios reakcijos atveju yra pagrindinės gydymo galimybės. Kūdikių karvės pieno alergijos valdymas priklauso nuo griežto karvės pieno produktų pašalinimo iš kūdikio ir žindančios motinos raciono. Visose karvės pieno alergijos valdymo gairėse rekomenduojama tęsti maitinimą krūtimi kaip idealią alergiškų kūdikių mitybą. Kai motinos pieno nėra arba jo nepakanka, daugumoje gairių rekomenduojama naudoti labai hidrolizuotų pieno baltymų mišinį, kuris yra pirmasis pasirinkimas lengviems ir vidutinio sunkumo simptomams gydyti. Jie nėra skirti sveikiems kūdikiams – tik tiems, kurie turi stiprią netoleranciją karvės pieno baltymui. Šiuose mišiniuose nėra laktozės. Šiuo metu vyrauja teorijos, kad laktozė atlieka labai svarbų vaidmenį vystantis smegenims. Todėl šie mišiniai turi būti skiriami ir duodami tik su gydytojo priežiūra. Labai hidrolizuotų pieno baltymų mišinio formulė efektyvi 90% pacientų. 

Nors dažniausiai karvės pieno baltymų alergijos atveju stipriai hidrolizuoti mišiniai yra veiksmingi, tačiau juose išlieka smulkių baltymų fragmentų (nebūtinai karvės pieno), kurie itin alergiškiems mažyliams gali išprovokuoti alergines reakcijas.  Tokiais retais atvejais, jei labai hidrolizuotų pieno baltymų mišinys yra nepakankamas simptomų išvengimui, gydytojas gali paskirti amino rūgščių mišinius kūdikiams. Amino rūgščių mišiniuose nėra pieno baltymų, peptidų, tik amino rūgštys negalinčios sukelti simptomų, todėl šis mišinys yra laikomas 100% veiksmingu gydant karvės pieno alergiją9.

Nerekomenduojama vartoti ožkos ar avies pieno kaip alternatyvos maitinimui krūtimi ar specialiai paruoštais mišiniais. Nors kai kuriais atvejais pastebimas simptomų palengvėjimas, poveikis nesitęsia ir alerginiai simptomai kartojasi. Taip yra dėl to, kad šių glaudžiai susijusių rūšių pieno produktuose yra labai homologiškų alergenų. Karvės pieno baltymai turi didelę sekos homologiją (> 80 %) su ožkų ir avių baltymais, todėl pasireiškia kliniškai reikšmingos kryžminės reakcijos (> 90 %) su šių gyvūnų pieno rūšimis. Priešingai, laboratorinis ir klinikinis kryžminis reaktyvumas yra labai mažas (<5%) su žmogaus, asilės, buivolės, kumelės ar kupranugarės pienu, todėl dažniausiai šių gyvulių pienas nesukelia simptomų, karvės pienui alergiškiems žmonėms10,11.

Esant alergijai pieno baltymams viena iš dažnai naudojamų alternatyvų būna sojos pieno mišiniai. Tačiau reikėtų žinoti, jog soja taip pat yra vienas dažniausių alergenų. 10–14 % kūdikių, turinčių alergiją karvės pienui, taip pat tampa alergiški sojai. Sojos baltymuose yra daug genisteino, į estrogeną panašaus junginio. Kaip ir kitos estrogeną imituojančios cheminės medžiagos, esančios aplinkoje, genisteinas gali pakeisti organizmo endokrininę sistemą ir sutrikdyti normalų hormonų vystymąsi. Taip pat naujausia literatūra nurodo, jog tarp tam tikrų pieno ir sojos baltymų gali pasitaikyti kryžminės reakcijos (tarp αS1-kazeino ir sojos pupelių baltymų serologiniu ir bioinformatikos metodais buvo nustatyti sutampantys 2 epitopai AA 319–341 ir AA 164–182)12,13.

Dauguma vaikų išauga alergiją pienui. Išaugus alergiją maisto produktams, sIgE kiekiai kraujyje gali sumažėti iki simptomų nesukeliančio lygio arba visai išnykti. Vaikų alergija karvės pienui išnyksta 42 % iki 8 metų, 64 % iki 12 metų ir 79 % iki 16 metų, tačiau daliai išlieka iki pilnametystės. Naujausi tyrimai rodo, kad greitesnį pieno alergijos išaugimą gali paskatinti keptų pieno produktų valgymas. Dažniausiai pasitelkiami keksiukai kepti 30 min 180°C (jei tai leidžia vaiko gydytojas) kaip imunotolerancijos ugdymo galimybė. Pienas sumaišytas su kviečiais ir kitais produktais kepinio recepte, sudaro naujus junginius. Dalis baltymų termiškai apdorojant pakeičia struktūrą, cukrūs recepte prisijungia prie pieno baltymų, susidaro disulfidiniai ryšiai tarp amino rūgščių, taip pasikeičia baltymo susisukimas ir paslepiami arba suyra alergiją sukeliantys epitopai. Daliai pacientų valgant, specialiai paruoštus keksiukus, simptomai nepasireiškia, o kaip tik skatinama imunotolerancija. Tačiau prieš taikant imunotolerancijos ugdymą pienui, gydymo įstaigoje būtina įsitikinti, jog keksiukai nesukelia alergijos simptomų ir yra saugūs valgyti – atliekant provokacinį mėginį. Nors keptas pienas (keksiukų pavidale) vaikams, sergantiems karvės pieno alergija, jau tapo įprastos klinikinės praktikos dalimi, jie ne visiems tinka.

Pacientai, kurie turi sunkesnę alergiją pienui ir reaguoja į net nedidelius pieno kiekius, turi mažesnę tikimybę išaugti iš alergijos karvės pienui, bei turi ribotas galimybes ugdyti imunotoleranciją keksiukų pagalba14,15.

Išvados

Tinkama alergijos karvės pienui diagnozė ir gydymas laiku yra itin svarbūs, ypač kritiniais ankstyvaisiais augimo ir vystymosi metais. Keletas tyrimų parodė, kad, palyginti su sveikais vaikais, alergiškų maistui vaikų augimas dažnai yra sutrikęs, o vitaminų ir mineralų trūkumas organizme – dažnas. Dažniausiai tai lemia ilgalaikiai mitybos apribojimai. Vengiant vieno ar kelių alergenų, atsiranda maitinimo sunkumai ir gretutinės atopinės ligos, mitybos nepakankamumas, kuomet sunaudojama daugiau energijos nei gaunama kalorijų. Tėvams nusprendus stipriai apriboti vaiko mitybą ir visai neskirti pieno produktų nepasitarus su gydytoju alergologu, kūdikiams ir mažiems vaikams kyla didesnė mikroelementų trūkumo rizika, daugiausia dėl nepakankamo geležies, jodo, kalcio ir vitamino D bei B12 suvartojimo. Norint išvengti alergijos simptomų ir galimos nepakankamos mitybos keliamų pavojų, reikalinga tinkama gydytojų alergologų priežiūra – simptomus sukeliančių alergenų nustatymas, tinkamos gydymo ir mitybos rekomendacijos.

DĖMESIO: žinyne pateikta informacija neatstoja gydytojo konsultacijos. Norėdami gauti individualią pagalbą, registruokitės konsultacijai telefonu +370 618 50 501 arba „WhatsApp“:

REGISTRUOTIS PASLAUGOMS
„ImunoTera“ klinikoje dirba vieni iš geriausių alergologų Vilniuje – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų alergologai ir klinikiniai imunologai, pasiruošę tiksliai įvertinti būklę ir paskirti veiksmingą gydymą.


Dažniausiai užduodami klausimai apie alergiją pienui


🔸 Kas yra alergija pienui?

Alergija pienui – tai imuninės sistemos reakcija į vieną ar kelis pieno baltymus, dažniausiai kazeiną ar išrūgų baltymus. Alergija skiriasi nuo laktozės netoleravimo, kuris yra fermento laktazės trūkumas.

🔸 Kokie yra dažniausi alergijos pienui simptomai?

Simptomai gali būti odos bėrimai, pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas, čiaudulys, kosulys ar net kvėpavimo sutrikimai dėl sunkios sisteminės reakcijos - anafilaksijos. Kūdikiams simptomai pasireiškia dažniausiai po žindymo ar pieno produktų vartojimo.

🔸 Kaip atliekami tyrimai dėl alergijos pienui?

Tyrimai gali apimti kraujo tyrimą (sIgE, pvz. Alex2 makrogardelė), odos dūrio testą arba eliminacinę dietą su provokacija, kuri atliekama prižiūrint gydytojui alergologui - imunologui.

🔸 Ar alergija pienui praeina su amžiumi?

Daugeliu atvejų vaikų alergija karvės pienui išnyksta 42 % iki 8 metų, 64 % iki 12 metų ir 79 % iki 16 metų. Tačiau kai kuriems ji išlieka ir suaugus.

🔸 Kuo skiriasi pieno alergija nuo laktozės netoleravimo?

Pieno alergija yra imuninės sistemos reakcija į baltymus, o laktozės netoleravimas – tai nesuvirškinto pieno cukraus (laktozės) sukeltas virškinimo sutrikimas.

🔸 Kaip gydoma alergija pienui?

Pagrindinis gydymo būdas – visiškas pieno produktų vengimas ir simptomų gydymas sunkios reakcijos atveju.  Gydytojas alergologas gali skirti alternatyvią mitybą, kad išvengti mitybos nepakankamumo, kai kuriais atvejais – medikamentinį gydymą simptomų suvaldymui ar imunotolerancijos ugdymą (gydymo įstaigoje būtina įsitikinti saugumu atliekant provokacinį mėginį, nes ne visiems šis metodas tinka).

🔸 Ar galima atlikti alergijos pienui tyrimus mūsų klinikoje?

Taip, „ImunoTera“ klinikoje ne tik konsultuojame, bet ir konsultacijos metu atliekame išsamius alergijos tyrimus iš kraujo ar ant odos, įskaitant tyrimus dėl pieno baltymų. Klinikoje konsultuoja patyrę suaugusių ir vaikų alergologai - dr. Ieva Adomaitė, Rūta Požerskytė, Ingrida Vaitkevičė, Agnė Savonytė.

Autorius ir šaltiniai:

Informaciją rengė:
„ImunoTera” medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė Gabija Brusokienė ir biomedicinos mokslų daktarė Asta Miškinienė.
Šaltiniai:

    1. Savage, Jessica, and Christina B. Johns. "Food allergy: epidemiology and natural history." Immunology and Allergy Clinics 35.1 (2015): 45-59.

    2. Grabenhenrich L, Trendelenburg V, Bellach J, et al. Frequency of food allergy in school-aged children in eight European countries-The EuroPrevall-iFAAM birth cohort. Allergy. 2020;75(9):2294-2308, doi:10.1111/all.14290.

    3. Sicherer SH, Sampson HA. Food allergy: a review and update on epidemiology, pathogenesis, diagnosis, prevention, and management. J Allergy Clin Immunol. 2018;141(1):41-58.

    4. Villa, C., Costa, J., Oliveira, M. B. P. P., & Mafra, I. (2017). Bovine Milk Allergens: A Comprehensive Review. Comprehensive Reviews in Food Science and Food Safety, 17(1), 137–164, doi:10.1111/1541-4337.12318.

    5. Koopman LP, Smit HA, Heijnen ML, et al. Respiratory infections in infants: interaction of parental allergy, child care, and siblings– the PIAMA study. Pediatrics. 2001;108:943–948, doi:10.1542/ peds.108.4.943.

    6. Bhat MY, Dar TA, Singh LR. 2016. Casein proteins: structural and functional aspects. In: Gigli I, editor. Milk proteins—from structure to biological properties and health aspects. Rijeka: InTech. Ch. 01.

    7. Bloom KA, Huang FR, Bencharitiwong R, Bardina L, Ross A, Sampson HA, Nowak-Wegrzyn A. 2014. Effect of heat treatment on milk and egg ˛ proteins allergenicity. Pediatr Allergy Immunol 25:740–6.

    8. Geisel hart, S.; Podzhilkova, A.; Hoffmann-Sommergruber, K. Cow’s Milk Processing—Friend or Foe in Food Allergy? Foods 2021, 10, 572, https://doi.org/10.3390/foods10030572.

    9. Vandenplas Y, Brough HA, Fiocchi A, et al. Current Guidelines and Future Strategies for the Management of Cow's Milk Allergy. J Asthma Allergy. 2021;14:1243-1256, Published 2021 Oct 21. doi:10.2147/JAA.S276992.

    10. Hoffmann K, Hilger C, Santos A, las de Vecillas L, Dramburg S, Molecular Allergology User’s Guide 2.0, European Academy of Allergy and Clinical Immunology, 2022;:1-574.

    11. Brozek JL, Firmino RT, Bognanni A, et al. World Allergy Organization (WAO) Diagnosis and Rationale for Action against Cow's Milk Allergy (DRACMA) Guideline update - XIV - Recommendations on CMA immunotherapy. World Allergy Organ J. 2022;15(4):100646. Published 2022 Apr 23, doi:10.1016/j.waojou.2022.100646.

    12. Candreva AM, Smaldini PL, Curciarello R, et al. Cross-reactivity between the soybean protein p34 and bovine caseins. Allergy Asthma Immunol Res. 2015;7(1):60-68, doi:10.4168/aair.2015.7.1.60.

    13. Cong Y, Li Y, Li L. Immunoglobulin E and immunoglobulin G cross-reactive allergens and epitopes between cow milk αS1-casein and soybean proteins. J Dairy Sci. 2020;103(11):9815-9824, doi:10.3168/jds.2020-18250.

    14. Miceli Sopo S, Greco M, Monaco S, et al. Matrix effect on baked milk tolerance in children with IgE cow milk allergy. Allergol Immunopathol (Madr). 2016;44(6):517-523, doi:10.1016/j.aller.2016.03.005.

    15. Bavaro SL, De Angelis E, Barni S, Pilolli R, Mori F, Novembre EM, Monaci L. Modulation of Milk Allergenicity by Baking Milk in Foods: A Proteomic Investigation. Nutrients. 2019 Jul 6;11(7):1536. doi: 10.3390/nu11071536. PMID: 31284583; PMCID: PMC6683078.