Histamino netoleravimas: simptomai, priežastys ir kaip jį kontroliuoti
07-03-2025
Alergija kiaušiniui: viskas, ką reikia žinoti apie vieną dažniausių vaikų alergijų maistui
17-04-2025Histamino netoleravimas: simptomai, priežastys ir kaip jį kontroliuoti
07-03-2025Alergija kiaušiniui: viskas, ką reikia žinoti apie vieną dažniausių vaikų alergijų maistui
17-04-2025Šienligė: kas tai? Priežastys, simptomai ir gydymo galimybės.
Straipsnį ruošė „ImunoTera” gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, vaikų alergologė Ingrida Vaitkevičė
Šienligė, dar vadinama sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze, yra viena dažniausių alerginių ligų, sukeliančių nosies užgulimą, čiaudulį ir akių ašarojimą. Ji pasireiškia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ir labiausiai kamuoja tuos, kurie yra jautrūs ore sklandančioms žiedadulkėms.
Medicininiu požiūriu, alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia alergeno ir imunoglobulino E (IgE) sąveika. Tai yra greito tipo (I tipo) alerginė reakcija, kurios metu organizmo imuninė sistema klaidingai atpažįsta žiedadulkes kaip pavojingą medžiagą ir sukelia uždegiminį atsaką.
Istoriniuose šaltiniuose panašūs simptomai buvo aprašomi jau XVII amžiuje – žmonės kentėjo nuo vadinamojo „nosies kataro“, „rožių karštligės“ ar „spazminės nervinės distrofijos“. Pirmasis išsamų šios ligos aprašymą pateikė anglų gydytojas Johnas Bostockas 1819 metais. Jis pats nuo vaikystės kentėjo nuo šienligės simptomų, todėl detaliai dokumentavo ligos eigą.
Šiandien alerginis rinitas paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Be to, gali varginti ne tik epizodiškai, bet ir nuolat. Tad kas iš tiesų sukelia alerginį rinitą? Kokie yra pagrindiniai alerginio rinito simptomai ir kaip su jais kovoti? Apie tai – šiame straipsnyje.
Kiek žmonių iš tikrųjų susiduria su alerginiu rinitu?
Alerginis rinitas nėra reta problema – jis vargina daugiau nei 400 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tai reiškia, kad maždaug 10–30% suaugusiųjų ir net 40% vaikų susiduria su čiauduliu, nosies užgulimu ar varginančiu niežuliu.
Lietuvoje ši problema taip pat yra itin aktuali. Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2023 m. Lietuvoje alerginis rinitas vargino 52 tūkst. asmenų (18,32 asmenų 1000 gyventojų), iš jų beveik 31 tūkst. vaikų (0-17 m.). Ypač dažnai liga pasireiškia vaikams ir paaugliams – 2018 metų tyrimai rodo, kad simptomus jautė daugiau nei 47 iš 1000 vaikų. Be to, net 14,6 % paauglių (13–14 metų) ir 8,5 % jaunesnių vaikų (6–7 metų) susiduria ne tik su sloga, bet ir su alerginiu akių uždegimu (rinokonjunktyvitu). Ir tai yra tik oficialiai besikreipiančių į sveikatos įstaigas asmenų duomenys.
Tai tik dar kartą patvirtina, kad alerginis rinitas – ne tik sezoninė smulkmena, bet ir rimta sveikatos problema, kuri paveikia didelę visuomenės dalį.
Kas didina ir mažina riziką susirgti alerginiu rinitu?
Kodėl vieni žmonės dažniau kenčia nuo alerginio rinito nei kiti? Pasirodo, tam įtakos turi daugybė veiksnių.
Didžiausią riziką susirgti turi tie, kurių šeimoje jau buvo alerginių ligų atvejų – tai vadinama šeimine atopijos anamneze. Taip pat didesnė tikimybė sirgti tenka tiems, kurie auga aukštesnio socioekonominio statuso aplinkoje.
Tačiau yra ir apsauginių veiksnių. Pavyzdžiui, gyvenimas didelėje šeimoje ar kaimo vietovėje, ypač ūkyje, gali sumažinti riziką susirgti alerginiu rinitu. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie pirmaisiais gyvenimo metais gyveno ūkyje ir anksti susidūrė su įvairiais aplinkos alergenais, turėjo net 40 % mažesnę tikimybę susirgti alergijomis!
Be to, teigiamos įtakos gali turėti Viduržemio jūros dieta bei augintiniai namuose. Tai reiškia, kad natūrali aplinka ir įvairovė gali padėti organizmui geriau prisitaikyti ir sumažinti jautrumą alergenams.
Alerginio rinito simptomai ir poveikis kasdienybei
Alerginis rinitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai jis prasideda vaikystėje arba jaunystėje. Nors simptomai būna aktyviausi iki 40 metų, jų intensyvumas gali kisti priklausomai nuo sezono, aplinkos ar gyvenimo būdo pokyčių.
Tyrimai rodo, kad alergiškiems žmonėms yra didesnė rizika susirgti depresija. Alerginis rinitas taip pat gali stipriai paveikti miego kokybę: net 88% vaikų ir daugiau nei pusė suaugusiųjų, sergančių šia liga, skundžiasi miego sutrikimais, kurie lemia prastesnį poilsį, mieguistumą dienos metu, sunkumą susikaupti bei bendrą nuovargį.
Pagrindiniai šienligės simptomai – varginantys ir gerokai apsunkinantys kasdienybę, gali pasireikšti visi kartu arba pavieniui. Žmonės, kenčiantys nuo šios būklės, dažnai skundžiasi:
- Nosies niežuliu ir čiauduliu;
- Vandeninga sloga (rinorėja);
- Nosies užgulimu;
- Akių paraudimu, niežuliu ir ašarojimu;
- Akių vokų patinimu.
Remiantis alerginio rinito ir jo įtakos astmai (ARIA) rekomendacijomis, rinitas skirstomas pagal trukmę – epizodinis ir nuolatinis. Vertinama, kaip liga veikia kasdienį gyvenimą.
Pagal trukmę
- Epizodinis alerginis rinitas – simptomai pasireiškia rečiau nei 4 dienas per savaitę arba trunka trumpiau nei 4 savaites iš eilės. Dažniausiai susijęs su sezoniniais alergenais, pavyzdžiui, medžių, žolių, piktžolių žiedadulkėmis.
- Nuolatinis alerginis rinitas – simptomai pasireiškia daugiau nei 4 dienas per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei 4 savaites iš eilės. Gali būti susijęs su namų dulkių erkutėmis, pelėsiu ar gyvūnų pleiskanomis. Žmonės, sergantys nuolatine šienlige, dažniau turi ir kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, bronchinę astmą ar lėtinį rinosinusitą.
Pagal simptomų sunkumą
Lengvas alerginis rinitas (visi šie kriterijai):
✔️ Normalus miegas
✔️ Neveikia kasdienės veiklos, sporto ir laisvalaikio
✔️ Darbas ir mokymasis nesutrikę
✔️ Simptomai jaučiami, bet nesukelia didelių nepatogumų
Vidutinio sunkumo/sunkus alerginis rinitas (bent vienas iš šių kriterijų):
❌ Sutrikęs miegas
❌ Simptomai trukdo kasdieninei veiklai, sportui, laisvalaikiui
❌ Sunku susikaupti darbe ar moksluose
❌ Simptomai sukelia ryškius nepatogumus
Sezoninio alerginio rinito kaltininkai: vis anksčiau prasidedanti problema
Alerginį rinitą dažniausiai sukelia ore sklandančios žiedadulkės, kurios pasirodo nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Tačiau dėl klimato pokyčių žydėjimo sezonas kasmet prasideda vis anksčiau. Pavyzdžiui, šiemet padidėjęs žiedadulkių kiekis buvo fiksuotas jau sausį - vasarį (dėl vietinio beprasidedančio žydėjimo ir atpūstų žiedadulkių iš kitų šalių), o tai reiškia, kad jautresni žmonės galėjo pajusti alergijos simptomus net žiemos pabaigoje!
Kiekvienas sezonas turi savo „kaltininkus“:
🔸 Pavasaris – beržiniai medžiai (lazdynai, alksniai, beržai):
- Alksniai paprastai žydi nuo kovo pabaigos iki balandžio, tačiau dėl šiltėjančių žiemų žydėjimas gali prasidėti anksčiau. Beto, didžioji dauguma įsijautrinusių beržui ir lazdynui taip pat jaus simptomus alksnio žydėjimo metu dėl kryžminių reakcijų.
- Lazdynai – balandžio pradžioje, nors šiemet Lietuvoje vietomis buvo fiksuotas žydėjimas jau vasario pabaigoje.
- Beržai – balandžio–gegužės mėnesiais. Jų žiedadulkės sukelia kryžmines reakcijas – jei esate alergiškas beržui, galite jausti simptomus ir alksnių ar lazdynų žydėjimo metu. Smulkios beržų žiedadulkės lengvai keliauja su vėju ir gali pasiekti net tolimus regionus.
🔸 Vasara – žolės ir migliniai augalai (gegužė–rugsėjis):
- Dažniausi alergenai: šunažolė, motiejukas, miglė, eraičinas, rugiai.
- Žiedadulkėse yra šimtai baltymų, galinčių sukelti alergines reakcijas.
🔸 Vasara–ruduo – piktžolės (pelynas / kietis):
- Žydi liepos - rugsėjo mėnesiais.
- Labai paplitęs - randamas pakelėse, laukuose, vandens telkinių pakrantėse.
- Jo žiedadulkės išlieka ore iki rugsėjo vidurio.
Kadangi žydėjimo sezonas vis ilgėja, alergiškiems žmonėms tampa dar svarbiau stebėti žiedadulkių prognozes ir imtis prevencinių priemonių. Šią informaciją galima gauti naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, tokiomis kaip „PASYFO“, kurios leidžia numatyti alergijos riziką.
Augalų alergeniškumas:
|
Rūšis |
Šeima |
Alergeniškumas |
|
|
Medžiai |
Klevas |
Aceraceae |
Vidutinis |
|
Alksnis |
Betulaceae |
Aukštas |
|
|
Beržas |
Aukštas |
||
|
Skroblas |
Aukštas |
||
|
Apynių skroblas (Ostrya) |
Žemas/nereikšmingas |
||
|
Lazdynas |
Aukštas |
||
|
Varva |
Asteraceae |
Vidutinis |
|
|
Kedrinis kadagys |
Cupressaceae |
Aukštas |
|
|
Paprastasis kiparisas |
Aukštas |
||
|
Kadagys |
Aukštas |
||
|
Tuja |
Žemas/nereikšmingas |
||
|
Baltoji akacija |
Fabaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Kaštonas |
Fagaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Ąžuolas |
Vidutinis |
||
|
Bukas |
Vidutinis |
||
|
Riešutmedis |
Juglandaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Popierinis šilkmedis |
Moraceae |
Aukštas |
|
|
Paprastasis šilkmedis |
Žemas/nereikšmingas |
||
|
Uosis |
Oleaceae |
Aukštas |
|
|
Alyvmedis |
Aukštas |
||
|
Ligustras |
Vidutinis |
||
|
Pušis |
Pinaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Platanas |
Platanaceae |
Vidutinis |
|
|
Tuopa |
Salicaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Gluosnis |
Vidutinis |
||
|
Kukmedis |
Taxaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Kedras |
Toxodiaceae |
Aukštas |
|
|
Liepa |
Tiliaceae |
Vidutinis |
|
|
Guoba |
Ulmaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Žolės/piktžolės |
Balanda |
Chenopodiaceae |
Vidutinis |
|
Smiltyninė druskė |
Vidutinis |
||
|
Ambrozija |
Asteraceae |
Aukštas |
|
|
Kietis/pelynas |
Aukštas |
||
|
Saulutė |
Žemas/nereikšmingas |
||
|
Kiaulpienė |
Žemas/nereikšmingas |
||
|
Laiškenis |
Euphorbiaceae |
Vidutinis |
|
|
Gyslotis |
Plantaginaceae |
Vidutinis |
|
|
Migliniai |
Poaceae |
Aukštas |
|
|
Rūgštynės |
Polygonaceae |
Vidutinis |
|
|
Dilgėlė |
Urticaceae |
Žemas/nereikšmingas |
|
|
Sienžolė |
Aukštas |
||
|
Nendrinis dryžutis |
Poaceae |
Aukštas |
|
|
Lendrūnas |
Vidutinis |
||
|
Kupstinė šluotsmilgė |
Aukštas |
||
|
Smiltyninė rugiaveidė |
Vidutinis |
||
|
Eraičinas |
Aukštas |
||
|
Avižos |
Aukštas |
||
|
Kiaušininis lagūras (kiškio uodegėlės) |
Vidutinis |
||
|
Didžioji ašuotė |
Vidutinis |
Alerginio rinito diagnostika
Jei kasmet tuo pačiu metu kankina sloga, čiaudulys ir niežtinčios akys, gali būti, kad kaltas alerginis rinitas. Įtarti alerginį rinitą jau galima iš paciento pasakojimo apie simptomus ir jų pasireiškimo laiką.
Pagrindiniai diagnostikos žingsniai
✅ Gydytojo alergologo konsultacija – aptariami nusiskundimai, alergijos šeimos istorija ir gyvenimo būdas.
✅ Nosies sekreto tyrimas – padeda įvertinti nosies gleivinės būklę.
✅ Priekinė rinoskopija – gydytojas apžiūri nosies gleivinę, įvertina jos spalvą ir paburkimą.
✅ Odos dūrio mėginiai – dažnas pasirinkimas dėl nedidelės kainos ir greičio, mat atsakymus galima sužinoti vos per 15–20 minučių, tačiau ganėtinai neišsamus, kadangi neparodo kryžminių reakcijų.
✅ Specifinių IgE antikūnų ištyrimas iš kraujo – tiriant alerginį rinitą, vieni svarbiausių laboratorinių tyrimų yra specifinių IgE (sIgE) antikūnų nustatymas kraujyje. Tai tradiciniai kraujo tyrimai, kuriais nustatomas imunoglobulino E (IgE) kiekis prieš visą alergeno ekstraktą, pavyzdžiui, beržo žiedadulkes, namų dulkių erkutes ar pelėsinius grybus. Šie tyrimai naudingi pirminei diagnostikai ir dažnai naudojami kartu su klinikine anamneze bei odos dūrio mėginiais.
✅ Molekuliniai sIgE tyrimai (komponentinė diagnostika) - pažangesni tyrimai, tokie kaip ALEX², leidžia nustatyti sIgE ne tik prieš visą alergeną, bet ir prieš atskirus alergeno komponentus. Tai padeda tiksliau įvertinti įsijautrinimą ir numatyti kryžmines reakcijas. Šis metodas yra ypač svarbus planuojant specifinę imunoterapiją (AIT), nes būtina žinoti, ar pacientas yra įsijautrinęs būtent tam komponentui, kuris įtrauktas į imunoterapinį preparatą.
💡 Svarbu: tiek ekstraktiniai, tiek molekuliniai sIgE tyrimai atliekami iš kraujo, todėl:
- nepriklauso nuo odos būklės (tinka sergantiems dermatitu, psoriaze ir kt.);
- jų rezultatų neveikia antihistamininiai vaistai ar kiti priešalerginiai preparatai (skirtingai nei odos dūrio testų);
- gali būti atliekami ištisus metus, nepriklausomai nuo alergijos sezono.
✅ Nosies provokaciniai mėginiai (NPM) tiriant sezoninį alerginį rinitą - yra laikomas „auksiniu standartu“ vertinant nosies gleivinės atsaką į konkretų alergeną, ir gali būti ypač naudingas sudėtingesniais ar neaiškiais diagnostiniais atvejais:
- Vienas iš pagrindinių atvejų, kai rekomenduojama atlikti NPM, yra įtariamas lokalus alerginis rinitas. Tai klinikinė būklė, kai pacientas patiria tipiškus sezoninio alerginio rinito simptomus (čiaudulys, sekrecija, niežulys, nosies užgulimas) tam tikru metų laiku, tačiau tiek specifinių IgE kraujyje, tiek odos dūrio testų rezultatai yra neigiami. Tokiu atveju manoma, kad alerginė reakcija vyksta lokaliai nosies gleivinėje, be sisteminio IgE atsako. NPM padeda identifikuoti šį vietinį įsijautrinimą, nes įpurškus alergeno tiesiai į nosį galima išprovokuoti tipinius simptomus ir objektyviai įvertinti gleivinės reakciją.
- Kitas svarbus NPM taikymo atvejis – kai pacientas turi keletą teigiamų sIgE atsakymų, tačiau nėra aišku, kuris alergenas yra kliniškai reikšmingas ir iš tiesų sukelia simptomus. Pavyzdžiui, pacientas turi sIgE prieš beržo ir kiečio žiedadulkes, tačiau tiksliai nežino, kuriuo žydėjimo laikotarpiu blogėja savijauta. Tokiose situacijose NPM leidžia patikimai nustatyti pagrindinį simptomus sukeliantį alergeną. Ši informacija ypač svarbi prieš pradedant alergenų imunoterapiją, nes gydymo sėkmei būtina pasirinkti tikslinį alergeną – tą, kuris turi didžiausią klinikinę reikšmę konkrečiam pacientui.
Taigi, alergija yra kompleksinė problema, todėl jos diagnostika ir gydymas apima įvairius metodus, kad rasti individualiai geriausią, tiksliausią sprendimo būdą.
Kaip suvaldyti alerginį rinitą? Patarimai, kurie palengvins gyvenimą
Alerginis rinitas gali tapti rimtu gyvenimo kokybės išbandymu, tačiau gera žinia ta, kad jį galima kontroliuoti! Kiekvienos gydytojo alergologo konsultacijos metu aptariamas individualus gydymo planas, tačiau gydymas paprastai apima tris svarbiausius žingsnius:
- Alergenų vengimas – mažiau kontakto su alergenais, mažiau simptomų.
- Simptominiai vaistai – palengvina varginančius simptomus (ypač žydėjimo metu).
- Alergenų specifinė imunoterapija – vienintelis gydymo būdas ilgainiui galintis pakeisti ligos eigą.
Kaip sumažinti alergenų poveikį?
- Būkite namuose, kai žiedadulkių kiekis ore didžiausias (rytais ir popietėmis).
- Venkite vėdinti namus, kai ore daug žiedadulkių – vėdinkite vakare palijus, naudokite oro filtrus ir valytuvus.
- Reguliariai valykite namus – dulkių siurblys su HEPA filtru padės sumažinti alergenų kiekį.
- Po buvimo lauke nusiplaukite rankas, veidą, išvalykite nosį fiziologiniu tirpalu, persirenkite kitus drabužius.
- Apsauginės kaukės ir akiniai gali sumažinti žiedadulkių patekimą į kvėpavimo takus ir akis.
- Venkite žydinčių augalų namuose, dirgiklių - rūkalai, oro tarša.
- Sekite žiedadulkių prognozes – specialios programėlės ar puslapiai (pvz., pasyfo.lt, miestoplauciai.lt, polleninformation.eu) padės suplanuoti laiką lauke.
Alerginio rinito gydymas pagal 2023 m. rekomendacijas
Medikamentinis gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento simptomus, ligos sunkumą ir gyvenimo būdą, kad būtų užtikrinta geriausia gyvenimo kokybė.
- Paprastai pirmo pasirinkimo vaistai tai yra II kartos antihistamininiai vaistai.
- I kartos antihistaminiai vaistai yra nerekomenduojami alerginiam rinitui gydyti.
- Negaunant pakankamo efekto skiriami vietinio poveikio purškalai į nosį (vietiniai intranazaliniai gkliukokortikoidai, antihistaminiai vaistai ar jų mišiniai).
- Vyraujant akių simptomams papildomai gali būti skiriami prieš alerginiai vaistai į akis.
- Sisteminiai dekongestantai, sisteminiai gliukokortikoidai, leukotrienų antagonistai nėra rekomenduojami alerginiui rinitui gydyti.
- Vietiniai dekongestantai, kromolinai, intranazaliniai anticholinerginiai vaistai ir biologinė terapija, taip pat vaistų kombinacijos (II kartos antihistaminių vaistai/geriamųjų dekongestantų, intranazalinių gliukokortikoidų/leukotrienų antagonistų, vietinių dekongestantų ar ipratropiumo) paliekami kaip antro pasirinkimo / svarstytini gydymo variantai.
Įvairių klasių vaistų nuo alerginio rinito veiksmingumas pagal simptomus:
|
MEDIKAMENTAI / SIMPTOMAI |
Akių |
Nasofaringinis niežulys |
Čiaudulys |
Rinorėja (nosies sekrecija) |
|
II kartos antihistaminiai vaistai (pvz. loratadinas, cetirizinas, bilastinas, rupatadinas, kt.) |
+ |
+ |
+ |
|
|
Vietiniai intranazaliniai gkliukokortikoidai (pvz. mometazono furoatas, flutikazono furoatas, budezonidas, kt.) |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
Vietiniai intranazaliniai antihistamininiai vaistai (pvz. azelastinas) |
+ |
+ |
+ |
|
|
Vietiniai intranazaliniai gliukokortokoidų ir antihistamininių vaistų kombinacijos (pvz. azelastinas/fluitcasono furoatas) |
+ |
+ |
+ |
+ |
|
Antihistamininiai lašai į akis (pvz. azelastinas, olopatadinas) |
+ |
Alergenų imunoterapija (ASIT) – ilgalaikis alergijos gydymo sprendimas
Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) – tai vienintelis gydymo metodas, galintis keisti alergijos eigą, o ne tik slopinti simptomus. Alergenų imunoterapija pagrįsta pakartotiniu ir kontroliuojamu alergeno skyrimu pacientui, kuris turi pirmo tipo hiperjautrumą (IgE priklausomą alergiją). Palaipsniui didinamos alergeno dozės iki palaikomojo gydymo padeda organizmui „priprasti“ prie alergeno ir sumažina tiek alergijos simptomus, tiek uždegiminę reakciją natūralios ekspozicijos metu.
ASIT rekomendacijos
Alergenų imunoterapija efektyviausia tada, kai yra išaiškintas tikslus alergijos sukėlėjas molekuliniame lygmenyje (svarbu žinoti, ar įsijautrinimas yra būtent tam alergeno komponentui, kuris yra imunoterapiniuose vaistuose) ir pradedama po alergeno sezono aba bent 3 mėn prieš alergeno sezoną. Dėl klimato pokyčių žiedadulkių sezonai kasmet kinta, todėl sezono pradžia nustatoma pagal realius žiedadulkių gaudyklių duomenis.
Kaip nustatoma alerginio sezono pradžia?
📊 Beržų žiedadulkės: sezonas prasideda, kai per 7 dienas bent 5 iš jų žiedadulkių koncentracija pasiekia ≥10 žiedadulkių/m³, o per 5 dienas – ≥100 žiedadulkių/m³.
📊 Žolių ir piktžolių žiedadulkės: sezonas laikomas prasidėjusiu, kai per 7 dienas bent 5 iš jų žiedadulkių koncentracija siekia ≥3 žiedadulkių/m³, o per 5 dienas – ≥30 žiedadulkių/m³.
💡 Svarbu: Individualus žiedadulkių ekspozicijos stebėjimas padeda pritaikyti imunoterapijos pradžią ir užtikrinti geriausią gydymo efektyvumą.
Alerginės ligos daro didelį poveikį ne tik sergantiesiems, bet ir visai visuomenei. Jos blogina gyvenimo kokybę, mažina darbo našumą ir mokymosi rezultatus, apsunkina socialinį bei asmeninį gyvenimą. Be to, alergijos sukelia didesnes sveikatos priežiūros išlaidas ir lemia daugiau nedarbingų dienų.
- Paciento įtraukimas į gydymo procesą – būtinas!
- Svarbu edukuoti pacientus apie reguliaraus gydymo svarbą.
- Mokyti savarankiškai stebėti klinikinę simptomų dinamiką.
- Skatinti efektyvias alergenų vengimo priemones kasdieniame gyvenime.
Tik glaudus paciento ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas leidžia pasiekti geriausius gydymo rezultatus ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Literatūra:
- C. Rumeau, O Rose thou art sick… history of allergic rhinitis, European Annals of Otorhinolaryngology, Head and Neck Diseases, Volume 140, Issue 6, 2023, Pages 323-324, ISSN 1879-7296, https://doi.org/10.1016/j.anorl.2023.10.002 .
- Alnahas et al. Prevalence, severity, and risk factors of allergic rhinitis among schoolchildren in Saudi Arabia: A national cross-sectional study, 2019 World Allergy Organization Journal (2023) 16:100824, http://doi.org/10.1016/j.waojou.2023.100824.
- Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla, 2023. Statistinis leidinys. Vilnius, 2024. Internetinė nuoroda: https://www.hi.lt/uploads/Statistikos_leidiniai_Gyventoju_sveikata/leid2023.pdf .
- Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai. Vilnius, 2020. Internetinė nuoroda: https://www.hi.lt/uploads/VS_analizes_leidiniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf .
- Mir E, Panjabi C, Shah A. Impact of allergic rhinitis in school going children. Asia Pac Allergy. 2012 Apr;2(2):93-100.
- Tran NP, Vickery J, Blaiss MS. Management of rhinitis: allergic and non-allergic. Allergy Asthma Immunol Res. 2011 Jul;3(3):148-56.
- Wise SK, Lin SY, Toskala E, et al. International Consensus Statement on Allergy and Rhinology: Allergic Rhinitis. Int Forum Allergy Rhinol. 2018 Feb;8(2):108-352.
- Brożek JL, Bousquet J, et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) guidelines-2016 revision. J Allergy Clin Immunol. 2017 Oct;140(4):950-958. doi: 10.1016/j.jaci.2017.03.050. Epub 2017 Jun 8. PMID: 28602936.
- Wertz d.a., pollack M., rodgers k. et al. Impact of asthma control on sleep, attendance at work, normal activities, and disease burden. Annals of Allergy, Asthma & Immunology, 2010, 105 (2), 118–123.
- Koinis-Mitchell d., Craig t., Esteban C.a., Klein r.b. Sleep and allergic disease: a summary of the literature and future directions for reaserch. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 2012, 130, 1275–1281.
- Internetinė nuoroda http://pasyfo.lt/ziedadulkiu-prognoze/alergenai.
- Thibaudon M et al. Pollen allergy potency for the main urban plants. Poster 275. EAACI Congress, 17-21 June, 2017.
- Bousquet J, Khaltaev N, Cruz AA, Denburg J, Fokkens WJ, Togias A, et al. Allergic rhinitis and its impact on asthma (ARIA) 2008 update (in collaboration with the world health organization, GA(2)LEN and AllerGen). Allergy. (2008) 63(Suppl. 86):S8–160.
- Sharma K, Akre S, Chakole S, Wanjari MB. Allergic Rhinitis and Treatment Modalities: A Review of Literature. Cureus. 2022 Aug 28;14(8):e28501. doi: 10.7759/cureus.28501. PMID: 36185919; PMCID: PMC9514154.
- Sarah K. Wise MD, MSCR, Cecelia Damask DO, Lauren T. Roland MD et al. International consensus statement on allergy and rhinology: Allergic rhinitis – 2023. International Forum of Allergy & RhinologyVolume 13, Issue 4 p. 293-859. doi.org/10.1002/alr.23090.
- DENISE K.C. SUR, MD, and MONICA L. PLESA, MD. Treatment of Allergic Rhinitis. Am Fam Physician. 2015;92(11):985-992.
- Cox L, Nelson H, Lockey R et al. Allergen immunotherapy: A practice parameter third update. J Allergy Clin Immunol 2011;127(1 Suppl):S1-55.
- Pfaar O, Bastl K, Berger U, Buters J, Calderon MA, Clot B, Darsow U, Demoly P, et al. Defining pollen exposure times for clinical trials of allergen immunotherapy for polleninduced rhinoconjunctivitis – an EAACI Position Paper. Allergy 2017; 72: 713–722.