Alergija namų dulkių erkėms
16-01-2025
Alergija namų dulkių erkėms
16-01-2025

Atopinis dermatitas – ar visada alergija?

Straipsnį ruošė „ImunoTera” medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė Gabija Biliūtė

Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Liga dažnai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo miegui.

Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Dažniausias atopinio dermatito požymis – raudonos ar rusvai pilkos dėmės, ypatingai ant rankų, pėdų, kulkšnių, riešų, kaklo, viršutinės krūtinės dalies, akių vokų, alkūnių ir kelių linkių, kūdikių veido ir galvos odos. Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Kai kuriems žmonėms egzema periodiškai paūmėja ar pagerėja, šiai ligai būdinga banguojanti eiga.

Atopinio dermatito bėrimų pasireiškimas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus:

  • Kūdikių atopinis dermatitas pasireiškia vaikams iki 2 metų amžiaus, bėrimai – paraudimas, pleiskanojimas, papulės, šlapiuojančios plokštelės, šašai, dažniausiai atsiranda skruostų, galvos, kaklo odoje, galūnių tiesiamuosiuose paviršiuose ir liemens srityje, vystyklų sritis dažniausiai lieka nepažeista.
  • Vaikystės atopinis dermatitas, pasireiškiantis vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Šios atopinio dermatito formos metu gali pasireikšti ūminiai bėrimai, tokie kaip paraudimas, papulės, šlapiavimas, tačiau neretai odos sausumas tampa ryškesnis ir atsiranda lėtinių pokyčių, tokių kaip odos sustorėjimas, nukasymai ir šašai.
  • Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma – odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas. Dažni lėtinės rankų egzemos, veido ir akių vokų dermatito atvejai.

Kas sukelia atopinį dermatitą?

Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5–20% pasaulio populiacijos. Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys – įtaką daro daugelis faktorių:

  • Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas. Didesnė rizika sirgti yra tiems, kurių šeimoje yra buvę bronchinės astmos, atopinio dermatito ar alerginio rinito atvejų.
  • Odos barjero disfunkcija: Filagrino (FLG) geno, atsakingo už odos barjerinę funkciją, mutacijos gali lemti atopinio dermatito atsiradimą, nes dėl jo trūkumo oda išsausėja ir pažeidžiamas apsauginis odos barjeras.
  • Aplinkos veiksniai: Klimato sąlygos, karštas oras ir prakaitavimas, miesto ar kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamos odos priežiūros priemonės ir hormoniniai pokyčiai gali pabloginti atopinį dermatitą.
  • Neurogeniniai veiksniai: Stresas ir emociniai veiksniai taip pat gali sukelti ligos paūmėjimą.
  • Imunologiniai veiksniai: Odos uždegimą gali skatinti ir imuninės sistemos reakcijos į alergenus, dirgiklius ar maisto produktus. Jei įtariama alergija, gali prireikti atlikti specifinius tyrimus.
  • Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai , padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši, natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių žmonių odos mikrobiomas - pakitęs, aptinkama sumažėjusi, o Staphylococcus aureus bakterijos.

Visų veiksnių sąveika lemia, ar žmogui pasireiškia atopinis dermatitas , ar ne. Nors dauguma mano, jog atopinio dermatito pasireiškimą yra nulemia alergija, svarbu suprasti, kad alergija yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių gali pasireikšti atopinis dermatitas. Daugelis kitų veiksnių taip pat gali paskatinti ligos atsiradimą, pasireiškimą ir paūmėjimą. Kartais, net ir pašalinus iš pažiūros „didžiausią“ probleminį veiksnį, atopinio dermatito simptomus galima tik sukontroliuoti, bet visiškai ligos išgydyti nepavyksta.

 

Alergija ir atopinis dermatitas: kaip tai susiję?

Alergijos vaidmuo atopinio dermatito atveju yra gana prieštaringas. Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis. Tyrimai rodo, kad alergija gali turėti įtakos kai kuriems pacientams, tačiau nėra vienintelė atopinio dermatito priežastis.

Alergijos įtaka atopiniam dermatitui:

  • Greito tipo alerginės reakcijos į įkvepiamus ar maisto alergenus gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Maisto alergenai dažniau sukelia simptomus mažiems vaikams, o vyresniems vaikams ir suaugusiems atopinį dermatitą dažniau sustiprina aplinkos alergenai.
  • Tuo pačiu, atopiniu dermatitu sergantiems pacientams yra didesnė tikimybė vėliau išsivystyti kitiems alerginiams susirgimams, pvz., astmai ar alerginiam rinitui. Šis reiškinys vadinamas „alerginiu maršu“. Atopinis dermatitas gali taip pat paskatinti alergijų vystymąsi. Pažeistas odos barjeras, ypač vaikystėje, gali nulemti tolimesnį įsijautrinimą įvairiems alergenams, todėl atopiniu dermatitu sergantiems pacientams kyla didesnė rizika susirgti kitomis alerginėmis ligomis, pvz., maisto sukelta dilgėline ar anafilaksija, eozinofiliniu ezofagitu ar lėtiniu rinosinusitu su nosies polipais.

Greito ir lėto tipo alerginės reakcijos:

Nors atopinio dermatito paūmėjimus dažniau nulemia greito tipo alerginės reakcijos, šią ligą gali paūminti ir lėto tipo alerginės reakcijos.

  • Paūmėjimai gali atsirasti dėl kontaktinės alergijos. Sausa, pažeista oda, dažnai tepama įvairiomis priežiūros priemonėmis, gali įsijautrinti dėl kvapiųjų medžiagų ar konservantų, esančių tepaluose. Pažeistas odos barjeras didina jautrumą šioms medžiagoms, taip gali atsirasti ir lėto tipo alerginės reakcijos.
  • Kūdikiams ir mažiems vaikams, atopinio dermatito pasireiškimą gali nulemti ir ne IgE sąlygojamos maisto alergijos (lėto tipo maisto alergijos), tačiau jos dažniausiai išaugamos iki 5 metų amžiaus.

Kada įtarti alergiją?

Daugiau nei pusė pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra jautrūs (sensibilizuoti) bent vienam maisto alergenui, tačiau tik dalis jų yra iš tiesų alergiški maistui, kuomet suvalgius maisto produktą, pasireiškia simptomai. Taigi tik maža dalis pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra iš tiesų alergiški. Kaip minėta anksčiau, egzistuoja daugybė priežasčių lemiančių atopinio dermatito pasireiškimą, todėl pašalinus iš pažiūros „didžiausią“ probleminį veiksnį, pvz alergeną, atopinio dermatito simptomus galima tik sukontroliuoti, bet visiškai ligos išgydyti eliminavus alergenus, dažnu atveju nepavyksta. Vis dėl to, svarbu aptarti kokį poveikį alergija (greito tipo alerginės reakcijos) gali turėti sergantiems atopiniu dermatitu:

Maisto alergijos poveikis atopiniam dermatitui:

Manoma, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti atopinio dermatito simptomus – padažnėja bėrimai, paraudimas ir niežulys. Jei reakcija yra IgE tarpininkaujama, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų po produkto suvartojimo, o jei ne – paūmėjimas gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis. Maisto alergenų rūšys skiriasi priklausomai nuo amžiaus – pavyzdžiui, mažiems vaikams dažniau kelia alergiją karvės pienas ir kiaušiniai, o vyresniems – kviečiai, žuvis ir riešutai.

Įkvepiamieji alergenai:

Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, gali būti jautrūs Malassezia mielėms – įprastoms odos mikrofloros dalims, kurios dažniausiai aptinkamos galvos ir kaklo odoje.

 

Ką daryti sergant atopiniu dermatitu?

Jei Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia atopinio dermatito simptomai, kreipkitės į gydytoją – alergologą ir klinikinį imunologą ar vaikų alergologą. Atopinis dermatitas nėra nustatomas specifiniais tyrimais, tačiau gydytojas gali diagnozuoti šią ligą, įvertinęs Jūsų ar Jūsų vaiko odą ir išsamiai išsiaiškinęs ligos istoriją. Norint nustatyti, kokie veiksniai provokuoja bėrimus, gydytojas paskirs tikslingus tyrimus ir patars, kaip geriausia valdyti ligą bei parinks tinkamiausią gydymą.

Alergijos tyrimai:

Jei įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai. Maisto alergijos diagnozė susideda iš dviejų etapų: nustatomas įsijautrinimas ir patvirtinama, ar šis įsijautrinimas yra kliniškai reikšmingas. Pvz.: maisto alergija yra mažai tikėtina, jei oda išlieka švari laikantis įprastos dietos. Tačiau, jei atopinio dermatito paūmėjimas susijęs su konkrečiais maisto produktais, būtinas išsamesnis tyrimas. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų. Net ir įtariant alergiją, maisto produktai neturėtų būti išbraukiami ilgam laikui, jei tam nėra rimto pagrindo. Be pagrindo ilgam laikui iš mitybos raciono pašalinus vienus ar kitus maisto produktus, susiduriama su rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui. Alergija maistui nustatoma remiantis odos dūrio ar lopo testais, molekuliniais alergologiniais tyrimais, ligos istorija bei provokaciniais mėginiais.

  • Odos dūrio mėginiai ir molekuliniai alergologiniai tyrimai gali atskleisti greito tipo alergines reakcijas ir nustatyti jautrumą maisto ir įkvepiamiems alergenams.
  • Odos lopo testai padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Jie leidžia nustatyti alergijas maisto produktams, metalams, kosmetikai ir buitiniams chemikalams.

Gydymas

Ištyrus būklę, gydytojas parinks tinkamiausią gydymą ir vaistus. Svarbu ne tik naudoti specifinius vaistus, bet ir kaip įmanoma labiau vengti provokuojančių veiksnių. Ypatingai svarbu palaikyti odos drėgmę ir atkurti jos barjerinę funkciją naudojant emolientus – drėkinamuosius kremus, kurie drėkina, minkština ir padeda atstatyti odos apsauginį sluoksnį.

Renkantis emolientus, pirmenybę teikite hipoalerginiams kremams, be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o losjonuose, kremuose ir tepaluose neturėtų būti gydomųjų medžiagų (gliukokortikosteroidų ar antibakterinių komponentų). Tepalus, kuriuose yra gydomųjų medžiagų, reikia naudoti tik pagal gydytojo rekomendacijas.

Ieškote pagalbos?

GYDYTOJŲ KONSULTACIJOS
Registruokitės savo srities profesionalų, suaugusiųjų ir vaikų alergologų ir imunologų konsultacijoms Vilniuje!

Literatūros šaltiniai:

  1. Ahn C, Huang W. Clinical Presentation of Atopic Dermatitis. Adv Exp Med Biol. 2017;1027:39-46. doi: 10.1007/978-3-319-64804-0_4. PMID: 29063429.
  2. Ahn K, Kim BE, Kim J, Leung DY. Recent advances in atopic dermatitis. Curr Opin Immunol. 2020 Oct;66:14-21. doi: 10.1016/j.coi.2020.02.007. Epub 2020 Apr 13. PMID: 32299014; PMCID: PMC7554175.
  3. Honda T, Kabashima K. Reconciling innate and acquired immunity in atopic dermatitis. J Allergy Clin Immunol. 2020 Apr;145(4):1136-1137. doi: 10.1016/j.jaci.2020.02.008. Epub 2020 Feb 26. PMID: 32109456.
  4. Caubet JC, Eigenmann PA. Allergic triggers in atopic dermatitis. Immunol Allergy Clin North Am. 2010 Aug;30(3):289-307. doi: 10.1016/j.iac.2010.06.002. PMID: 20670814.
  5. Hill DA, Spergel JM. The atopic march: Critical evidence and clinical relevance. Ann Allergy Asthma Immunol. 2018 Feb;120(2):131-137. doi: 10.1016/j.anai.2017.10.037. Erratum in: Ann Allergy Asthma Immunol. 2018 Mar 9;: PMID: 29413336; PMCID: PMC5806141.
  6. Brough HA, Kull I, Richards K, Hallner E, Söderhäll C, Douiri A, Penagos M, Melén E, Bergström A, Turcanu V, Wickman M, Lack G. Environmental peanut exposure increases the risk of peanut sensitization in high-risk children. Clin Exp Allergy. 2018 May;48(5):586-593. doi: 10.1111/cea.13111. Epub 2018 Mar 23. PMID: 29405462.
  7. David Boothe, W., Tarbox, J.A., Tarbox, M.B. (2017). Atopic Dermatitis: Pathophysiology. In: Fortson, E., Feldman, S., Strowd, L. (eds) Management of Atopic Dermatitis. Advances in Experimental Medicine and Biology, vol 1027. Springer, Cham. https://doi.org/10.1007/978-3-319-64804-0_3
  8. Simpson A, Brough HA, Haider S, Belgrave D, Murray CS, Custovic A. Early-life inhalant allergen exposure, filaggrin genotype, and the development of sensitization from infancy to adolescence. J Allergy Clin Immunol. 2020 Mar;145(3):993-1001. doi: 10.1016/j.jaci.2019.08.041. Epub 2019 Oct 17. PMID: 31629803; PMCID: PMC7057264.
  9. Ashley SE, Tan HT, Vuillermin P, Dharmage SC, Tang MLK, Koplin J, Gurrin LC, Lowe A, Lodge C, Ponsonby AL, Molloy J, Martin P, Matheson MC, Saffery R, Allen KJ, Ellis JA, Martino D; HealthNuts team; Barwon Infant Study, the Melbourne Atopy Cohort study, the Peanut Allergen Threshold Study and the Probiotic and Peanut Oral ImmunoTherapy study. The skin barrier function gene SPINK5 is associated with challenge-proven IgE-mediated food allergy in infants. Allergy. 2017 Sep;72(9):1356-1364. doi: 10.1111/all.13143. Epub 2017 Apr 4. PMID: 28213955.
  10. Bonamonte D, Hansel K, Romita P, Fortina AB, Girolomoni G, Fabbrocini G, Patruno C, Napolitano M, Patrizi A, Argenziano G, Micali G, Calzavara Pinton P, Foti C, Stingeni L; Italian Society of Dermatology and Venereology, Pediatric Dermatology Group. Contact allergy in children with and without atopic dermatitis: An Italian multicentre study. Contact Dermatitis. 2022 Sep;87(3):265-272. doi: 10.1111/cod.14130. Epub 2022 Apr 28. PMID: 35451136; PMCID: PMC9541036.
  11. David Boothe W, Tarbox JA, Tarbox MB. Atopic Dermatitis: Pathophysiology. Adv Exp Med Biol. 2017;1027:21-37. doi: 10.1007/978-3-319-64804-0_3. PMID: 29063428.
  12. Bergmann MM, Caubet JC, Boguniewicz M, Eigenmann PA. Evaluation of food allergy in patients with atopic dermatitis. J Allergy Clin Immunol Pract. 2013 Jan;1(1):22-8. doi: 10.1016/j.jaip.2012.11.005. Epub 2012 Dec 27. PMID: 24229818.
  13. Papapostolou N, Xepapadaki P, Gregoriou S, Makris M. Atopic Dermatitis and Food Allergy: A Complex Interplay What We Know and What We Would Like to Learn. J Clin Med. 2022 Jul 21;11(14):4232. doi: 10.3390/jcm11144232. PMID: 35887996; PMCID: PMC9317394.
  14. Saunte DML, Gaitanis G, Hay RJ. Malassezia-Associated Skin Diseases, the Use of Diagnostics and Treatment. Front Cell Infect Microbiol. 2020 Mar 20;10:112. doi: 10.3389/fcimb.2020.00112. PMID: 32266163; PMCID: PMC7098993.