Histamino netoleravimas: simptomai, priežastys ir kaip jį kontroliuoti

Straipsnį ruošė „ImunoTera” medicinos gydytoja, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė Gabija Biliūtė

Paslėpta grėsmė lėkštėje: histamino netoleravimas arba kaip histaminas veikia tavo organizmą

Histaminas: draugas ar priešas?

Histaminas – tai natūraliai organizme esanti biologiškai aktyvi medžiaga, atliekanti svarbias funkcijas. Jis dalyvauja imuniniuose atsakuose, skatina skrandžio rūgšties gamybą ir veikia kaip neuromediatorius smegenyse. Tačiau nors histaminas yra būtinas, jo perteklius gali sukelti įvairius nemalonius simptomus – nuo odos reakcijų iki virškinimo sutrikimų ir net neurologinių problemų.

Histaminas organizme gali padidėti ne tik dėl vidinių procesų, bet ir dėl maisto, nes kai kurie produktai natūraliai turi daug histamino, o kiti skatina jo išsiskyrimą organizme. Paprastai histaminas yra skaidomas specialių fermentų, tačiau jei šis procesas sutrinka, organizmas nebesugeba jo tinkamai pašalinti, ir atsiranda histamino netoleravimo simptomai. Nors ši būklė dažnai painiojama su alergija, ji nėra imuninė reakcija, tačiau jos simptomai gali būti labai panašūs į alergines reakcijas.

Kaip veikia histaminas?

Įsivaizduokite histaminą kaip organizmo kurjerį, kuris perduoda signalus tarp skirtingų sistemų. Jis laikomas specialiose baltųjų kraujo kūnelių (pvz., putliųjų ląstelių ir bazofilų) granulėse ir išsiskiria reaguojant į įvairius dirgiklius. Pavyzdžiui, jei įsijautrinęs organizmas susiduria su alergenu, histaminas staiga išsilaisvina į kraują ir sukelia uždegiminę reakciją – paraudimą, niežėjimą, patinimus.

Tačiau histaminas nėra vien tik pavojaus signalas – jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį virškinimo sistemoje, skatindamas skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o smegenyse – reguliuodamas budrumą ir reakcijas į aplinką, taip pat atsakingas ir už imunines reakcijas. Problemos prasideda tada, kai histamino organizme tampa per daug arba kai jo skaidymo procesai neveikia tinkamai. Kaip ir visose organizmo sistemose, svarbiausia yra balansas – jei histamino kiekis reguliuojamas tinkamai, jis atlieka savo funkcijas be jokių problemų. Tačiau kai šis balansas sutrinka, histaminas iš būtinos ir naudingos medžiagos tampa problema, sukeliančia įvairius simptomus.

Šis subalansuotas veikimo mechanizmas paaiškina, kodėl histaminas gali būti tiek draugas, tiek priešas. Jei organizmas jį toleruoja gerai, histaminas padeda palaikyti daugelį svarbių funkcijų, tačiau jei jo per daug arba fermentai nesugeba jo tinkamai suskaidyti, organizmas pradeda reaguoti ne taip, kaip turėtų. Tokiu atveju žmogus gali patirti įvairius negalavimus, kuriuos dažnai sunku atskirti nuo kitų sveikatos problemų.

Histamino netoleravimo priežastys ir mechanizmai

Histamino netoleravimas atsiranda, kai organizmas nesugeba pakankamai greitai skaidyti su maistu gaunamo histamino. Kad histaminas nesikauptų organizme, jį turi suskaidyti specialūs fermentai. Du pagrindiniai fermentai, atsakingi už histamino pašalinimą:

Diamino oksidazė (DAO) – veikia virškinimo trakte ir skaido su maistu gaunamą histaminą, užtikrindama, kad jo perteklius nepatektų į kraujotaką.
Histamino-N-metiltransferazė (HNMT) – veikia audiniuose ir ląstelėse, reguliuodama organizmo viduje esantį histamino kiekį.

Jei šių fermentų veikla sutrikusi – dėl genetinių priežasčių, ligų ar išorinių veiksnių – organizmas per greitai prisipildo histamino, o už jo „išvalymą“ atsakingi fermentai tiesiog nespėja su juo susidoroti. Kai DAO ar HNMT veikla yra nepakankama, histaminas pradeda kauptis ir gali sukelti daugybę nemalonių simptomų – nuo virškinimo problemų iki odos reakcijų ar net neurologinių sutrikimų. Tačiau kodėl taip nutinka? Priežastys gali būti įvairios – nuo genetikos iki gyvenimo būdo.

Histamino netoleravimo priežastys ir mechanizmai

Kodėl histamino kiekis gali padidėti?

Histamino netoleravimas yra būklė, kai organizmas nesugeba pakankamai greitai suskaidyti histamino, gaunamo su maistu ar susidarančio vidiniuose procesuose. Laisvo histamino kiekis organizme gali padidėti dėl kelių priežasčių:

Genetika: kai kuriems žmonėms DAO ar HNMT fermentų veikla yra natūraliai sumažėjusi dėl genetiškai paveldėtų variacijų. Kitaip tariant, jie gimė su „lėtesne valymo sistema“, dėl kurios jų organizmas neefektyviai susidoroja su histaminu. Tokiais atvejais net ir įprasta histamino koncentracija maiste gali sukelti simptomus, nes organizmas nesugeba jo greitai pašalinti.

Žarnyno problemos: žarnynas yra pirmoji gynybos linija nuo histamino pertekliaus. DAO fermentas yra gaminamas būtent ten, tačiau jei žarnyno gleivinė yra pažeista, DAO gamyba mažėja, o histaminas be apribojimų patenka į kraujotaką. Tam įtakos gali turėti:

Uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas);
Celiakija (glitimo netoleravimas, kuris sukelia žarnyno gleivinės uždegimą);
Dirgliosios žarnos sindromas (IBS), kuris gali trikdyti fermentų veiklą.

Šios būklės pažeidžia žarnyno gleivinę, sumažina DAO fermento gamybą ir leidžia histaminui lengviau patekti į kraujotaką.

Nesubalansuota žarnyno mikrobiota: žarnyno bakterijos gali būti tiek mūsų sąjungininkės, tiek priešės. Kai kurios bakterijų rūšys natūraliai gamina histaminą, o jei jų populiacija išauga (pavyzdžiui, dėl plonojoje žarnoje esančių bakterijų pertekliaus), histamino kiekis organizme gali padidėti. Kartu gali sumažėti ir naudingųjų bakterijų, kurios paprastai padeda fermentuoti ir neutralizuoti histaminą.

Kai kurie vaistai gali slopinti histamino skaidymą: kai kurie plačiai vartojami vaistai gali trukdyti DAO fermento veiklai arba skatinti histamino išsiskyrimą organizme. Tarp jų:

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, aspirinas);
Kai kurie antibiotikai (pvz., klavulano rūgštis, doksiciklinas);
Kai kurie antidepresantai ir antihipertenziniai vaistai (pvz., verapamilis, amitriptilinas);
Kai kurie bronchus plečiantys vaistai (pvz., teofilinas).

Jei vartojant šiuos vaistus pastebimos histamino netoleravimo simptomai, verta pasitarti su gydytoju dėl alternatyvų.

Maistas yra vienas pagrindinių histamino šaltinių. Kai kurie produktai natūraliai turi didelį histamino kiekį, kiti gali skatinti jo išsiskyrimą organizme. Problema tampa dar didesnė, jei organizmas nesugeba šio histamino efektyviai pašalinti.

Daugiausia histamino turintys produktai:

Fermentuoti ir brandinti produktai (sūriai, rauginti kopūstai, kimchi, sojos padažas);
Konservuota ar perdirbta mėsa (dešrelės, kumpis, rūkyti gaminiai);
Alkoholis, ypač raudonasis vynas ir alus (ne tik turi daug histamino, bet ir slopina DAO fermento veiklą);
Kai kurios daržovės ir vaisiai (pvz., pomidorai, baklažanai, avokadai, citrusiniai vaisiai);
Šokoladas ir kakava, kurie gali skatinti histamino išsiskyrimą.

Tai reiškia, kad jei organizmo histamino skaidymo gebėjimas jau yra ribotas, didelis jo kiekis maiste tik pablogina situaciją.

Stresas ir hormoniniai pokyčiai: stresas gali sukelti sistemines organizmo reakcijas, įskaitant putliųjų ląstelių aktyvaciją, kurios išskiria histaminą. Tai reiškia, kad lėtinis stresas gali prisidėti prie histamino pertekliaus organizme.

Be to, hormoniniai svyravimai (pvz., menstruacijų ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu) taip pat gali turėti įtakos histamino apykaitai. Pavyzdžiui, estrogenas gali skatinti histamino išsiskyrimą ir slopinti DAO veiklą, todėl kai kurioms moterims prieš menstruacijas gali paaštrėti histamino netoleravimo simptomai.

Kaip atpažinti histamino netoleravimą?

Dėl įvairių priežasčių sumažėjus histaminą metabolizuojančių fermentų kiekiui arba jų aktyvumui ir padidėjus patenkančio histamino kiekiui į organizmą, padaugėja histamino patenkančio į kraujotaką ir atsiranda daugybė nemalonių simptomų.

Viena iš priežasčių, kodėl histamino vartojimo sukeliamų nepageidaujamų reakcijų negalima aiškiai apibrėžti ir apibūdinti, kaip ir kitų ligų atveju, yra jų nevienalytiškumas. Dėl to, kad histaminas patenka į kraujotaką ir histamino receptoriai žmogaus organizme yra visur, tipiškas klinikinis vaizdas negali būti tiksliai apibrėžtas. Nepageidaujamos apraiškos, susijusios su histamino vartojimu, paprastai yra sudėtingos ir gali paveikti įvairias organų sistemas. Paradoksalu, bet jei apraiškų rinkinys pasireiškia įvairiais būdais, netikėtai ir atsitiktinai, o kartu ir suvalgius daug histamino turinčio maisto, simptomai gali kilti dėl histamino netoleravimo.

Histamino netoleravimo simptomai:

Kaip dažniausius simptomus galime stebėti odos reakcijas: paraudimas, bėrimai, niežėjimas, dilgėlinė, patinimai;
Virškinimo problemos: pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmas, rėmuo, pykinimas;
Kvėpavimo sistemos simptomai: užgulusi nosis, čiaudulys, kvėpavimo pasunkėjimas, bronchinės astmos paūmėjimas;
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai: žemas kraujospūdis (vėliau gali pasireikšti priešreguliacinė hipertenzija, pvz. kai nukrenta spaudimas, o po to kaip atsakomasis mechanizmas spaudimas užkyla);

Neurologiniai simptomai: galvos skausmai, galvos svaigimas, migrena, nuovargis, nerimas, nemiga.

Histamino netoleravimo tyrimai

Histamino netoleravimą nustatyti gali būti sudėtinga, nes nėra vieno patikimo tyrimo. Nepaisant didelės pažangos suprantant histamino netoleravimą, šios ligos diagnostika tebėra iššūkis. Šiuo metu naudojamas diagnostinių kriterijų derinys apima tipiškus klinikinius simptomus histamino netoleravimui, valgant daug histamino turintį maistą ir kitų susijusių sutrikimų atmetimą.

Norint diagnozuoti histamino netoleravimą, pirmiausia būtina atmesti kitas galimas priežastis, kurios gali sukelti panašius simptomus. Tam gydytojai dažnai rekomenduoja atlikti odos dūrio testus arba specifinių IgE kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar žmogus neturi alergijos maistui. Taip pat gali būti tiriamas triptazės kiekis kraujyje, kad būtų galima atmesti retą, bet galimą sisteminę mastocitozę – ligą, kai organizmas gamina per daug histamino. Be to, svarbu išsiaiškinti, ar žmogus nevartoja tam tikrų vaistų, galinčių slopinti fermento DAO veiklą, nes tai gali sukelti histamino kaupimąsi organizme.

Jeigu atlikus šiuos tyrimus nėra nustatoma jokia kita priežastis, o žmogus patiria bent kelis būdingus histamino netoleravimo simptomus, diagnozė gali būti patvirtinama taikant mažai histamino turinčią mitybą. Tokiu atveju laikantis rekomenduotos mitybos reikėtų fiksuoti, ką valgote, ir atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas. Jei simptomai sumažėja ar visiškai išnyksta, o vėl sugrąžinus histamino turinčius produktus jie atsinaujina, tai gali būti aiškus požymis, kad organizmas netoleruoja histamino pertekliaus. Nors nėra vieningos nuomonės, kiek ilgai reikėtų laikytis šios dietos, kai kurie tyrimai rodo, kad norint gauti patikimus rezultatus, ji turėtų tęstis nuo 4 iki 8 savaičių.

Taip pat egzistuoja keletas tyrimų, kurie gali padėti diagnozuoti histamino netoleravimą, tačiau ne visi jie yra visiškai patikimi ar vienodai vertingi kiekvienam pacientui.

Vienas iš dažniausiai naudojamų testų yra DAO fermento aktyvumo tyrimas, kuris leidžia nustatyti, kaip efektyviai organizmas skaido histaminą.
Kitas būdas – histamino 50 odos dūrio testas, kurio metu stebima, kaip greitai organizmas neutralizuoja histaminą, atliekant dūrio testą.
Taip pat galima išmatuoti histamino kiekį kraujyje ar šlapime, tačiau šis rodiklis nėra stabilus ir gali svyruoti priklausomai nuo įvairių veiksnių.
Papildomai gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti, ar žmogus turi DAO geno mutacijų, galinčių lemti mažesnį fermento aktyvumą.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad šie tyrimai ne visada tiksliai atskleidžia histamino netoleravimo priežastis. DAO fermento veiklos sutrikimai gali būti skirtingos kilmės: jie gali būti įgimti, atsirasti dėl lėtinių ligų arba būti sukelti tam tikrų vaistų. Jei histamino skaidymo problemos yra genetinės kilmės, DAO aktyvumas sumažėja visame organizme. Jeigu trukdžiai kyla dėl vaistų, jų poveikis gali būti plačiai pasiskirstęs organizme, priklausomai nuo to, kokiu būdu medikamentai veikia DAO fermentą. Tuo tarpu jei DAO aktyvumas mažėja dėl žarnyno ligų, fermento veikla gali būti sutrikusi tik žarnyne, o kraujyje DAO lygis gali išlikti normalus.

Plačiau apie histamino netoleravimo tyrimus

Šiandien jau galima atlikti neinvazinę genetinę analizę, kuri padeda nustatyti tris pagrindinius genetinius polimorfizmus, susijusius su sumažėjusiu DAO aktyvumu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad toks testas gali atskleisti tik genetinį polinkį į histamino netoleravimą, bet negarantuoja, kad žmogus iš tiesų patiria simptomus dėl histamino pertekliaus.

Vienas iš dažniausiai atliekamų, bet vis dar diskusijas keliantis tyrimų – DAO fermento aktyvumo serume analizė. Šis testas matuoja, kiek histamino suyra kraujo mėginyje per tam tikrą laiką, naudojant specialius laboratorinius metodus, tokius kaip fermentinis imunosorbentinis tyrimas (ELISA) arba radioimuninis tyrimas. DAO aktyvumo slenkstis, kuris laikomas ribiniu histamino netoleravimo įvertinimui, yra 10 U/ml.

Kai kurie tyrimai rodo, kad šis testas gali padėti atskirti žmones, kuriems pasireiškia histamino netoleravimo simptomai, tačiau ne visais atvejais šis ryšys yra aiškiai patvirtinamas. Šis metodas nėra visiškai patikimas, nes kai kuriems pacientams, nors ir nustatomas sumažėjęs DAO aktyvumas, histamino netoleravimo simptomai nepasireiškia ir atvirkščiai - nustatant normalų DAO fermento aktyvumą gali pasireikšti simptomai. Tai gali būti susiję su tuo, kad fermento aktyvumas natūraliai kinta paros ir mėnesio bėgyje, be to, histamino netoleravimo simptomai gali atsirasti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, žarnyno patologijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su DAO kiekiu kraujyje.

Histamino 50 odos dūrio testas yra dar vienas metodas, kuris gali padėti diagnozuoti histamino metabolizmo sutrikimus. Taikant šį metodą, atlikus odos dūrį su histaminu, rezultatai vertinami po 50 minučių (priešingai nei įprastinių testų metu, po 15-20 minučių), nors pūkšlės dydis nesiskiria tarp histamino netoleruojančių ir kontrolinių grupių, odos reakcijos praėjimo laikotarpis pailgėja. Pacientams, kuriems pasireiškia histamino netoleravimo simptomai, stebimas uždelstas pūkšlės išnykimas, o tai rodo sumažėjusį histamino metabolizmą.

Nors tiek DAO aktyvumo tyrimas, tiek histamino 50 odos dūrio testas gali padėti nustatyti histamino netoleravimo priežastį, jie nėra tinkami diagnozuoti DAO trūkumą, atsiradusį dėl žarnyno ligų. Daugiau informacijos galėtų suteikti kiti, šiuo metu dar mažai naudojami diagnostikos metodai, tokie kaip žarnyno biopsija, histamino provokacijos testas ar histamino metabolitų analizė šlapime. Tačiau šie metodai vis dar yra eksperimentiniai ir nėra plačiai taikomi klinikinėje praktikoje.

Dėl šių priežasčių histamino netoleravimo diagnozė dažniausiai nustatoma ne pagal vieną konkretų tyrimą, o įvertinus visą simptomų kompleksą, mitybos pokyčius ir kitus diagnostinius duomenis.

Mažą histamino kiekį turinčių produktų mityba

Įtariant histamino netoleravimo sukeliamus simptomus, galima pabandyti taikyti mažą histamino kiekį turinčių produktų mitybą. Histaminas natūraliai randamas kai kuriuose maisto produktuose, o tam tikri produktai gali skatinti jo išsiskyrimą organizme.

Svarbu suprasti, kad tikslas nėra visiškai pašalinti histaminą iš mitybos, nes tai būtų itin sudėtinga ir galėtų sukelti maistinių medžiagų trūkumą. Pagrindinis tikslas – vengti aukšto histamino lygio turinčių produktų, jų vartoti nedidelius kiekius ir stebėti savo organizmo reakcijas.

Kategorija	Leidžiami produktai	Vengtini produktai
Mėsa ir žuvis	Šviežia vištiena, kalakutiena, aviena, jautiena, šviežia arba iškart užšaldyta žuvis	Brandinta jautiena, kiauliena, dešrelės, kumpis, rūkyta ir konservuota žuvis (tunas, sardinės, skumbrė)
Pieno produktai ir pieno alternatyvos	Sviestas, grietinėlė, varškė, mocarela, rikota, ghee sviestas (jei toleruojama laktozė), augaliniai pienai	Fermentiniai sūriai (parmezanas, bri, rokforo), rauginti pieno produktai (jogurtas su skoniais, kefyras, pasukos)
Grūdai	Ryžiai, grikiai, bolivinė balanda, burnočiai, soros, sorgai.	Kvietiniai produktai su mielėmis, perdirbti grūdų produktai
Daržovės	Dauguma šviežių daržovių (pvz. morkos, žalieji žirneliai, moliūgas, cukinija, bulvės), išskyrus…	Avokadai, baklažanai, pomidorai, špinatai ir fermentuotos arba konservuotos daržovės, įskaitant raugintus kopūstus.
Vaisiai	Dauguma šviežių vaisių (pvz. obuoliai, persikai, granatai, mėlynės), išskyrus...	Citrusiniai vaisiai (apelsinai, citrinos, greipfrutai, laimai), braškės, kiviai, ananasai, papajos, bananai, slyvos, papajos ir visi džiovinti vaisiai
Riešutai ir sėklos	Migdolai, chia sėklos, linų sėklos	Žemės riešutai, graikiniai riešutai, anakardžiai
Aliejai	Alyvuogių aliejus, kokosų aliejus, rapsų aliejus	Saulėgrąžų aliejus, margarinas su priedais, sviestas
Ankštiniai produktai	-	Pupelės, avinžirniai, sojos produktai
Prieskoniai	Druska, pipirai (ribotai), vanilė	Cinamonas, gvazdikėliai, kartieji pipirai, muskatas, paprika, kario prieskoniai
Gėrimai	Vanduo, žolelių arbatos	Kakava, karšto šokolado gėrimai, citrusinių vaisių sultys, gazuoti gėrimai
Apdorotas maistas	-	Greitas, stipriai apdirbtas maistas, fermentuoti produktai (kimchi, rauginti kopūstai)

Svarbios histamino netoleravimo dietos rekomendacijos

Rinkitės šviežius, neperdirbtus produktus – kuo mažiau laikomas ar apdorotas produktas, tuo mažiau jame histamino.
Venkite ilgai laikytų maisto likučių – geriausia valgyti šviežiai pagamintą maistą.
Stebėkite savo reakcijas – ne visi daug histamino turintys produktai sukelia simptomus visiems vienodai, tad svarbu stebėti, kaip jaučiatės po kiekvieno valgio.
Naudokite mitybos dienoraštį – užrašykite, ką valgote ir kokius simptomus jaučiate, kad būtų lengviau identifikuoti probleminius maisto produktus.

Išlaikykite subalansuotą mitybą – nepamirškite įtraukti visų maistinių medžiagų, kad išlaikytumėte gerą sveikatą.

Ieškote pagalbos?

GYDYTOJŲ KONSULTACIJOS

Registruokitės savo srities profesionalų, suaugusiųjų ir vaikų alergologų ir imunologų konsultacijoms Vilniuje!

Išvada

Histaminas yra būtinas organizmui, tačiau jo perteklius gali sukelti nemalonius simptomus. Svarbiausia – rasti pusiausvyrą, atkreipti dėmesį į savo kūno signalus ir imtis priemonių, padedančių palaikyti gerą savijautą. Jei įtariate histamino netoleravimą, verta pasitarti su gydytoju specialistu ir išbandyti mažai histamino turinčią dietą bei kitus sveikatai palankius būdus reguliuoti histamino kiekį organizme.

Literatūros šaltiniai:

Zhao, Ying, Xiaoyan Zhang, Hengxi Jin, Lu Chen, Jiang Ji, and Zhongwei Zhang. 2022. "Histamine Intolerance—A Kind of Pseudoallergic Reaction" Biomolecules 12, no. 3: 454. https://doi.org/10.3390/biom12030454
Comas-Basté, Oriol, Sònia Sánchez-Pérez, Maria Teresa Veciana-Nogués, Mariluz Latorre-Moratalla, and María del Carmen Vidal-Carou. 2020. "Histamine Intolerance: The Current State of the Art" Biomolecules 10, no. 8: 1181. https://doi.org/10.3390/biom10081181
Hrubisko, Martin, Radoslav Danis, Martin Huorka, and Martin Wawruch. 2021. "Histamine Intolerance—The More We Know the Less We Know. A Review" Nutrients 13, no. 7: 2228. https://doi.org/10.3390/nu13072228
Sánchez-Pérez, Sònia, Oriol Comas-Basté, M. Teresa Veciana-Nogués, M. Luz Latorre-Moratalla, and M. Carmen Vidal-Carou. 2021. "Low-Histamine Diets: Is the Exclusion of Foods Justified by Their Histamine Content?" Nutrients 13, no. 5: 1395. https://doi.org/10.3390/nu13051395
Schnedl, Wolfgang J., and Dietmar Enko. 2021. "Histamine Intolerance Originates in the Gut" Nutrients 13, no. 4: 1262. https://doi.org/10.3390/nu13041262
Lackner, S., Malcher, V., Enko, D. et al. Histamine-reduced diet and increase of serum diamine oxidase correlating to diet compliance in histamine intolerance. Eur J Clin Nutr 73, 102–104 (2019). https://doi.org/10.1038/s41430-018-0260-5
Matysiak J. Histamine intolerance (HIT). JMS. 2022 Sep. 16; 91(3):e727. https://jms.ump.edu.pl/index.php/JMS/article/view/727
Rentzos, G., Weisheit, A., Ekerljung, L. et al. Measurement of diamine oxidase (DAO) during low-histamine or ordinary diet in patients with histamine intolerance. Eur J Clin Nutr 78, 726–731 (2024). https://doi.org/10.1038/s41430-024-01448-2
Jochum, Christoph. “Histamine Intolerance: Symptoms, Diagnosis, and Beyond.” Nutrients vol. 16,8 1219. 19 Apr. 2024, https://doi.org/10.3390/nu16081219
Rentzos, G., Weisheit, A., Ekerljung, L. et al. Measurement of diamine oxidase (DAO) during low-histamine or ordinary diet in patients with histamine intolerance. Eur J Clin Nutr 78, 726–731 (2024). https://doi.org/10.1038/s41430-024-01448-2

Alergija namų dulkių erkėms

Šienligė: kas tai? Priežastys, simptomai ir gydymo galimybės.